Močiutė močiutei

Joana turi šešis anūkus ir su dideliu džiaugsmu mezga kiekvienam ateinančiam individualų kraitelį. Tegu praktiškai žiūrintys dalinasi, Joana mano, kad kiekvienas vaikas nusipelno individualaus dėmesio (ir tai liečia ne tik jos pačios vaikaičius 😉 ), net ir rūbų ar antklodėlės pavidalu. Ir nuotraukose žemiau matote vieno iš anūkų pledą, medvilninį, megztą nukeltų akių raštais Joanos labai mėgstamos konstrukcijos – kvadratinis iš vidurio. Tokiam nereikia iš anksto akių skaičiuotis ir matuoti, mezgi ir matai, o sustoji, kada nusprendi, kad jau pasiektas reikiamas dydis. Bet čia yra tik pirma priešistorė.

Antra priešistorė susijusi su skiautiniais, kuriais Joana ilgą laiką užsiiminėjo, o ir dabar nosies nuo siuvimo nesuka. Kai Joanos draugė susilaukė dukters, Joana pasiuvo jai pagalvytę su meškiukais, kurią mažoji labai mylėjo. Dabar jau ta maža mergaitė užaugo ir pati laukiasi dukrytės. Ta proga Joanos draugė jau galvodama apie anūkę ištraukė išsaugotus savo dukters vaikystės daiktus – toje lobių skrynioje buvo ir Joanos siūtas pagalvytės užvalkaliukas. Dukra labai apsidžiaugė pamačiusi, kad mama išsaugojo jos mylimą daiktą, sujaudino draugė ir Joaną, atsiuntusi jai nuotrauką.

Joana vienodai žiūri į visus ateinančius vaikus ir pamačiusi ištrauktą savo kažkada mažai mergaitei siūtą pagalvytę, paklausė, gal reikėtų ko ir ateinančiai į pasaulį jos dukrytei, gal numegzti kojinytes? Na ir paaiškėjo, kad būsimai mergytei trūksta ne kojinyčių, o… pleduko 😉 . Istorijos tęsinį matote nuotraukose.

Joana pasirinko spalvas, kurios iš esmės tiktų abiems lytims, nors jokių abejonių dėl būsimos pleduko šeimininkės jau nebuvo. Mažoji mergytė bus apklota saulės šviesa, pieno balta ir pirma žaluma. Ta pati konstrukcija iš vidurio, geometriniai smulkūs nukeltų akių rašteliai ir tvirtas bei dailus užbaigiantis I-cord kraštelis. Joana tik kvadratą pavertė stačiakampiu primezgusi ilgoms kraštinėms po juostą su tvarkingais besikalančiais žaliais sodinukais 🙂 .

Siūlai parinkti švelnučiai (merino vilna) ir nebijantys skalbimo mašinos, kad kai mažoji užaugs ir lauks savo vaikų, mama galės ištraukti iš slaptų podėliukų jos numylėtą vaikystės daiktą kaip naują.

Joanos Bartkevičienės megzti pledai ir pirmojo nuotraukos. Pirmasis pledas megztas iš Rosario4 For Nature 02, 12, 13. Antrasis – Iš Drops Merino Extra fine 01, 24 ir 47.

Kart du

Jau kurį Annos mezgimo laikotarpį stebim labai įdomią tendenciją – beveik visi jos megzti modeliai pasikartoja du kartus. Arba skirtingais siūlais, arba skirtingom spalvom. Nes „išbandyti antrą variantą yra įdomu, o trečią jau nuobodu”, – cituoju autorę 😉 . Kepurės, kalėdiniai pašluostukai, kojinės iš naujai atvykusių Grundl Simila siūlų, baktusai iš Edition 3.0 siūlo, Cumulus blouse, vyriškas megztukas, rodytas vienas, nes toks tada ir buvo, bet jau turi antrininką 🙂 ir gresia šitam geram modeliui trečias pakartojimas, nes norinčių eilutė ilgėja. Iš tokio gražaus dėsningumo iškrito ir Cumulus blouse, kurios jau numegztos trys – dėl tos pačios priežasties, kad gerai ir gražu, o kas tokio daikto nenori? Todėl labai galimi geri nukrypimai į šoną nuo porinio varianto.

Bet šiandieninio įrašo skaros dar yra dvi – pagal dominuojančią Annos mezgimo tendenciją 🙂 . Ir tai nėra apie tai, kad nepatiko pirmas variantas, bandau kitą, ne. Abu variantai turi savo privalumų – merino vilnos sunkesnė ir gražiai krenta, o tamsioji mielesnė ant kaklo. Ant šviesaus, blizgaus ir apvalaus merino visos tekstūrinio rašto detalės matosi ypatingai ryškiai, bet pūkuota tamsi primena laiko pasendintus metalo kaldinius.

