Rosarios4 – mezgimo zona

Antras dublis – švelniai rausvas

2023-09-22

Eglė ne taip seniai įžengė į vasarinių mezginių pasaulį ir, panašu, ne toks jau jis svetimas tapo, kaip atrodė iš pat pradžių – baigta jau antra palaidinė trumpomis rankovėmis iš to paties siūlo ir pagal tą patį modelį (čia be kitų 😉 ) . Pirmoji buvo testinis mezginys ir jam Eglė nusipirko dviejų spalvų Jardim siūlus, nes tą minutę sunku buvo apsispręsti 😉 . Tai šio sprendimo tęsinys – šiandieninis įrašas 🙂 .

„Prieš metus mezgiau šią palaidinę testavimui. Kadangi aprašymas buvo klaida “ant” klaidos, tai atsimenu tik begalinius akių skaičiavimus ir perskaičiavimus. Šiemet, atitolus ir iškvėpavus visą tą įtampą, nusprendžiau numegzti šią palaidinę dar kartą. Juolab, kad pernai negalėdama apsispręsti kokios spalvos noriu, nusipirkau abejus nusižiūrėtus siūlus.

Štai rezultatas – smagi palaidinė – tinkanti vasarai, kaip vienintelis drabužis prie kūno, ir rudeniui – dėvėti ant suknelės!„

Nors Eglė ir nusiteikė, kad palaidinė gali būti ir viena, ir kaip antras sluoksnis nešiojama, spėju, megzdama neįtarė, kad šie metai tokiems vasariniams mezginiams bus išskirtinai dosnūs – ar kas galėjo pagalvoti, kad rugsėjo galą pasitiksime trumpomis rankovėmis? 😉

Mezgėjų tarpe mes vis padiskutuodavom apie vasarinių mezginių vietą mūsų gyvenime. Kai labai karšta, su jais kaip ir per karšta (jei jau visai būti objektyviems, tuo metu per karšta su bet kuo), o kai šalta, tai ir rankovės nekenkia… Bet ši gana nuosaiki vasara (neskaičiuojant tų kelių dienų, kai norėjosi nusirengti viską, o po to nusirengti dar ką nors) ir ypatingai šiltas ruduo, spėju, turėjo gerokai pagausinti tokių mezginių mylėtojų būrį. Rytais ir vakarais gamta tyliai mums pašnabžda, kad vasara eina į pabaigą, ir megztas drabužis, kad ir be rankovių, yra pakankamai šiltas. Eglės palaidinukė megzta iš plono vilnos ir medvilnės derinio, kas ypatingai praplečia temperatūrines jo nešiojimo ribas, bet net ir megzta medvilnė ar kitas vasarinis pluoštas puikiai tinka tokioms rugsėjo dienoms. Išėję iš namų ryte, būdami dieną ir grįždami vakare, net ir termometro stulpeliui šokčiojant, jausimės patogiai ir be nuolatinio nusirenginėjimo ir apsirenginėjimo bei kelių sluoksnių pasiruošimo ateinančiai dienai.

Įtariu, šie metai padėjo tašką diskusijoje apie vasarinių mezginių prasmę ir naudingumą. Kitais metais tikiuosi dar didesnio jų derliaus 🙂 .

Eglės Lašinskienės megzta palaidinė, tekstas ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Jardim 47, modelis – „Honey Bee Tee„.

Braškinis kokteilis

2023-09-07

Tik atkeliavę Odemira medvilnės kamuoliukai patraukė ir Agnės dėmesį, tik ji pradžioje pasirinko išbandyti naują siūlą mažesniu formatu – dukrytės megztukui.

Straipsnelio pavadinimą nusikopijau iš Agnės – tai ji pavadino savo naują mezginį braškiniu kokteliu ir sunku rasti tikslesnį pavadinimą tokiai gražiai pieniškai baltai spalvai su netolygaus intensyvumo rožiniais pabarstukais. Papildomų akcentų nedominuodamos ir nekonkuruodamos suteikia ir dailios Kristinos sagutės.

Susegamas reglano megztukas yra pati universaliausia versija tiek suaugusiam, tiek vaikui ir, bent jau iš nuotraukų, Dorotėja atrodo labai patenkinta. Agnė, jau ne iš nuotraukų, kalbėjom, taip pat džiaugėsi rezultatu ir jau planuoja ką rimtesnio sau 🙂 . Gamintojai savais keliais viską girdi ir… plečia naujo siūlo paletę. Kad nebeliūdėtų nei vienas mezgantis žmogus, kuris be džiaugsmo sutiko For Nature print pabaigą. Naujasis siūlas su savo nuosaikiu marginimu turi daug šansų jį pavyti ir… pralenkti 😉 .

Agnės Naraveckės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Odemira 01, modelis – „42-9 Little Pearl Cardigan„, sagutės „Smagu visiems„.

Žaidimai su vasara

2023-09-06

Aš tik rašydama apie Jolantos kojinių dėžutę padūsavau, kaip ji moka susiorganizuoti laiką, kad visuomet žengia koja kojon su nauju sezonu – mezgime, kaip suprantate, tai reiškia planavimą ir darbą gerokai prieš 😉 – ir štai, prašau, rugpjūčio galas ir Jolanta mezga dar vieną tradiciškai vasariniu laikomą daiktą – berankovę palaidinę iš medvilnės. Bet čia viskas ne taip paprasta… 😉

Pradėsiu nuo to, kas mane intrigavo labiausiai. For Nature print siūlas mezgėjų buvo labai mylimas, net labiau už tokį patį vienspalvį, ir jo nenusakomas marginimas nekėlė niekam rūpesčių, greičiau buvo įkvėpimo šaltinis patiems įvairiausiems eksperimentams. Nutraukus jo gamybą, ne vienas žmogus liūdėjo. Spėju, ne tik pa mus, nes netrukus Rosarios4 pradėjo gaminti tą pačią medvilnę kitu pavadinimu (Odemira) ir truputį kitaip margintą, lyg ir tvarkingiau ir minimaliau, kiek matėsi iš kamuoliuko, bet pati nespėdama visko pramegzti, miriau iš smalsumo, kaip naujieji siūlai atrodys mezginyje.

Jolanta ir šį kartą iš tampriai susukto kamuoliuko numatė, kad jos sumanytai idėjai (reikėjo vidutinio storio medvilnės, margos, bet ne per virš) naujiena tiks ir prisitaikiusi nusižiūrėtą pynę priderino prie jos tekstūrinį pagrindą, sugalvojo siluetą ir apdailos detales.

Spėjo ir papozuoti, ir panešioti – ruduo net nebandė su Jolanta lenktyniauti 😉 . Bet pasikliauti dangaus malone – ne Jolantos būdui, rugpjūtis yra paskutinis vasaros mėnuo ir jos pabaiga, suksi šiaip ar taip, ruduo vis tiek ant nosies, o kiti metai, kaip žinia, kiti ratai. Tad nauja palaidinė šiltomis dienomis panešiota ir užskaityta, o ruduo ateis – abra kadabra, virbalams paliepus, stilistui panorėjus – ir ji virs efektinga liemene visam vėsiam periodui 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzta palaidinė-liemenė ir nuotraukos. Siūlai – Odemira 7.

Vasarinės pirštinės

2023-08-302023-08-30

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

„Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

„Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Ankstesni įrašai