Saugokime jūras

Šią vasarą mūsų šeimos gyvenime įvyko nemažai svarbių pasikeitimų ir jų rate užsisukusias iš reikalų ir veiklos tornado mus trumpam ištraukė mano krikštasūnis su žmona, pasikvietę kelioms dienoms pas save į Vieną.

Nebūdama optimiste iš prigimties (nors labai stengiuosi!), o ir metai šansų neprideda, aš dažnai kelionėse įsijaučiu į “kada, jei ne šiandien, aš čia galbūt daugiau neatvažiuosiu” istoriją ir lakstau nuo vieno traukos objekto prie kito tarsi there is no tomorrow. O Viena turi tų traukos centrų labai daug, net jei kalbėsime tik apie norimus aplankyti muziejus. Kažkur spėji, kažkur ne, bet Hundertwasser muziejus kartu su šiukšlių perdirbimo fabriku Spitelau yra be konkurencijos. Lankau jį kaip seną gerą pažįstamą, prie kurio kaitraus kūrybinio laužo ir pasišildau, ir atsigaunu, ir įsikvepiu. Įdomiausia man buvo šiais metais atrasti, kalbantis su drauge, kuri yra to paties vaiko ne krikšto, o tikra mama, kad tiek dalykų pamačius ir aplankius Vienoje (o ji buvo ten ne kartą ir ne du ir tikrai turi tomorrow), Hundertwasser muziejaus kartu su jo namų kvartalu jai kažkaip iki šiol pavyko nepamatyti. Tai buvo iki tol, kol nepasikalbėjom, po mūsų šiųmetinės kelionės mano piligrimystės keliu nuėjo ir ji. Aišku, užfiksavo muziejaus parduotuvėje Opal gaminamus siūlus Hundertwasser paveikslų motyvais, nupirko visoms šeimoje nors kiek mezgančioms mergaitėms, neišskirdama nė manęs. Ir savaime suprantama, kamuoliukas MZ lentynoje ir iš Hundertwasser muziejus nėra vienas ir tas pats, koks numerių ar spalvų panašumas juos jungtų. Liepė nusimegzti porą sau pačiai. Ką aš tikrai ir padariau, akytę po akytės dėdama visus šios ir praeitos kelionės prisiminimus į šiltą kasdienį daiktą. Ir numezgiau dar vieną porą jai – iš to paties kamuoliuko 🙂 .

Nuo tų laikų, kai parduotuvėse nieko nebuvo, mes labai smagindavomės įsitaisydamos abi vienodus ar labai panašius daiktus. Būdamos pakankamai stiprios individualistės, nemėgstančios kopijavimo, turinčios kiekviena savo skonį, mes linksmai susitikdavome tuose pačiuose taškuose. Neatsilaikau pagundai tą patį padaryti ir dabar, tik esant didelei materialiai gausai, jau galima rinktis ne visai vienodus, o tokius pačius, bet skirtingos spalvos ar rašto daiktus. Kojinės mūsų taip pat yra ir labai panašios, ir truputį skirtingos, bet šiame projekte man buvo svarbiausias tas pats pradinis kamuoliukas.

Kojinių mezgėjai yra jau atradę, kad Opal siūlo bene dosniausią metražą kojinių porai ir siūlų dažnai atlieka net nuo didelės vyriškos poros. Dar gerą dalį gali sutaupyti parinkęs priderintos spalvos kraštelius, kulnus ir pirštukus, ką aš ir padariau. Ir pasirinkau mano labai mėgstamą raštą, leidžiantį beveik nepastebimai įterpti panašių spalvų intarpėlius pritrūkus originalaus siūlo, o tiek mezgus kojinių, aš turiu turtingą podėliuką iš Regia (pirštukams panaudotas net prašmatnusis merino ir jakų vilnos derinys), Opal ir WYS Signature 4-ply atsargų 😉 , nors jų, atvirai kalbant, pagrindo juostelėms nelabai ir reikėjo. Gal dar lašiuką patrumpinau aulus. Tas raštas man priminė ir nemažai paties dailininko paveikslų kompozicijas, kur derinami įvairiaspalviai spalviniai ploteliai.

