Stripe Tease. Dar kartą. Ir dar :)

Ant didžiosios dalies Schoppel-wolle kamuoliukų etikečių galite rasti raudonai apibrėžtą perspėjimą, kad mezgimas gali sukelti priklausomybę. Mezgimo modeliai pagal šį kriterijų nėra rikiuojami, bet jei būtų, kojinių mezgimas būtų priskirtas ypatingo pavojingumo kategorijai, o šis konkretus modelis – būtų apvestas išskirtinai riebia raudona linija (numezgiau jo apie 20 porų ir tai tikrai ne pabaiga, tai žinau, ką kalbu 😉 ).

Nuo visiško įklimpimo mezgėjus apsaugo iliuzija, kad tokias kojines yra sunku megzti, tai jei sugebėsite atlaikyti pirmą išbandymą ir nekreipti dėmesio į šį sirenų chorą, suprasite, kad jas ir megzti yra super lengva, o jau kaip įdomu!

Eglė apie vieną savo šio modelio porų rašė: “Būna kojinės paprastosios – imi siūlų kamuoliuką ir mezgi! O šios – tikras iššūkis: mezgama 10 akių juostelėmis, pakeliui formuojant kulną ir pėdos siaurinimą. Kokių 12 naujų neuronų jungčių smegenyse tikrai susikūriau.” Gal ir iššūkis pirmą kartą (ar po labai ilgos pertraukos), bet jau tos sukurtos neuronų jungtys – ne trapios voratinklio gijos, o plačios autostrados, kitą kartą jau važiuosite autopilotu 😉 .

Kažkokiu stebuklingu būdu jose sudera patys keisčiausi kojininių siūlų likučiai ir dėl rašto ypatumų juos galima sunaudoti iki paskutinio galo. Tai tikrai nėra dar vienas modelis likučiams sunaudoti, kurį pabaigę jūs supratate, kad likučių jūsų atsargose ne pamažėjo, o atvirkščiai, gausiai užderėjo. Dar vienas stebuklas – dėl mažo akių skaičiaus (eilutėje tėra apie 10 akių) tie raštai, kurie mezgant paprastai atrodo nekažką, visai kitaip (tai yra, daug gražiau) susidėlioja šio modelio juostose.

Jei žiūrint į kartu sudėtus visus turimus likučius jums lengvai sukasi galva nuo galimos kakofonijos, galite pasinaudoti šios dienos įrašo iliustracijų atradimais ir parinkti vieną siūlą krašteliams ir kulnams su pirščiukais – jis suteiks rėmelį spalvotai vilnonei mozaikai.

Jei likučių turite daug, galite juos parūšiuoti spalvinėmis grupėmis ir kiekvienai pritaikyti vis kitą “rėmelį”, kaip padarė Jolanta, kurios tris poras matote įrašo pradžioje. Man labai imponuoja neoninis žalias siūlas nuo Simila žymeklių – čia yra nuostabus atsakymas visiems burbantiems, kam tiek daug siūlo nudažyta pažymėjimui, neskirtam megti. Skirtam, tik kitą porą 😉 .

Neoniniems žaliems akcentams nenusileidžia savo charakteriu bei ryškumu ir raudoni kulnai su pirštukais – tokių vien vaizdas šildo 🙂 .

Viena Jolanta užkrėtė kitą, kuri numezgusi savo pirmą porą (akivaizdžiai jos likučiai yra visai kito kolorito 🙂 ), prisipažino: “Dabar supratau, apie ką kalba 😉 “.

Gražvydė nusprendė išbandyti “saugų” variantą, pasiėmusi vieną margą kamuoliuką, kad viskas būtų iš vieno kolorito.

Kitos poros nuotraukas Gražvydė atsiuntė laiške su iškalbingu pavadinimu “Kojinių virusas” 😉 . Akivaizdžiai likę Zauberball Crazy galiukai susitiko su tokiais pat iš Wunderklecks dėžės ;)).

Aš sąmoningai šiame įraše nusprendžiau praleisti spalvų ir siūlų nuorodas, nes kaip patys suprantate, esmė yra ne tame. Bet jei nenaudojate tiesiog likučių ar vieno kamuoliuko, o iš turimų atsargų kuriate istoriją, tuomet jau viskas konstruojama pagal kitą logiką.

