Beveik 3 kilogramai ir daugiau nei 7 kilometrai

Šiandieninio įrašo herojus (kaip matote iš nuotraukų, greičiau reikėtų vartoti daugiskaitą) – labai ypatingas projektas, pareikalavęs daugybės resursų tiek medžiagų (beveik 3 kg marginto Zauberwolle merino!), tiek laiko prasme (ir mezgimo, ir net pirkimo, išsidėliojusio per kelis užsakymus), bet finišo gale laukė tikrai viso to vertas prizas – fantastinio dydžio, švelnumo ir gražumo pledas! Spėju, ne ką mažiau įspūdingesnis buvo ir procesas – megzti vidutinio storio švelnų siūlą pasikartojančiu raštu gėrintis beveik nepasikartojančiais (ir nelabai nuprognozuojamais) spalviniais perėjimais. Ne viena mezgėja tokį „darbą” išmainys į atostogas, baliuką sode ir turistinę kelionę kartu sudėjus 😉 . Jau nebesuseku, kokiu laiku jis buvo mezgamas, bet taip įsivaizduoju žiemą ant kelių…

Aišku, daiktas traukiantis akį – toks pat grandiozinis antras melsvas jau buvo mezgamas dovanų, nuotraukoje jo dar tik pradžia.

Neabejoju, modelis daugeliui pažįstamas (pati mezgiau jo apvalią versiją) ir variantų nueiti ilgą kelią po 10 akių yra pačių įvairiausių – nuo visiškų likučių panaudojimo iki savito spalvinių gabalėlių derinimo, bet Deimantė pasirinko malonų ir užtikrintą kelią (jei mezgimo maršrutus reikėtų kažkaip apibūdinti, tai šis man primintų takelį išpuoselėtame sode tarp kvepiančių rožių) – pačius gražiausius siūlų gamintojo sudarytus spalvynus, belieka tik mėgautis vis naujai atsiskleidžiančiomis spalvomis ir jų deriniais su kaimyninėmis juostomis. Geras bei patikimas siūlas turi ir kitų privalumų – kai numezgi tokią nedidelio miestelio dydžio pievą, labai norisi, kad ji ilgai ir laimingai gyventų, kad nuolat džiugintų akį ir būtų labai maloni liestis.

Šiandieninio įrašo herojus, koks bebūtų ryškus, turi priešistorę, stipriai man padariusią įspūdį savo užmoju beveik pačioje MZ gyvavimo padžioje, ir dar stipresnį dabar, pagaliau po tiek metų išvydus rezultatą.

Noro Kureyon siūlai MZ atsirado su jos pradžia ir buvo vienas iš mano išsvajotos parduotuvės atraminių stulpų – taip juos mylėjau. Įspūdį jie darė ne man vienai, bet buvo tokie brangūs, kad dažniausiai mezgėjos rinkdavosi juos kaip prieskonius – ką paspalvinti ar paraštuoti. Arba kokiam nedideliam aksesuarui. Megztinis iš tokių siūlų būdavo labai išskirtinė šventė. O Deimantė ėmė juos pirkti… pledui! Aš dar tada nebuvau tokia pledų mezgimo ir naudojimo fanė (dabar tai suprantu, kad jei kur reikia investuoti, tai į antklodes, kurios pergyvens ne vieną mados bangą ir visą plejadą megztinių, jau nekalbant apie nuolat sėjamas pirštines), bet tuomet tai man buvo panašu į kelionę į kosmosą. Pirkti siūlus, kurie išties kainavo karvę, pledui! Tuo metu tai atrodė tokia prabangos viršūnė kaip kai kam jachtos, pilys ar privatūs sporto klubai.

