Beveik 3 kilogramai ir daugiau nei 7 kilometrai

Šiandieninio įrašo herojus (kaip matote iš nuotraukų, greičiau reikėtų vartoti daugiskaitą) – labai ypatingas projektas, pareikalavęs daugybės resursų tiek medžiagų (beveik 3 kg marginto Zauberwolle merino!), tiek laiko prasme (ir mezgimo, ir net pirkimo, išsidėliojusio per kelis užsakymus), bet finišo gale laukė tikrai viso to vertas prizas – fantastinio dydžio, švelnumo ir gražumo pledas! Spėju, ne ką mažiau įspūdingesnis buvo ir procesas – megzti vidutinio storio švelnų siūlą pasikartojančiu raštu gėrintis beveik nepasikartojančiais (ir nelabai nuprognozuojamais) spalviniais perėjimais. Ne viena mezgėja tokį „darbą“ išmainys į atostogas, baliuką sode ir turistinę kelionę kartu sudėjus 😉 . Jau nebesuseku, kokiu laiku jis buvo mezgamas, bet taip įsivaizduoju žiemą ant kelių…

Aišku, daiktas traukiantis akį – toks pat grandiozinis antras melsvas jau buvo mezgamas dovanų, nuotraukoje jo dar tik pradžia.

Neabejoju, modelis daugeliui pažįstamas (pati mezgiau jo apvalią versiją) ir variantų nueiti ilgą kelią po 10 akių yra pačių įvairiausių – nuo visiškų likučių panaudojimo iki savito spalvinių gabalėlių derinimo, bet Deimantė pasirinko malonų ir užtikrintą kelią (jei mezgimo maršrutus reikėtų kažkaip apibūdinti, tai šis man primintų takelį išpuoselėtame sode tarp kvepiančių rožių) – pačius gražiausius siūlų gamintojo sudarytus spalvynus, belieka tik mėgautis vis naujai atsiskleidžiančiomis spalvomis ir jų deriniais su kaimyninėmis juostomis. Geras bei patikimas siūlas turi ir kitų privalumų – kai numezgi tokią nedidelio miestelio dydžio pievą, labai norisi, kad ji ilgai ir laimingai gyventų, kad nuolat džiugintų akį ir būtų labai maloni liestis.

Šiandieninio įrašo herojus, koks bebūtų ryškus, turi priešistorę, stipriai man padariusią įspūdį savo užmoju beveik pačioje MZ gyvavimo padžioje, ir dar stipresnį dabar, pagaliau po tiek metų išvydus rezultatą.

Noro Kureyon siūlai MZ atsirado su jos pradžia ir buvo vienas iš mano išsvajotos parduotuvės atraminių stulpų – taip juos mylėjau. Įspūdį jie darė ne man vienai, bet buvo tokie brangūs, kad dažniausiai mezgėjos rinkdavosi juos kaip prieskonius – ką paspalvinti ar paraštuoti. Arba kokiam nedideliam aksesuarui. Megztinis iš tokių siūlų būdavo labai išskirtinė šventė. O Deimantė ėmė juos pirkti… pledui! Aš dar tada nebuvau tokia pledų mezgimo ir naudojimo fanė (dabar tai suprantu, kad jei kur reikia investuoti, tai į antklodes, kurios pergyvens ne vieną mados bangą ir visą plejadą megztinių, jau nekalbant apie nuolat sėjamas pirštines), bet tuomet tai man buvo panašu į kelionę į kosmosą. Pirkti siūlus, kurie išties kainavo karvę, pledui! Tuo metu tai atrodė tokia prabangos viršūnė kaip kai kam jachtos, pilys ar privatūs sporto klubai.

Deimantė išsidėliojo ir tą procesą laike – vis užsukdavo prisipirkti kamuoliuką kitą, spalvų numeriai čia kertinio vaidmens nevaidino, nes visos spalvos harmoningai derėjo tarpusavyje, o ir ta pilis, perkama po kambarį, turbūt ne taip drastiškai atrodė, ir suko ratą po rato tas 10 akių pačių gražiausių ir išskirtiniausių spalvų pasaulyje, kol sudėliojo tuos ir taip gražius kamuoliukus į žadą gniaužiantį, brangakmenių spalvomis žėrintį mezginį. Šiltas ir lengvas (Noro siūlai išsiskyrė iš kitų ne tik unikaliomis spalvomis, bet ir beveik perpus mažesniu svoriu), šis pledas gyvena toje grožio pasaulio dalyje, kur tekstilė ribojasi su juvelyrika. Ir leidžia naujus stebuklingus daigelius, kurie nepastebimai – akytė po akytės, juosta po juostos, tėvus priauga. Net tokius milžiniškus, daugiau nei dviejų metrų kraštinės kvadratus…

Deimantės Garuolytės megztos antklodės ir nuotraukos. Pirmasis megztas iš Zauberwolle 1701 (Papūga), kitas – 1535 (Pakrantės akmenys). Trečiasis megztas iš įvairių atspalvių Noro Kureyon. Visų modelis – „Ten Stitches Blanket„.