Minecrafto kojinės! Paauglių turinčios mezgėjos mane supras. “Mapsas” , “pikeksai” ir “armorai” jau numegzti. Mezginys pakeliui susirenka visus nefritus, “goldus” ir deimantus, nes kuo giliau kasiesi, tuo daugiau į “čestą” visko prisikrauni.

Kadangi visos spalvos ir gabaliukai turi savo prasmę ir vietą žaidime, Eglė labai kruopščiai suregistravo visus, kam įdomu, rasite čia.

Kita pora – kitos spalvos, kita istorija 🙂 .

Kojinės numegztos per mokinių atostogas, su įmegzta saule, gėlėmis, įspūdžiais ir sangrija! Bus dovana draugei, mėgstančiai spalvas!

Per šių kojinių mezgimo kelionę aptikau dailininką Norval Morrisseau. Labai patinka jo paveikslai. Prisegiau porą apačioje.

Paskutinė nuotrauka, nebepamenu, ar jau rodytos poros, bet šį kartą ji naujame amplua – suadyta. Ji tiksliausiai atspindi tai, kas yra rankomis megztas daiktas, su pagalvojimu ir istorija. Ne šiaip eilinis apyvokos reikmuo, kurį panaudojai, sudėvėjai ir išmetei, pakeisdamas tokiu pat nauju. Tai yra svarbi, brangi ir brangintina bei labai unikali mūsų gyvenimo dalis.

Visų porų modelis tas pats – “Stripe Tease“. Pirmos trys poros megztos Jolantos Vainutienės, po jos – pora, megzta ir fotografuota Jolantos Žilinskienės. Toliau yra dvi poros, megztos ir fotografuotos Gražvydės Norkienės, o paskutinės trys – megztos, fotografuotos ir aprašytos Eglės Lašinskienės.

West žiema. Trečias sezonas

Baigiasi kalendorinė žiema ir pagal jau per porą metų susiklosčiusią tradiciją, abi su Gitana demonstruojamės, kaip mums sekasi megzti Stephen West kojines pagal kiekvieno mėnesio metinį abonementą. Ir taip, kaip turbūt jau supratote iš pavadinimo, mes pradėjome trečią sezoną 😉 . Grynai Gitanos dėka, turiu pasakyti, nes aš į antrų metų pabaigą nuolat vėlavau ir jaučiausi truputį tokia padususi, nors gruodžio poros idėja man tikrai labai patiko.

Nuotraukose Gitanos pora akivaizdžiai yra arčiausiai originalios idėjos, iš kurios aš paėmiau tik konstrukciją savaip sudėliojusi spalvas. Gitana išsaugojo ir spalvų vietas, ir – svarbiausia! – numezgė originalią versiją su moheriu. Kai tik buvo paskelbtas modelis, abi aptarėm, kad labai jau jis “šikarnas”, svarstėm, dėti tą moherį ar ne. Tai Gitana ne tik pridėjo, pridėjo patį prašmatniausią ir švelniausią, sakė, tik toks namie po ranka pasitaikė. O kai jo neužteko, teko prisipirkti, bet šita istorija aš turbūt nieko nenustebinsiu… 😉 . Padui ir krašteliui moheris beveik tokios pat spalvos kaip ir kojininis siūlas, o priekio van gogh’inį margumą labai subtiliai apgaubia šviesaus moherio rūkelis.

Pridėjus moherį, kojinės gavosi didokos, jų nemačiau, nuotraukoje gerai atrodo ir ant pačios mezgėjos kojų, bet Gitana sakė, kad labiau vyriškai kojai bus. Man užtenka tik pagalvoti apie tą prabangų moherį ir net neįsivaizduoju, iš kur realybėje gauti princą, kurio gyslomis tekėtų tokio mėlynumo kraujas?

Aš labiau pasinaudojau šito modelio konstrukcija, kai atskirai mezgama priekinė ir padinė pėdos dalys, pasiėmiau dovanų gautą vieną gražiausių Opal Hundertwasser kamuoliukų ir dar ryškumui pridėjau šiek tiek vienspalvių. Man visada gražu, kai iš pereinamų siūlų mezgami daiktai iš detalių (nors tokias konstrukcijas jau senokai esu palikusi prisiminimuose) ir nesutampa spalvos. Tai pagrindinė mano šitos poros vinis ir turėjo būti tas pats margas siūlas, bet skirtingai susitinkantis pado ir pėdos viršaus dalyse.

