Spalvota trobelė

Man visada būna smalsu, kai pamatau kokį nepaprastai gražų mezginį (žr. nuotraukas žemiau 😉 ) ir pažiūri modelį, įkvėpusį mezgėją (niekada net dėmesio neatkreipčiau, akis nesustoja nei ties viena nuotrauka), kokia čia įvyksta chemija, kad kažkas ne tik įžvelgia kažkur potencialą, bet ir tau parodo (liūdnai linksmoji dalis, kad neretai ir užkrečia), kad galima pamatyti ir TAIP!

Aušra laukia antro anūko ir, aišku, ruošiamas naujas kraitelis su pačiu didžiausiu daiktu – pleduku – priešakyje. Kai ji rinkosi margas besikeičiančių spalvų melanžines Schoppel-wolle rites (dviejų skirtingų spalvynų), aš įsivaizdavau, kad Aušra megs kažką panašaus į „Ten Stitch blanket„, bet ji atrado savo variantą ir tokį gražų, kad akių negaliu atitraukti. Čia spalviniai segmentai auga ne vis platėjančiu ratu, išlaikant to paties pločio juostą, bet jungiasi vienas prie kito laimės šulinio (ar rastinės trobelės) principu. Vis ilgėjančios juostos mezgamos išilgai, todėl iš pradžių akių skaičius yra nedidelis ir spalviniai perėjimai nežymūs, bet palaipsniui jos vis platėja ir perėjimams atsiskleisti reikia vis mažiau eilučių. Jie pilnai išsitenka vienoje juostoje, prie jos jungiasi kita su savu perėjimu, dar kita, ir visas tas mirguliuojantis žaidimas pasitelkiant skirtingus spalvynus sukuria magišką į šalis besisklaidančių vandens ratilų efektą – gali žiūrėti be galo be krašto.

Aušros Svarauskienės megztas pledukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701 (Papūga) ir 2306 (Geltonas filtras); modelis – „Log Cabin Blankie„.

Carnival Blanket

Grįžta bežodžiai (mano atveju, „Vau”) penktadieniai – ką čia artikuliuočiau išeina pridėti prie naujo Daivos pledo naujiems namams 🙂 .

Nebent tik, kad pledu susižavėjau dar pradinio sumanymo stadijoje, kai Daiva parodė nusižiūrėtą modelį (man tuoj pat užsireikė dizainerės ir modelio (tiksliau, modelių), ir knygų), o paskui dar kartą išsižiojau pamačiusi (jau turėčiau priprasti, bet niekaip 😉 ), kokį unikalų pasaulį ryškaus grafinio ornamento pagrindu sukūrė Daiva išoriškai iš islandiškos vilnos ir įvairių turimų atsargų („dar Titanikas buvo, kojininių galiukai ir šiaip visokie galiukų galiukai. Praktiškai galiukų badas dabar namie, reiks iš naujo kaupt”), bet iš tiesų – iš skonio, stiliaus jausmo ir begalinio kūrybinio polėkio.

P.S. Pagalvėlė prie pleduko taip pat megzta : ) .

Daivos Janavičienės megztas pledas ir nuotraukos, modelis – „Carnival Blanket„, siūlai – Istex Plotulopi 0005, 1902, 2021, 2024, 1426, 1430, Schoppel-wolle Wunderklecks 2150 (Titanikas) ir…

Megztinis-šalikas

Visai neplanavau šiame įraše rodytis su savo praeitų metų pagrindiniu vasaros rūbu, bet šiandienos istorijos nebūtų be priešistorės, todėl apie viską iš pradžių.

Praeitų metų vasarą buvau mezgimui ir kitiems liaudies amatams skirtoje kelionėje Estijoje ir ten, kur susirenka mezgėjos be visų programoje numatytų dalykų visada (visada!) laukia papildomas bonusas – išskirtiniai mezginiai, kuriais būna pasipuošusios grupės dalyvės. Be visokių gražių dalykų labiausiai mane nustebinęs dalykas buvo vienos olandės vilkėta palaidinė. Nustebino savo konstrukcija – ji buvo susiūta iš dviejų ilgų vienodų stačiakampių. Be jokio modeliavimo! Aš vis perklausinėjau, ar tikrai niekas nenuimta, nepridėta, neiškirpta, taip gerai Ans atrodė, niekaip negalėjau patikėti, kad tokia primityvi konstrukcija taip idealiai guli ant visokiais linkiais turtingo kūno.