Mezgant antrą kartą aprašymas jau būna išsamiai patikrintas ir išstudijuotas, todėl turėtų judėti greitai ir smagiai, o to paties mezgimas skirtingais siūlais duoda labai akivaizdžių ir vertingų pamokų keliaujant po pluoštų ir tekstūrų šalį – tokiu būdu geriausiai atsiskleidžia skirtingos kiekvienos medžiagos savybės. O kad gražaus daikto atsiranda du vienetai – tai ne vienas, o du žmonės taps laimingais ir sušildytais 🙂 .

Annos Dambrauskienės megztos skaros ir nuotraukos. Viena skara megzta iš Drops Merino Extra fine 37, kita – iš Rosarios4 Meu Bem 2, modelis – „Cowboys and Angels„.

Kasmetiniai meilės darbai

Numezgusi Karoliui didelį juodą šaliką, aš jau galvojau, kad baigiau su tuo žabaklinėjimu tamsiu metu tarp tamsių akučių, bet pasirodo, kad praeitų metų istorija buvo ne taškas, o tik kablelis 😉 . Po kaklašildžio pasikeitimui užsimanęs šaliko (abu juodi, savaime suprantama 😉 ), Karolis kurį laiką jį panešiojo, paskui vėl apsukęs ratą sugrįžo prie sujungtų galų versijos. Šalikas ramiai gulėjo, kol vyresnis brolis, sužinojęs apie nenaudojamą daiktą, mielai jį priglaudė. Susekęs, kad jo šalikas prašapo, Karolis siaubingai pasipiktino ir ne, jis nebuvo numestas, jis buvo jam labai reikalingas!!!

Jaučiausi kalta, atidavusi Karolio daiktą (mezgiau tai jam!) Jurgiui, todėl pažadėjau kuo greičiau atmegzti naują. Ir net turėjau tiek kvailumo, kad pasikviečiau jį ateiti į MZ pačiam išsirinkti siūlus. Nuo pat vaikystės pas mus namuose pasirinkimo problemos (?) buvo sprendžiamos labai paprastai. Parduotuvėse vaikai pasimesdavo gausoje, pavargdavo matuotis ir niekas jiems netikdavo, nieko nebereikėdavo. Stebuklingu būdu, viskas, kas būdavo atnešama į namus ir jau nebereikėdavo vargtis renkantis, buvo puiku ir tikdavo geriausiai. Mano jautruoliui tiko iš labai paprastos Karisma vilnos numegztas šalikas (čia pirmoji versija), nei jis kando, nei graužė. O ir megzti buvo visai patogu – vilna lygi ir pakankamai „limpanti”. Augdami vaikai išmoko rinktis ir nebevargo kaip vaikystėje, todėl ir MZ šį kartą Karolis apsisuko akimirksniu – man buvo bakstelta į patį elastingiausią ir nelipniausią meriną. Ko ir reikėjo, aišku, tikėtis 😉 .

Šis siūlas linkęs temptis, todėl aš nusprendžiau tikrą anglišką stulpelį pakeisti pusiniu. Ir tada supratau, kaip klydau, manydama kad megzti anglišką stulpelį yra sunku ar nepatogu ir kad blogiau už jį yra tik jo klaidų taisymas. Niekas neprilygsta pusiniam angliškam stulpeliui (fishermen rib), kai tamsiame siūle turi įžiūrėti, ar šitoje eilėje gerą akį turi megzti į apatinę eilę, ar paprastai. Geroje, bet labai retoje dienos šviesoje pasimatydavo visos vakarinio darbo kliurkos – nė vieno daikto aš tiek neardžiau, kaip šito pačio paprasčiausio šaliko. Mane gelbėjo tik gražiausia mezgimo navigacija – mano žvakė tamsoje – Kristinos grybukas, žymintis tikro angliško stulpelio pusę.

Šalikas megztas iš Drops Merino Extra fine 02.

Šiltoms galvoms

Po gimtadieninio MZ modelio „Snaigės„, kai staiga stipriai atšalo, turiu negerą įtarimą, kad aktyviai gamindami žiemiškus modelius, sėkmingai ją prisišauksim, o aš tikrai nesiskundžiu švelniu ir šiltu lapkričio oru, bet. Prieš vėją, kaip ir sezonų kaitą nepapūsi, todėl geriau būti pasiruošusiam ir pirmam sniegui parodyti uždengtas ausis 😉 .

MZ pasiruošė nauju modeliu – „Ado šalmuku” 🙂 .

Sugalvotas beveik metinukui, šis modelis, pakeitus siūlus ir virbalus, tiks nuo pirmų dienų iki rimto suaugėliško dydžio. Nesušalkit!

Item added to cart.
0 items - 0,00