Dažnai vėluodama, aš neretai velkuosi Gitanai iš paskos ne tik laiko, bet ir idėjų prasme. Kai nesugalvoju, kokias spalvas parinkti, spėju į ją nusižiūrėti, bet šios pirmosios 2025 metų poros sutapimai (netolygių, virpančių spalvų dryžiai) tikrai yra atsitiktinumas. Gitana savo porai pasirinko vieną vienspalvį siūlą, kitą – vienos spalvos, bet persiliejančios nuo šviesios iki tamsios. Tamsesnėse vietose tų siūlų tonas sutampa, todėl dryžiai nėra tokie mechaniškai subraukyti, o primena raibuliuojantį vandenį.

Aš savo porą pradėjau megzti mėnesio gale, specialiai taupiau ją kelionei, nes kojinės – vienas pačių geriausių kelioninių projektų, sunku paneigti. O kad važiavau į Wallhauseną, į Schoppel-wolle organizuotas siūlų dienas, kuriose buvo pristatoma nauja kolekcija, susirinkau visus mažus šio gamintojo kojininių siūlų kamuoliukus, kuriuos gaudavau kiekvienais metais naujai kolekcijai pasirodžius. Pasirinkimas buvo truputį pagalvotas, bet daugiau atsitiktinis, nes kol nepamegsi, nesužinosi, kas, kaip ir su kuo tinka. Prisiminiau ta proga Rasą, kuri į kelionę pasiima kelis atsitiktinius kojininių siūlų kamuoliukus ir… tikisi, kad jie sulips į kokią naują ir gražią sąjungą 😉 . Norėdama atsitiktinumui padėti, aš paėmiau truputį atsargai (kai jau kojinės buvo baigtos, paaiškėjo, kad iš tos atsargos dar kokios trys poros būtų išėję 😉 ), kad netikus vienam kamuoliukui, turėčiau ką paimti vietoj jo.

Juokingiausia dalis buvo, kai nusiunčiau Gitanai savo pradžią (tie kamuoliukai Vilniaus oro uosto laukimo salėje) ir ji man atrašė, kad šitos kojinės taip greitai mezgasi, jog neužteks kelionei. Juokauja? Aš važiuoju tik savaitgaliui ir į darbinę kelionę, planų turėjau visoms dienoms per akis ir ausis, o mezgimui buvo numatytos tik valandėlės lėktuvuose, traukiniuose, gal viešbutyje prieš miegą ar ankstų rytą.

Taip ir mezgiau, nes prie pagrindinės programos Wallhausene, aš dar labai intensyviai tyrinėjau tarpinę stotelę – Niurnbergą. Ir nesupratau, kas vyksta – atrodė, kad Gitanos žodžiai visai nepriklausomai nuo mano valios ima pildytis kaip kokia pranašystė. Truputį pamezgiau lėktuve, traukinyje išsitraukdavau mezginį tik tada, kai kelionė būdavo ilgesnė nei valandą (visi, keliavę Vokietijos traukiniais žino, ką aš turiu galvoje, dėl savo nenuspėjamumo ir nuolatinių staigių pokyčių ši transporto priemonė tikrai nėra skirta nei relaksui, nei silpnų nervų keliautojams), bet kažkokiu stebuklingu būdu kojinės tiesiog ėmė materializuotis mano akyse.

Nuo pabertų kamuoliukų Vilniaus oro uoste (ten ir užsidėjau, namie tik susirinkau siūlus) iki Schoppel-wolle madų šou šeštadienio vakarą aš po intensyvių dviejų dienų ant podiumo prieš pasirodant modeliams spėjau nufotografuoti jau antros kojinės pradžią.

Mezgiau abi pakaitomis, kad lengviau suvaldyčiau skirtingų spalvų kamuoliukus, bet sekmadienio rytą, laukdama traukinio atgal į Niurnbergą, jau buvo peržengusi kulnus, tame pačiame traukinyje pabaigiau vieną kojinę, o paskutinė nuotrauka yra iš ką tik Vilniuje nusileidusio lėktuvo – pabaigiau antrą lėktuvui jau riedant žeme. Jei nors lašiuką būčiau skyrus daugiau mezgimui, ne tik visai atliekamas minutes, tikrai būtų tos poros neužtekę!