Aišku, grįžus nekantravau išbandyti ir nuotraukose matote rezultatą (priekį vėliau truputį pailginau, bet tai iš esmės reikalo nepakeitė). Naudojau 2 plonus lino, šilko ir medvilnės siūlus, įvairia tvarka juos poruodama ir abi puses sąmoningai mezgiau skirtingas, tikėdamasi, kad tie patys siūlai viską apjungs. Apie kraštelius galvojau tik pradėdama stačiakampį ir jį baigdama ir priekiui parinkau ripsą, o nugarai stulpelį, susiūdama tarp jų palikau nedidelius skeltukus šonuose ir perlenkiau abu stačiakampius ne visai per vidurį, kad nugara būtų kiek ilgesnė už priekį. Kadangi priekis ir šonai yra susiuvami (iki pažastų ir iki kaklo iškirptės) ir iš pirmo karto sunku numatyti kiek, tai nesusiūtas lygus mezgimas jei kiek ir linkęs riestis, man net labai tai tiko tiek kaklui, tiek mini rankovytėms. Pastarųjų ilgis, kaip turbūt numanote, priklauso nuo bendro stačiakampio pločio. Aš norėjau daikto laisvo, todėl ir rankovėms dosniai iš abiejų gabalų užteko.

Kadangi tai buvo vienas labiausiai nešiojamų mano vasarinių rūbų, nuolat sulaukdavau klausimų apie modelį, ką su džiaugsmu visiems rodydavau ir pasakodavau (dažnai ir neklausdama pasakojau, mat labai jau sunku sulaikyti tai, kuo esi susižavėjęs 😉 ).

Kai kas užsikrėtęs ėmėsi savų versijų, bet mane labai pralinksmino Jurga, į mano pasakojimą sureagavusi be jokio perdėto entiuziazmo: „Tai mes mokykloje per darbus mezgėm tokį daiktą, vadinosi jis „mezgtinis-šalikas”„. Turiu pripažinti, kad ir aš per tas pamokas išmokau labai daug gerų dalykų (gaila, šito modelio ne, teko luktelti gerus dešimtmečius 😉 ), kuriuos ne tik parnešiau namo ir užkrėčiau mamą (nertos puodkėlės, pvz.), bet ir naudoju iki šiol. Ir šis modelis yra labai iš to paties aruodo, ko gera mokyti vaikus – super lengvas ir super efektingas.

Bet Jurgos žodžiai pasėjo kitų sėklų, toli nuo vaikų edukacijos. Man galvoje ši konstrukcija staiga iškilo galvoje vilnonės liemenės pavidalu (dar nenusimezgiau, bet tiek kam pripasakojau apie tai, kad kuriam laikui ir mezgimą atidėjau 😉 ), o paskui ėmiau galvoti, kaip čia būtų prie tos pačios liemenės pridūrus visiškai paprastos formos rankoves…

Tai tiek tos priešistorės, aš vis dar tikiuosi, kad mano entiuziastingos kalbos sudygs ir sulapos dar ne viename projektų krepšyje, o šiandien labai smagu parodyti išskirtinai dailų žiedą 🙂 .

Živilei, kaip ir visiems kitiems į MZ užsukusiems, aš, aišku, neištvėriau nepapasakojusi apie savo pastarojo laiko „atradimą” ir perdaviau žieminę idėją (spėju, vasara jau buvo pasibaigusi 😉 ) – liemenės. Ji išsirinko be galo gražų tamsiai žalią derinį iš Isager Spinni ir moherio ir numezgė iš jų liemenę, apie kurią nelabai ką galiu pasakyti (čia tokia antra priešistorė 😉 ), nes liemenė patiko ne tik autorei, bet ir jos mamai, tai jai ir atiteko, o aš tik akies kampučiu galėjau pamatyti ją telefono nuotraukoje 🙂 . Bet šiam faktui ir taip jokių komentarų nereikia, jis kalba pats už save 😉 .