Deimantė išsidėliojo ir tą procesą laike – vis užsukdavo prisipirkti kamuoliuką kitą, spalvų numeriai čia kertinio vaidmens nevaidino, nes visos spalvos harmoningai derėjo tarpusavyje, o ir ta pilis, perkama po kambarį, turbūt ne taip drastiškai atrodė, ir suko ratą po rato tas 10 akių pačių gražiausių ir išskirtiniausių spalvų pasaulyje, kol sudėliojo tuos ir taip gražius kamuoliukus į žadą gniaužiantį, brangakmenių spalvomis žėrintį mezginį. Šiltas ir lengvas (Noro siūlai išsiskyrė iš kitų ne tik unikaliomis spalvomis, bet ir beveik perpus mažesniu svoriu), šis pledas gyvena toje grožio pasaulio dalyje, kur tekstilė ribojasi su juvelyrika. Ir leidžia naujus stebuklingus daigelius, kurie nepastebimai – akytė po akytės, juosta po juostos, tėvus priauga. Net tokius milžiniškus, daugiau nei dviejų metrų kraštinės kvadratus…

Deimantės Garuolytės megztos antklodės ir nuotraukos. Pirmasis megztas iš Zauberwolle 1701 (Papūga), kitas – 1535 (Pakrantės akmenys). Trečiasis megztas iš įvairių atspalvių Noro Kureyon. Visų modelis – „Ten Stitches Blanket„.

Nerti pledukai

Du nerti pledukai, pasirodę horizonte, turi tiek daug bendrų bruožų, kad jau imu įžvelgti tendenciją – spalvoti spurgeliai (iš kurių gali pats sudėlioti norimą raštą) neutraliame fone.

Spalvotos uogytės pilkame fone vienu šūviu nusitaiko į du zuikius. Ir minimalistinis šiuolaikiškas interjeras nekenčia nuo akį rėžiančių flomasterinių spalvų, ir į stilingą vaiko garderobą toks aksesuaras įsipaišo, kaip čia buvęs – ačiū pilkam pagrindui! Tuo tarpu linksmi pataškavimai linkteli drąsiems grafiškiems raštams bei išsklaido pilkos spalvos monotoniją. Tiek fonas, tiek raštas vienas kitą dar labiau paryškina ir atskleidžia.

Linksmas uogytes šachmatine tvarka išdėliojo Roma savo trečiajam sūneliui pasitikti, o iš po pleduko kyšantis megztukas – Joanos užsispyrimo ir principų demonstracija. Nesvarbu, kelintas anūkas pakeliui ir koks kalnas brolių ar pusseserių su pusbroliu sukauptas – bent pirmus drabužėlius kiekvienas turi turėti tik jam specialiai numegztus :).

Pledukas nunertas iš minkštučio merino ir tikrai bus mielas liesti tiek mamai, tiek vaikučiui. O spurgiukus bus tuoj taip smagu pačiupinėti ar į burnytę įsikišti ;).

Sandrinos nertas pledukas įsitaisė kito vaiko kambaryje – jaunos panelytės. Tie patys spurgeliai jai sudėlioti į simetrišką baltai žydinčią pievą su spalvotas intarpėliais. Kito gamintojo šviesiai pilkas merinas idealiai pritaikytas prie naujos lovos, o smagūs rašteliai papuoš kambarį ir džiugins jauną šeimininkę 🙂 .

Pirmasis pledukas sūneliui nertas ir fotografuotas Romos Bartkevičės, siūlai – Schoppel-wolle 9250M, spalvoti spurgeliai išnerti iš Drops Baby Merino 45, 01, 41, 13. Megztukas megztas Joanos Bartkevičienės Drops BabyAlpaca Silk ir Edition 3.0 2296 (Angliškas sodas). Modelis – „Baby Surprise Jacket„. Antrasis nertas SandrinosRosarios4 Merino Land 28 ir Jardim 41, 43, 7 ir 47.

Skraidantis kilimas

Kol kas šis pledukas tik plaikstosi vėjyje – į lėktuvą skristi kartu su naująja šeimininke netilpo, teks keliauti atskirai… Bet tokia skraidantį kilimą primenanti antklodytė tikrai neprapuls – ir kelią į naujus namus ras, ir senų, vaikystės, aurą atneš. Kartu su mamos meile ir šiluma, su šeimos apsauga ir kitais ne visuomet plika akimi įžvelgiamais burtais – kad šildytų, guostų ir spalvintų kiekvieną dieną…

Sakyčiau, puikus projektas mėgstantiems kojininius siūlus, bet ne pačias kojines, tik netinka jis Dalios atveju, nes kojines megzti ji taip pat mėgsta, kaip ir gražius joms skirtus siūlus ;). Tiesiog pleduko norėjosi ne per storo, lengvai prižiūrimo (kojininius siūlus čia mažai kas pralenkia) ir labai gražaus – Opal su savo meniškais dažymais bei puikia kokybe praėjo atranką… be konkurentų ;).