Namie beliko išskalbti, išblokuoti ir gražiai nufotografuoti 🙂 .

Aš buvau taip įkvėpta tokio beveik stebuklingo pačių kojinių nusimezgimo, kad nekantriai sulaukusi vasario poros, nieko nelaukus, čiupau virbalus.

Vasario pora buvo sumanyta kojininių siūlų galiukams, penkių spalvų, aš norėjau iš tiesų panaudoti turimus galiukus, tai eigoje ne viena pilka dubliavo kitą, bet šiai porai man tiko toks chaotiškas margumas.

Mezgėm abi nematydamos viena kitos porų, bet matyt kažkokia vienijanti gija ir be pamatymo mus jungia (bendra gatvė ar ilga mezgimo draugystė?). Aš naudojau daugiau atspalvių vienspalvių siūlų, o Gitana tarpais mezgė margą Schoppel-wolle kamuoliuką, todėl ir kojinės atrodo daug turtingesnės ir sudėtingesnės bei spalvingesnės, nei būtų tiesiog iš tvarkingų penkių spalvų. Parinkusi giminingus raudonai violetiškus atspalvius Gitana išvengė rėksmingos mišrainės – giminingas koloritas apjungė viską į labai gražią harmoningą visumą.

Laukiam kovo!

Visos kojinės megztos ir fotografuotos kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – “Mo Mod Socks“. Gitana mezgė ją iš Grundl Hot Socks uni 59, Isager Silk Mohair 16, Rowan KidSilk Haze 653, Opal Van Gogh 5435, mano pora megzta iš Opal Hundertwasser 2100, Schoppel-wolle Admiral 4401, 0383.

Sausio mėnesio poros modelis – “Stripestep Socks“, Gitana mezgė jį iš Drops Fabel 918, 104, mano pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral, Das Paar 2506, Schoppel-Wolle Wunderkleckse 2139, 2432, Schoppel-Wolle Zauberball® Crazy 2542, 2623.

Vasario mėnesio poros modelis – “Fantastitch Socks“. Gitana mezgė savo porą iš Grundl Hot Socks uni 59, Drops Fabel 104, 109, 114, Regia Fashion Shine 6855, Schoppel-Wolle XL Kleckse. Mano pora megzta iš Grundl Hot Socks uni 27, 31, Schoppel-wolle Admiral Hanf 2444, WYS Signature 4-ply 231, Opal uni 4 gijų 5192.

Saugokime jūras

Šią vasarą mūsų šeimos gyvenime įvyko nemažai svarbių pasikeitimų ir jų rate užsisukusias iš reikalų ir veiklos tornado mus trumpam ištraukė mano krikštasūnis su žmona, pasikvietę kelioms dienoms pas save į Vieną.

Nebūdama optimiste iš prigimties (nors labai stengiuosi!), o ir metai šansų neprideda, aš dažnai kelionėse įsijaučiu į “kada, jei ne šiandien, aš čia galbūt daugiau neatvažiuosiu” istoriją ir lakstau nuo vieno traukos objekto prie kito tarsi there is no tomorrow. O Viena turi tų traukos centrų labai daug, net jei kalbėsime tik apie norimus aplankyti muziejus. Kažkur spėji, kažkur ne, bet Hundertwasser muziejus kartu su šiukšlių perdirbimo fabriku Spitelau yra be konkurencijos. Lankau jį kaip seną gerą pažįstamą, prie kurio kaitraus kūrybinio laužo ir pasišildau, ir atsigaunu, ir įsikvepiu. Įdomiausia man buvo šiais metais atrasti, kalbantis su drauge, kuri yra to paties vaiko ne krikšto, o tikra mama, kad tiek dalykų pamačius ir aplankius Vienoje (o ji buvo ten ne kartą ir ne du ir tikrai turi tomorrow), Hundertwasser muziejaus kartu su jo namų kvartalu jai kažkaip iki šiol pavyko nepamatyti. Tai buvo iki tol, kol nepasikalbėjom, po mūsų šiųmetinės kelionės mano piligrimystės keliu nuėjo ir ji. Aišku, užfiksavo muziejaus parduotuvėje Opal gaminamus siūlus Hundertwasser paveikslų motyvais, nupirko visoms šeimoje nors kiek mezgančioms mergaitėms, neišskirdama nė manęs. Ir savaime suprantama, kamuoliukas MZ lentynoje ir iš Hundertwasser muziejus nėra vienas ir tas pats, koks numerių ar spalvų panašumas juos jungtų. Liepė nusimegzti porą sau pačiai. Ką aš tikrai ir padariau, akytę po akytės dėdama visus šios ir praeitos kelionės prisiminimus į šiltą kasdienį daiktą. Ir numezgiau dar vieną porą jai – iš to paties kamuoliuko 🙂 .