Šiltukų paradas

Neabejoju, visiems mezgantiems žmonėms smalsu iš arti pažiūrėti, kaip ir iš ko mes mezgėme savo šiltukus. Galime juos mėgti, galime nemėgti, nešioti ar ne, bet vieno dalyko nepaneigsi – mados bangos išmetė šį šiltą ir patogų daiktą į pačias viršūnes.

Pristatydama šių metų mainų idėją, užsiminiau, kad neturime normalaus ir aiškaus šito kaklo ir krūtinės aksesuaro vardo. Vadiname, kas kaip sugalvojame – ir šiltuku, ir kaklašildžiu, ir tiesiog kaklu. Lengva Jolantos ranka paleido į pasaulį dar vieną, kai ji eksperimentuodama, kaip padaryti tą „božemoj“, išbandė sugalvotą modelį pirmiausia ant savęs. Tik MZ aš sužinojau apie tokį rūbą, kaip joptvajukas, dabar jau turim ir božemoj ;).

Pradedam šiltų božemoj prisisatymą ta pačia tvarka, kokia jie buvo dovanojami.

Aš amerikų neatradinėjau ir išsitraukiau kaip seną patikrintą receptą mylimus Stephen West modelius. Šis, pirmasis, Askews me Dickey, yra mano labai mėgiamas ir ne kartą megztas. Vilmai išrinkau nedidelį kontrastą turinčius švelniausius siūlus (Schoppel-wolle Cashmere Queen 9220m ir 7873). Ir viskas kaip ir tiko – ir neryšku, ir į akis nekrenta, ir minkštas siūlas lengvai drapiruojasi nesudarydamas jokių nepatogių bei dramatiškų reljefų, tiks ir po uždara striuke ar paltu, ir vienas į lauką išbėgti. Bet kaži kas man į ausį visai kitą istoriją šnibždėjo…

Vilma yra labai kukli ir jos garderobas niekada akių nerėžiantis, bet ji yra nepaprastai graži ir ryški pati iš savęs. Todėl megzdama kuklų ir lyg prie jos spintos pritaikytą daiktą, aš tuo pačiu nusižiūrėjau visai kitą modelį, Building Blocks Dickey, su kuriuo įsivaizdavau Vilmą kaip Egipto karalienę. Spalvas parinkau apie Vilmos skonį galvodama iš labai nuosaikiai pilkai bei rudai dažytos portugališkos vilnos Amalia lentynos (1, 7, 11, 15, 17), pridėjusi pilką merininę naujieną Terra (08), dramatizmą ir puošnumą siekdama išgauti tik iš toninio kontrasto.

Ar naudojo Vilma kokį modelį megzdama kakliuką Sigitai, nežinau, jei taip, ji, tikiuosi, parašys komentaruose, bet konstrukcija matoma ir iš nuotraukos – megztas skersai trumpomis eilėmis suformuotas praplatinimas, kurį gražiai užbaigia pynių raštas. Siūlai – Noro Flower Bed 37.

Sigita mezgė man šiltuką iš Drops Merino Extra fine 8 ir 43, modeliui įkvėpimo šaltiniu tapo ši Brooklyn Tweed liemenė.

Sigitai norėjosi didesnio kaklo, bet man šis tinka idealiai, didesnio aš pati neturiu ;), tai džiaugiuosi, kad rezultatas toks :)).

Dalia Virginijai mezgė tą patį MANO modelį (Askews me Dickey) iš Schoppel-wolle Alb Lino 9093 ir Noro Flower Bed 1319, nors buvo bandymų ir su Isager Tweed Charcoal, bet vilna su linu juosvų dvikovą laimėjo, savo tvirtumu, spėju.

Virginija pasikalbėjusi su Dalia, kuris jos modelis šiai gražiausias, sužinojo, kad Dalia iki šiol negali užmiršti Virginijos Inspira Cowl interpretacijos. Tai šiais metais Dalia turi savo :).

Gerų ir išvirkščių akių originalo stulpelius Virginija laisvai keitė tarpais savo mylimais žakardo raštais iš pačių įvairiausių siūlų, tarp jų jos mylimo Rowan Felted Tweed 177, 173, 195 ir prašmatnaus Noro Silk Garden Sock gabalėliai.

Jolanta savo kaklą Gitanai mezgė iš Schoppel-wolle Cashmere Queen 1065, priderindama jį prie margo Gradient 2402 (Aldebaranas).

Gitana šventės metu dirbo, tai parnešiau jai dovaną beveik iki pat jos darbo ;), tai yra, savo namų, ir ji atėjo šviesiu metu su savo nuostabiais palydovais dovanos pasiimti. Mes greitai nusifotografavom kieme, tik paskui Gitana išsiaiškino, atidžiau mezginį apžiūrėjusi, kad ne taip papozavo ekspromtu (o tai buvo tikrai greitas ekspromtas, nes pati pirma rimto šaltuko diena!), bet net dar ir neapsivilktas kaklas jau pretendavo į vieningą komplektą su Gitanos pirštinėmis ir megztiniu po paltu :).

Gitana numezgė Vilmai šiltuką iš Isager Highland Wool (Chili) kartu su Schoppel-wolle XL Kleckse 2430 (Zen šventykla), modelis – „Terrazzo Neck„.