Smagus modulinis mezgimas leido ne tik nepasiklysti milžiniško ilgio ir pločio eilėse – vienu metu mezgi vieną kvadratėlį, paskui surenki akis kitam – ir vėl nuo pradžios. Toks įvairiakryptis ripsas puikiai laikys formą, ypač kai jo tiek daug. Kaip apie tokį projektą sako ekspertas Stephen West (ūgis ~ 2 m), jei antklodė nesiekia nuo pirštų galų iki viršugalvio, tai ką su ja veikti? Tai taip jau nutinka, kad jei nemezgei antklodytės lėliukui ir sulaukei, kol jis praaugo tave, turi galimybę išbandyti daaaauuug kojininių siūlų spalvynų. Dalia ir ne prieš ;).

Spalvota I-cord juostelė aprėmina visą pledą, sutvirtindama kraštą ir dar papildomai valiūkiškai jį pamargindama.

Dalios Liepuonienės megztas pledas iš daugiau nei 30 skirtingų Opal kojininių siūlų kamuoliukų.

Pledų trio

Vasaromis mano mezgimo gyvenimą užvaldo keistos tendencijos – nėrimas ir pledai. Jei nėrimas visai su vasara suderinamas (jis tiesą sakant, jokiam metų laikui nepavaldus ir tinka visiems), tai potraukis šiltiems ir dideliems apdangalams man sunkiai suprantamas. Bet aš nesiginčyju su įkvėpimu, nerodau jam termometro, kurio stulpelis pastarosiomis vasaromis neretai virš trisdešimties laipsnių būdavo pakilęs, pasislepiu nuo karščio ar sodo pavėsyje, ar senų pastatų mūruose ir rudenį iš širdies sau padėkoju. Šiemet, spėju, dėkosiu anksčiau ;).

Anksčiau aš ir megzti pradėjau, nepaisydama neskubančios vasaros. Gal taip nesąmoningai bandžiau ją prisišaukti, o gal taip dorojausi su karantino stresu, kurį labai stengiausi neigti ir su juo kovoti, bet kažkokios vidinės nerimo stygos liko įsitempusios ir lengviau gyvenosi su galvojimo nereikalaujančiu mezginiu rankose.

Ta prasme antklodės yra pats geriausias pasirinkimas – dydis teturi būti pakankamas, daugiau dėl nieko rūpintis nereikia (ir čia tais atvejais, kai mezgi ne pagal tikslų aprašymą), tiks tikrai visoms žmogiško dydžio būtybėms, o kadangi šios nėra mažos, tai ir darbo pakankamai, nereikės ryt vėl naujo projekto ieškotis ;).

Aš pledų esu primezgus ir prinėrus visokiausių, iš plonų ir storesnių siūlų, kiauraraščių kaip skaros, apvalių ir stačiakampių ir per eilę metų galutinai apsibrėžiau savo šeimos prioritetus – pačia naudojamiausia antklode tapo ši. Tai yra, kiauraraščiai yra labai gražu, plonas siūlas atrodo delikačiai, o stačiakampė forma labiausiai primena klasikinį apklotą, bet kasdien visų šeimos narių naudojama („kas pirmas, tas ir laimi” principu) tapo apvalios formos 4 mm virbalais megzta iš storos islandiškos vilnos.