Nuo tų laikų, kai parduotuvėse nieko nebuvo, mes labai smagindavomės įsitaisydamos abi vienodus ar labai panašius daiktus. Būdamos pakankamai stiprios individualistės, nemėgstančios kopijavimo, turinčios kiekviena savo skonį, mes linksmai susitikdavome tuose pačiuose taškuose. Neatsilaikau pagundai tą patį padaryti ir dabar, tik esant didelei materialiai gausai, jau galima rinktis ne visai vienodus, o tokius pačius, bet skirtingos spalvos ar rašto daiktus. Kojinės mūsų taip pat yra ir labai panašios, ir truputį skirtingos, bet šiame projekte man buvo svarbiausias tas pats pradinis kamuoliukas.

Kojinių mezgėjai yra jau atradę, kad Opal siūlo bene dosniausią metražą kojinių porai ir siūlų dažnai atlieka net nuo didelės vyriškos poros. Dar gerą dalį gali sutaupyti parinkęs priderintos spalvos kraštelius, kulnus ir pirštukus, ką aš ir padariau. Ir pasirinkau mano labai mėgstamą raštą, leidžiantį beveik nepastebimai įterpti panašių spalvų intarpėlius pritrūkus originalaus siūlo, o tiek mezgus kojinių, aš turiu turtingą podėliuką iš Regia (pirštukams panaudotas net prašmatnusis merino ir jakų vilnos derinys), Opal ir WYS Signature 4-ply atsargų 😉 , nors jų, atvirai kalbant, pagrindo juostelėms nelabai ir reikėjo. Gal dar lašiuką patrumpinau aulus. Tas raštas man priminė ir nemažai paties dailininko paveikslų kompozicijas, kur derinami įvairiaspalviai spalviniai ploteliai.

Atskirai nufotografavau kojinių kraštelius – tokį raštą išmokau šį rudenį Jurgitos suorganizuotoje kelionėje į Valakėlius pas liaudies meistrę Liną Bartašienę, juo buvo Pasvalio rajone (turbūt ne tik) mezgami pirštinių riešeliai. Mezgami ir dviem margais siūlais, ir vienspalviai, aš pasirinkau vienspalvę versiją dėl elastingumo. O raštą ir dėl gražumo, ir dėl idėjos – tos bangelės (tiek jūroje, tiek smėlyje) labai tiko pagrindiniam siūlui pavadinimu “Saugokime jūras”.

Abi poros megztos pagal tą patį modelį ir skiriasi tik iš pirmo žvilgsnio tik krašteliais, nors nieko specialiai nederinau, tai užskaitau kaip vienodas 🙂 .

Ši istorija turi kalėdinį tęsinį (mano megztos poros taip pat Kalėdoms). Aš gavau dovanų kojines, kurios kaip ir nebuvo megztos specialiai man, tai yra, Sigitai taip atrodė. Negana, kad tiko man kaip nulietos. Pažiūrėkite, iš kokio siūlo megzti intarsijos burbulai – iš to paties Opal Hundertwasser kamuoliuko “Saugokime jūras”. Akivaizdžiai mano šių metų istorija.

Pirmos dvi poros kojinių megztos iš Opal Hundertwasser 3207 (Saugokime jūras) kartu su Regia Premium Merino Yak 7508, Regia uni 2743, Opal uni 4 gijų 1263, WYS Signature 4-ply 632 (Cinamonas). Trečia pora megzta Sigitos Janušonienės intarsija ratu iš Regia Premium Bamboo 55 kartu su Opal Hundertwasser 3207 (Saugokime jūras).