Atskirai nufotografavau kojinių kraštelius – tokį raštą išmokau šį rudenį Jurgitos suorganizuotoje kelionėje į Valakėlius pas liaudies meistrę Liną Bartašienę, juo buvo Pasvalio rajone (turbūt ne tik) mezgami pirštinių riešeliai. Mezgami ir dviem margais siūlais, ir vienspalviai, aš pasirinkau vienspalvę versiją dėl elastingumo. O raštą ir dėl gražumo, ir dėl idėjos – tos bangelės (tiek jūroje, tiek smėlyje) labai tiko pagrindiniam siūlui pavadinimu “Saugokime jūras”.

Abi poros megztos pagal tą patį modelį ir skiriasi tik iš pirmo žvilgsnio tik krašteliais, nors nieko specialiai nederinau, tai užskaitau kaip vienodas 🙂 .

Ši istorija turi kalėdinį tęsinį (mano megztos poros taip pat Kalėdoms). Aš gavau dovanų kojines, kurios kaip ir nebuvo megztos specialiai man, tai yra, Sigitai taip atrodė. Negana, kad tiko man kaip nulietos. Pažiūrėkite, iš kokio siūlo megzti intarsijos burbulai – iš to paties Opal Hundertwasser kamuoliuko “Saugokime jūras”. Akivaizdžiai mano šių metų istorija.

Pirmos dvi poros kojinių megztos iš Opal Hundertwasser 3207 (Saugokime jūras) kartu su Regia Premium Merino Yak 7508, Regia uni 2743, Opal uni 4 gijų 1263, WYS Signature 4-ply 632 (Cinamonas). Trečia pora megzta Sigitos Janušonienės intarsija ratu iš Regia Premium Bamboo 55 kartu su Opal Hundertwasser 3207 (Saugokime jūras).

Epinis darbas

Vienas smagiausių mezgimo klubo privalumų yra tas, jog tai yra vieta, kur gali pasirodyti visus savo naujus mezginius (senus taip pat) ir būsi kaip niekur kitur suprastas ir įvertintas. Net šeimoje, jei ten yra ne mezgėjai, o tik mezginių nešiotojai, kokie jie bebūtų dėkingi ir palaikantys, vargiai kas supras, kaip tobulai sujungei skirtingus kamuoliukus, kokia ideali ir išradinga yra mezginio apdaila ar kaip gražiai suderinai raštą su forma. Mezgantis klubas premjeras visada sutinka su didžiausiu entiuziazmu, seka progresą ir yra nuoširdžiai susidomėjęs rezultatu. Tai paprastai mes tą ir darom, entiuziastingiau ar santūriau, priklausomai nuo projekto, nuotaikos ar būdo – rodomės.

Joana gi sulaužė visas nerašytas taisykles, atėjusi su savo kelerius metus trukusiu baigtu projektu – fantastinio grožio megztuku – ir aš jį pamačiau tik kukliai užmestą ant kėdės atkaltės jau beveik į susitikimo pabaigą. Praeitą ketvirtadienį ji buvo atsinešusi jį ir rinko sagas, neklausė niekieno patarimų, nes turėjo aiškią viziją, o dabar ateina su išskalbtu, išblokuotu, susiūtom sagom ir tyliai pasikabina jį ant kėdės. Kodėl nerodo, kukliai pasiaiškina, kad karšta. Ta prasme??? Numezgei tokį epinį daiktą, laukei, kol atvažiuos reikiami siūlai, derinai kvadratėlį prie kvadratėlio pačių gražiausių spalvų, plonyčiais virbalais iš tikrai plono keturgijo kojininio siūlo ir dabar karšta?? Aš su tokiu sėdėčiau net jei termometras rodytų virš trisdešimt, ką jau kalbėti apie rugsėjo pabaigą! Na žodžiu, išprovokavom Joaną pasirodyti, kad galėtume kolektyviai paaikčioti.

