Su meile

Jei statistika liūdnai skelbia apie pasaulio senėjimą, mezgimo pasaulyje stebimos visai kitokios tendencijos – jis jaunėja akyse 🙂 . Jauni žmonės gali stokoti patirties (tam jie ir jauni!), bet dabartiniame pasaulyje su visomis techninėmis galimybėmis, jie visas žinias susirenka greitai ir visų prieinamų šaltinių, o į seną amatą įneša labai daug gaivaus vėjo ir naujų idėjų. Jie myli spalvas, yra be galo kūrybiški, drąsūs ir išradingi. Jie mezga ne todėl, kad turėtų kuo apsirengti, o kad turėtų kuo apsirengti originaliai, išskirtinai ir visiškai savo stiliumi, kartu pasidžiaugdami tiek rankų darbo procesu, tiek rezultatu.

Šiandieninio įrašo herojė tobulai atstovauja pačias gražiausias vis populiarėjančio jaunimo tarpe mezgimo tendencijas. Ji myli spalvas (įrašas apie gobtuvą, bet pažiūrėkite ir kokios gražios ir ryškios jos bepirštės pirštinaitės!) ir naudoja jas pagal nuotaiką, sezoną ir širdies balsą. Akį patraukusį margą melanžinį kamuoliuką, poetišku Rudens vėjo pavadinimu ji drąsiai sudėjo kartu su jį išryškinančiu juodu savos konstrukcijos gobtuvui su šaliku – toks ir šildys, ir efektingai demonstruos nešiotojos stilių bei skonį.

Pirmas variantas buvo sau ir juodas siūlas derinyje buvo gana storas, o antrajam prie to paties margo kamuoliuko pridėjo taip pat juodą siūlą, bet plonos ir švelnios merino vilnos.

Jis skirtas dovanai ir iškeliavo su labai daug meilės, ne tik etiketėje – kiekvienoje akytėje. Spalvai, individualumui, stiliui, kūrybai.

Anos Lizos Petrovos megztas gobtuvas su šaliku iš Zauberball Crazy 1507 (Rudens vėjas) kartu su Rosarios4 Merino Land 17.

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės JurgelėnaitėsIsager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos MartinavičiūtėsDrops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Šiltas gobtuvas

Rosarios4 Terra mezgami įvairūs šilti dalykai, nuo pirštinių iki žieminių anklodėlių vaikams, bet turbūt daugiausia šito siūlo kamuoliukų virto kepurėmis (mūsų „Vilniaus kepurė” taip pat yra garbingame favoritų sąraše), nes labai jau tiesus, trumpas ir pramintas kelias: 1 kamuoliukas šilto, formą laikančio, storo ir švelnaus merino = tokiomis pat savybėmis pasižyminti kepurė.

Šiandieninio galvos apdangalo kepure tikra to žodžio prasme nepavadinsi, šis gobtuvas saugo ne tik galvą, bet ir kaklą, ir yra labai graži damiška alternatyva sportiniam stiliui. Turintis lengvo vintažo šarmo, jis tiks ir prie kasdienių drabužių, ir lengvai įsivaizduotume su juo žiemą kokią „Mažųjų moterų” heroję.

Kamuoliuko vieno, aišku, jam neužteks, bet užtai turėsite tris daiktus viename: ir kepurę (super draugišką šukuosenai!), ir šaliką, ir papuošalą. Galima nešioti ir atsismaukus, jei šilta, ir įdarbinti raištukus vėjui pučiant, o ir daili šilkinė skarelė gerai jausis ant galvos po gobtuvu, rimtam šaltukui paspaudus.

Svetlanos Fedorec megztas gobtuvas pagal šią pamoką, siūlai – Terra 01.

Amalia kerai

Aš labai myliu portuglišką Amalia vilną ir visi supras, koks džiaugsmas yra sutikti giminingą sielą 🙂 .

Istorija, pasibaigusi štai tokiu dailiu ir stilingu megztuku, prasidėjo nuo šaliko prie jau turimų odinių pirštinių. Reikėjo priderinti atspalvį ir ta karamelinė rusva Amalia tiko labiausiai. Ne tik tiko, bet taip patiko, kad iš šito siūlo norėjosi ko nors rimtesnio už aksesuarą – megztinio!

Šalikas taip ir liko idėjiniame lygmenyje, o prisiderinus dar dvi spalvas prie pirminės rusvos, gimė štai toks rimtas daiktas.

Populiarus dalijimas spalviniais blokais čia išspręstas su lengvais nevienodo pločio juostelių perėjimais. Ir labai subtiliai tos spalvotos juostelės susišaukia su tekstūrinėmis, kurios išeina iš kaklo stulpelio, po prailgintos reglano linijos susitinka menamos šoninės siūlės vietoje ir taip pat organiškai pereina į apačios stulpelį. Šis, beje, nesutraukiantis ir suteikia gražų krentantį siluetą. Kaip ir gana plačių rankovių apačia. 2*2 stulpelio raštas yra greičiau kaip neleidžiantis kraštui riestis dizaino elementas – labai svarbu buvo išlaikyti platų siluetą iki pat pabaigos.

Raštas pasirinktas lygus, pagrindinis vaidmuo tenka spalvoms ir siluetui – toks pasirinkimas dažnai išduoda labai gražiai mezgantį žmogų, nes lygiame rašte matosi menkiausi nelygumai. Ir net jei vidinis perfekcionistas liepia išardyti gabalą megztinio dėl vienos nepatikusios per vėlai pastebėtos negražios akies, tokios detalės lieka istorijoje (jei pasiseka, gal ir pasimiršta 😉 ). Mezgėją džiugina pačios darbas, o visi aplinkui pastebi puikų rezultatą.

Beje, aksesuaras iš šitų siūlų taip yra, labai jo laukiu. Gerokai didesnis ir spalvingesnis nei pradžioje sumanytas šalikas 😉 .

Magdos Grigonienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 27, 15, 17.

Item added to cart.
0 items - 0,00