Trys naujos šį pavasarį megztos anklodės skirtos kaimui (prognozuojama kažkokia keistai pledams draugiška vasara ;() ir amerikos nebeatradinėjau. Pasiėmiau 4 mm virbalus ir savo mylimiausią siūlą – islandišką Lettlopi. Myliu jį ne tik už šiltumą, bet ir už ypatingą lengvumą (antklodė – daiktas nemenkas…). Tik jei mylimiausiame plede jis karaliavo vienas, tai naujuose mezginiuose pirmu smuiku groja Noro Kureyon, kuris – labai malonus sutapimas – mezgamas tais pačiais 4 mm virbalais. Parduotuvėje jo nebeliko, bet mano du megztiniai, labai išsvajoti ir išmylėti, tapo nebenešiojami ir vėl atvirto siūlų kamuoliukais. Man nemažai metų reikėjo suprasti, kad pledai turi būti mezgami iš pačių geriausių ir gražiausių siūlų, nes jie naudojami daug dažniau ir daug ilgiau nei megztiniai. Ir supratimas vyko visai ne teoriniu būdu – iš pradžių iš nuostabaus gražumo Noro perėjimų buvo megztukai, dabar – antklodės ;).

Vienspalvė vilna čia jau derinosi prie Noro spalvyno. Pirmasis pledas – iš mėlyno megztuko – vadinasi „Vasaros naktis kaime”. Jei kam kiltų klausimas, ką čia veikia žalsvos spalvos Drops Lima intarpai, tai jie simbolizuoja krentančios žvaigždės trajektoriją. Arba kometą ;).

Antrasis pledas – jau kiek metų planuotas mano mylimo dizainerio Stephen West modelis, vienas pirmųjų – „Old Forge„. Noro Kureyon kamuoliukai su priderintu neatsekamos jau kilmės siūlu jam atkeliavo iš šio megztuko, ir be kitų spalvų Lettlopi, jie sėkmingai pabaigė mano žalsvai melsvas atsargas megztukui, pradėtas naikinti jau su pačiu pirmu taip pat Islandijos įkvėptu Stephen West pledu.

Pagal planą, trijulė naujų šiltukų numegzta trims žmonėms apsigaubti ar užsikloti, bet jei vasara ir toliau bus tokia… lietuviška, panašu, kad tuo pačiu principu „Kas pirmesnis, tas gudresnis”, naudosimės jais taip, kaip Kristina, dirbanti pievoje – vieną pasikloji, kitu užsikloji, o pats kaip dešrelė įsiraitai į viduriuką ;)).

Trečiajai anklodei jau teko rinkti visus tinkamo storio galiukus (arba dėti kartu kelis plonus siūlus) ir čia susidūriau su nauju iššūkiu – antklodės svoriu. Visą laiką maniau, kad jos lengvumas yra rimtas pliusas ir rinkdavausi jai pačius lengviausius siūlus. Deja, be Lettlopi ir Noro Kureyon (mano favoritų dėl tos pačios priežasties) visi kiti gerokai prašauna pro šalį, ypač siūlai su alpaka. Naujai permąstyti šį reikalą mane paskatino dukra, pareiškusi, kad ji norėtų sunkios anklodės (visa šeimyna miega su vilnonėmis, nes vilna yra… vilna, tai yra gėris pats savaime ir yra labai lengva). Truputį pasidomėjau jos norais ir pagalvojau, kad visai variantas lengvą šiltą debesėlį pabandyti pakeisti tvirtu užtikrintu glėbiu. Tai yra, pradėjau ne nuo sunkios antklodės kasdieniam miegui, o nuo… sunkaus megzto pleduko ;).

Svorio 12 spalvotų ratų tikrai turi ir traktuojam nuo šiol tai kaip išskirtinę terapinę antklodės savybę.

Pirmoji antklodė megzta iš Noro Kureyon 52 su priderintu Lettlopi, modelis – „Curlicue Coverlet„. Antrosios modelis – „Old Forge„, siūlai – Noro Kureyon 56 kartu su Lettlopi 1404, 9423, 0056, Drops Lima 1805. Trečiosios antklodės modelis – „Ten Stitch Twist„, pagrindiniai siūlai – Croft 759, 760, Drops Lima, Nepal, Lettlopi, Noro Kureyon ir dar didelė įvairiaplaukė kompanija prie jų.

Item added to cart.
0 items - 0,00