Epinis darbas

Vienas smagiausių mezgimo klubo privalumų yra tas, jog tai yra vieta, kur gali pasirodyti visus savo naujus mezginius (senus taip pat) ir būsi kaip niekur kitur suprastas ir įvertintas. Net šeimoje, jei ten yra ne mezgėjai, o tik mezginių nešiotojai, kokie jie bebūtų dėkingi ir palaikantys, vargiai kas supras, kaip tobulai sujungei skirtingus kamuoliukus, kokia ideali ir išradinga yra mezginio apdaila ar kaip gražiai suderinai raštą su forma. Mezgantis klubas premjeras visada sutinka su didžiausiu entiuziazmu, seka progresą ir yra nuoširdžiai susidomėjęs rezultatu. Tai paprastai mes tą ir darom, entiuziastingiau ar santūriau, priklausomai nuo projekto, nuotaikos ar būdo – rodomės.

Joana gi sulaužė visas nerašytas taisykles, atėjusi su savo kelerius metus trukusiu baigtu projektu – fantastinio grožio megztuku – ir aš jį pamačiau tik kukliai užmestą ant kėdės atkaltės jau beveik į susitikimo pabaigą. Praeitą ketvirtadienį ji buvo atsinešusi jį ir rinko sagas, neklausė niekieno patarimų, nes turėjo aiškią viziją, o dabar ateina su išskalbtu, išblokuotu, susiūtom sagom ir tyliai pasikabina jį ant kėdės. Kodėl nerodo, kukliai pasiaiškina, kad karšta. Ta prasme??? Numezgei tokį epinį daiktą, laukei, kol atvažiuos reikiami siūlai, derinai kvadratėlį prie kvadratėlio pačių gražiausių spalvų, plonyčiais virbalais iš tikrai plono keturgijo kojininio siūlo ir dabar karšta?? Aš su tokiu sėdėčiau net jei termometras rodytų virš trisdešimt, ką jau kalbėti apie rugsėjo pabaigą! Na žodžiu, išprovokavom Joaną pasirodyti, kad galėtume kolektyviai paaikčioti.

Modulinis mezgimas nėra Joanos atradimas, kaip ir nukeltų akių raštai Gražvydės, bet kai kurios technikos taip prilimpa, kad tampa individualaus atpažįstamo stiliaus. Šiais moduliniais kvadratėliai Joana mezga ne pirmą ir ne antrą megztuką – reikalas visada pasiteisinęs, super efektingas ir labai išskirtinai dailus. Niekada nenumegsi dviejų vienodų – pereinamų spalvų kamuoliukai yra įnoringi ir keičia spalvas pagal jiems vieniems žinomą planą, todėl maži kvadratėliai kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas. Tiesa, kad jie tikrai bus atpažįstamai vieno lizdo paukščiai, gamintojai pasirūpina, apibrėždama numatyto spalvyno sudedamąsias dalis. BET – kuriantiems žmonėms šie apribojimai yra greičiau iššūkis. Taip vieningai atrodantis Joanos megztukas iš tiesų numegztas iš dviejų spalvynų kamuoliukų (nes nebuvo reikiamo kiekio vieno tuo metu ;( ) – ir atspėkite dabar who is who : ) .

Pagrindinis reikalavimas gražiam rezultatui šia technika yra greiti spalviniai pasikeitimai (kvadratėliai maži, tai spalvai nėra kur įsibėgėti), todėl kojininiai siūlai arba siūlai kūdikėliams (pvz., Edition 3.0, iš kurio Joana taip pat mezgė megztinį šia technika) yra pati geriausia opcija.

Dar pora nuotraukų švytinčios Joanos (nes labai jau tos spalvos jai tinka 🙂 ) ir truputis detalių – pažiūrėkite tik, kaip gražiai Joana sumažinusi kvadratėlių dydį suformavo rankogalius ir kaip tvarkingai bei preciziškai viską aprėmina I-cord juostelė!

Joanos Bartkevičienės megztas megztinis iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2170 (Rasos lašas) ir 2292 (Krintanti žvaigždė), sagos – Union Knopf.

Item added to cart.
0 items - 0,00