Živilei idėja patiko ir ji taip lengvai su ja kaip su žalia liemene atsisveikinti nesiruošė. Jau dabar savam mezginiui ji išsirinko tą patį derinį (irgi faktas iškalbingas, o kadangi pati turiu iš tokių siūlų megztuką, kurį dabar ir mano dukra „pasiskolino”, labai gerai žinau, kokio gerumo reikalas), tik kitų spalvų – tokį padūmavusį baklažaną su labai subtiliais intarpėliais. Ir kaip matote iš nuotraukų, idėja pažengė dar toliau – liemenė užsiaugino rankoves ir tapo megztuku 🙂 . Rankovių, tiesa, ji nemezgė visai stačiakampių, o tolygiai siaurino rankogalių link, bet – idėja veikia!

Šios konstrukcijos paprastumas leidžia laisvai naudoti bet kokį raštą ir Živilė pasirinko perliuką, kuris ne tik užkirto kelią bet kokiam mezginio raitymuisi (matot, kaip tvarkingai atrodo iškirptė ir skeltukai šonuose!), bet kartu su moheriu labai subtiliai sušvelnino įterptų juostelių kontūrus.

Kaklo iškirptę suformuoja priekio ir nugaros siūlė (kur sustosim, ten kaklas ir prasidės), tai megztukui Živilė pasirinko beveik vienodo gylio trikampius priekyje ir nugaroje. O rankovių ilgį nulėmė pečių (tai yra, pusės megztinio) plotis, kai mezgi surinkus akis nuo viršaus, jokio vargo paskaičiuoti.

Tikiuosi, kad šiandienos įrašas perduos idėjinę estafetę ne vienam mezgančiam žmogui, nes vieną kartą pamatyti tikrai yra veiksmingiau nei šimtą kartų apie tai klausytis. Ypač noriu atkreipti dėmesį pradedančių mezgėjų ir bijančių tokių rimtų projektų kaip megztinis. Jei megztinis skamba kaip žinutė iš kosmoso, tai pradėkite nuo megztinio-šaliko, akcentuodami antrąją pavadinimo dalį, kai baigsit, turėsit puikią pirmą 😉 .

O aš tikrai megsiu sau tokią liemenę. Tik prieš tai dar ką nors panašaus vasarai 😉 .

Živilės Krupickaitės megztas megztukas iš Isager Spinni 60S kartu su Isager Silk Mohair 60, 7S, 33. Mane įkvėpusi savo rūbu Ans mezgė savo palaidinę pagal šį modelį – „Breezy V„, jei ko per darbų pamokas neišmokino megzti šaliko.

Harry Styles megztuko interpretacija

Šiandieninis įrašas atsišakoja nuo vakarykščio kita kryptimi – originalaus įkvėpėjo. Kaip jau vakar rašiau, Harry Styles megztinis tapo tokiu populiariu, kad originalą nupirko V&A muziejus ir iš jo aš į MZ atvežiau atviruką su megztinio nuotrauka. Ir taip skelbimo lentos puošmena, ir patogiau visada turėti po ranka, kai dar viena mezgėja ateina jam siūlų – nebereikia ieškoti telefone, jis visam gražume kabo mūsų skelbimų lentoje 🙂 . Smagioji šio reikalo dalis, kad megztukui įgijus beprotišką populiarumą, buvo parašytas nemokamas jo mezgimo receptas (jį galite rasti čia), tuo būdu tą populiarumą tik auginantis 😉 .

Siūlus šiam megztukui pirko tikrai labai daug kartų, bet tik dabar pasisekė pamatyti vieną labai dailų rezultatą :). Parodė jį Asta, „tarpinė grandis” tarp mezgėjos ir nešiotojos 🙂 .

Megztuką numezgė mano mama savo anūkei (mano dukrai). Aš buvau tik „projekto vadovė”, vertėja, šį bei tą susiuvau ir nespėdavau važiuoti pirkti siūlų papildymo 🙂 .

Panaudojome labai daug Drops Eskimo siūlų (kas ir buvo tikėtina su tokiu storu neskalsiu siūlu 😉redakcijos pastaba) ir šiek tiek plonesnių raudonų (apykaklei, rankogaliams ir apačiai).

Tris kartas apjungiantis projektas ne tik puoš ir šildys jaunąją nešiotoją, nedaug drabužių gali pasigirti muziejine kilme 😉 .

Henrikos Jarūnienės megztas megztinis, dukros Astos nuotraukos, siūlai – Drops Snow 106, 12, 02, 25, 83, 104, Drops Nepal 3608, sagos – Union Knopf. modelis – „JW Anderson Colour Block Patchwork Cardigan„.

Item added to cart.
0 items - 0,00