Vilma savo kurtam brioche technika šiltukui Joanai parinko margą WYS Croft (757) siūlą kartu su Rosarios4 Amalia 23.

Joana kaklašildį Rimutei mezgė savo mėgstama modulinio mezgimo technika, keisdama kvadratėlių dydį ji formavo platėjimą. Ir mezgančių smalsumui – „juodraštinė“ versija. Tas pats mezgimo būdas, tik nebe kvadratėliai, o bangelės :). Siūlai – Special Merino Lace 4.

Rimutė Jolantos kaklašildžiui įvaldė sudėtingą dvispalvio angliško stulpelio techniką, modelį, tikiuosi, pati išduos komentaruose :), siūlai – pats švelnumas, aka Schoppel-wolle Cashmere Queen 7130, 7181.

Gražvydė mezgė Jolantai šiltuką savo firminiais nukeltų akių raštais, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 5171M ir Jardim 33.

Lygiai tą pačią švelnutę merino vilną Life Style (tik kitos, 5171M spalvos 😉 ) Jolanta išsirinko ir Gražvydei megztam šiltukui (nenuostabu, juk abi prie tos pačios lentynos stovėjo 🙂 ), o prie melsvo siūlo pridėjo priderintų spalvų Lace Ball 100 2436 (kvapnusis lipikas). Modelis pačios kurtas ir ant savęs išbandytas prieš mezgant tą božemoj dovanai :).

Šiltukai valdo šį šaltąjį sezoną, tikiuosi, sulauksim daugiau versijų, pasirodykit! Ir gal dar naujų vardų ;).

Pereinamų spalvų siūlai

Pereinamų spalvų siūlai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys tokiu paprastu sprendimu – tik imk ir megzk, ir spalvomis džiaukis – kartais slepia savyje nemenkų iššūkių, kai paaiškėja, kad lygios spalvas keičiančios juostos ne visuomet duoda džiuginantį variantą…

Šiandien du megztukai – du labai vykę sprendimai ir, tiesą sakant, tokie išsaugotini receptai užtikrintai geram rezultatui.

Pirmajame Jolanta sudryžuoja pereinamų spalvų Noro siūlą vienspalviame fone. Ne visur, prie kaklo pasilikdama gryną Noro labiausiai prie veido tinkančių raudonų atspalvių. Pagal jų koncentraciją, turiu tokį įtarimą, kad gamintojo kortas permaišė ir visas reikiamas spalvas į vieną būrį sušaukė ir tai yra toks receptuose su pereinamais siūlais neminimas, bet dažnai praktikuojamas triukas – nebijokite traukioti siūlą ir persidėlioti spalvas pagal savo poreikius. Didžiąją dalį tokių siūlų (tiek šiame įraše naudojami Noro Flower Bed ar estiška vilna, taip pat visi stebuklingi Schoppel-wolle kamuoliukai ir daug kitų) jūs lengvai galite sujungti paveldami paplonintus galus be jokių mazgų, todėl procesas labiau panašus į savo spalvų kamuoliuko gaminimą, be jokio galiukų choro fone, kurį sulikviduoti kartais reikia ne mažiau laiko nei numegzti visą daiktą;).

Sukoncentravusi visus raudonus atspalvius arčiau veido, Jolanta maždaug nuo pažastų mezgė juosteles, skiesdama pagrindinį siūlą kas dvi eilutes pilkšvai melsvu vienspalviu, kuris labai gražiai apačioje pereina į pabaigos kraštelį, vykusiai sudėliodamas akcentus. Rankovės margos, bet dryžiukai įsimaišo ir jose šen bei ten, kad išsilaikytų spalvinę simetriją, o ties krašteliu, taip pat kaip ir pagrindinėje dalyje, prijungiamas vienspalvis, per kelis dryželius pasibaigiantis stulpeliu.

Beje, trečioje nuotraukoje dar vienas gražus būdas pereinamoms spalvoms – spurgeliai, neretai tekstūriškai, o kartais ir spalviškai suskaidantys pereinamų spalvų juosta. Jolantos išbrokuotas, deja…

Audronės mezginius ir pereinamų spalvų siūlų jūs jau matėte MZ dienoraštyje. Jos darbinis arkliukas ar greičiau firminis receptas margiems kamuoliukams – modulinis mezgimas, kai forma modeliuojama iš įvairaus dydžio atskirai mezgamų ir jungiamų procese kvadratų. Spalvos dėliojasi pagal mezgimo kryptį ir jau ne gamintojo numatytais dryžiais, o abstrakčiomis kompozicijomis, Į tą unikalią spalvinių plėmų dermę papildomo įdomumo įneša ir netolygūs ripsinių bei lygaus mezgimo juostų intarpai.

Tiksliai tokio pat daikto jūs nepagaminsite, o ir nereikia! Nuostabus pats principas, galintis tapti pagrindu unikaliems jūsų mezginiams.

Jolantos Kasteckienės megztas megztukas iš Noro Flower Bed 1299 ir Audronės Jarutytės megztinis iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos. Nuotraukos autorių.

Item added to cart.
0 items - 0,00