Man visada būna smalsu, kai pamatau kokį nepaprastai gražų mezginį (žr. nuotraukas žemiau 😉 ) ir pažiūri modelį, įkvėpusį mezgėją (niekada net dėmesio neatkreipčiau, akis nesustoja nei ties viena nuotrauka), kokia čia įvyksta chemija, kad kažkas ne tik įžvelgia kažkur potencialą, bet ir tau parodo (liūdnai linksmoji dalis, kad neretai ir užkrečia), kad galima pamatyti ir TAIP!
Aušra laukia antro anūko ir, aišku, ruošiamas naujas kraitelis su pačiu didžiausiu daiktu – pleduku – priešakyje. Kai ji rinkosi margas besikeičiančių spalvų melanžines Schoppel-wolle rites (dviejų skirtingų spalvynų), aš įsivaizdavau, kad Aušra megs kažką panašaus į „Ten Stitch blanket„, bet ji atrado savo variantą ir tokį gražų, kad akių negaliu atitraukti. Čia spalviniai segmentai auga ne vis platėjančiu ratu, išlaikant to paties pločio juostą, bet jungiasi vienas prie kito laimės šulinio (ar rastinės trobelės) principu. Vis ilgėjančios juostos mezgamos išilgai, todėl iš pradžių akių skaičius yra nedidelis ir spalviniai perėjimai nežymūs, bet palaipsniui jos vis platėja ir perėjimams atsiskleisti reikia vis mažiau eilučių. Jie pilnai išsitenka vienoje juostoje, prie jos jungiasi kita su savu perėjimu, dar kita, ir visas tas mirguliuojantis žaidimas pasitelkiant skirtingus spalvynus sukuria magišką į šalis besisklaidančių vandens ratilų efektą – gali žiūrėti be galo be krašto.
Aušros Svarauskienės megztas pledukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701 (Papūga) ir 2306 (Geltonas filtras); modelis – „Log Cabin Blankie„.