Modulinis mezgimas nėra Joanos atradimas, kaip ir nukeltų akių raštai Gražvydės, bet kai kurios technikos taip prilimpa, kad tampa individualaus atpažįstamo stiliaus. Šiais moduliniais kvadratėliai Joana mezga ne pirmą ir ne antrą megztuką – reikalas visada pasiteisinęs, super efektingas ir labai išskirtinai dailus. Niekada nenumegsi dviejų vienodų – pereinamų spalvų kamuoliukai yra įnoringi ir keičia spalvas pagal jiems vieniems žinomą planą, todėl maži kvadratėliai kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas. Tiesa, kad jie tikrai bus atpažįstamai vieno lizdo paukščiai, gamintojai pasirūpina, apibrėždama numatyto spalvyno sudedamąsias dalis. BET – kuriantiems žmonėms šie apribojimai yra greičiau iššūkis. Taip vieningai atrodantis Joanos megztukas iš tiesų numegztas iš dviejų spalvynų kamuoliukų (nes nebuvo reikiamo kiekio vieno tuo metu ;( ) – ir atspėkite dabar who is who : ) .

Pagrindinis reikalavimas gražiam rezultatui šia technika yra greiti spalviniai pasikeitimai (kvadratėliai maži, tai spalvai nėra kur įsibėgėti), todėl kojininiai siūlai arba siūlai kūdikėliams (pvz., Edition 3.0, iš kurio Joana taip pat mezgė megztinį šia technika) yra pati geriausia opcija.

Dar pora nuotraukų švytinčios Joanos (nes labai jau tos spalvos jai tinka 🙂 ) ir truputis detalių – pažiūrėkite tik, kaip gražiai Joana sumažinusi kvadratėlių dydį suformavo rankogalius ir kaip tvarkingai bei preciziškai viską aprėmina I-cord juostelė!

Joanos Bartkevičienės megztas megztinis iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2170 (Rasos lašas) ir 2292 (Krintanti žvaigždė), sagos – Union Knopf.

Ne tik vaikams

Joana nusipirko margą Odemira medvilnę kaip priedą prie savo turimo vienspalvo siūlo, bet iš to, kad ji vis prisipirkinėjo to margo ir prisipirkinėjo, galėjau nujausti, kad rezultatas bus toks, kokį matote nuotraukose – ne margas prie vienspalvio, o vienspalvis prie margo 😉 .

Vienam daikte derinant du siūlus, tas derinimas dažnai yra dizaino pagrindas. Joana abu siūlus suderino juostom, idėja lyg ir ne nauja, tik viskas ne taip paprasta – dryžiukai skirtingų pločių bei raštų, bet, svarbiausia, jie pabrėžia labai originalią modelio konstrukciją. Megztuką sudaro dvi dalys, kurios prasideda nuo rankovių ir susijungia per vidurį. Iš priekio ji primena E. Zimmermann kultinį “Baby Suprise Jacket“, tik Joana priekį ir nugarą padarė vienodus, sujungdama abi detales šoninėmis siūlėmis ir parodydama, kad geros konstrukcijos tinka visiems 🙂 .

Sujungtom dalims Joana primezgė nevienodo ilgio ripsinius priekio ir nugaros kraštelius. Bet smagiausia dalis man yra kaklas, jaučiuosi labai “nusipelnius”, kai visiems aktyviai gyriau ir reklamavau šį modelį. Palieki skylę reikiamoje vietoje ir visa kaklo formavimasis pasidaro pats 🙂 . Tik man į galvą neatėjo, kad jis gali būti panaudojamas plačiau, ačiū Joanai už atrastą naują keliuką!

Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 Odemira 17.

Spalvota trobelė

Man visada būna smalsu, kai pamatau kokį nepaprastai gražų mezginį (žr. nuotraukas žemiau 😉 ) ir pažiūri modelį, įkvėpusį mezgėją (niekada net dėmesio neatkreipčiau, akis nesustoja nei ties viena nuotrauka), kokia čia įvyksta chemija, kad kažkas ne tik įžvelgia kažkur potencialą, bet ir tau parodo (liūdnai linksmoji dalis, kad neretai ir užkrečia), kad galima pamatyti ir TAIP!

Aušra laukia antro anūko ir, aišku, ruošiamas naujas kraitelis su pačiu didžiausiu daiktu – pleduku – priešakyje. Kai ji rinkosi margas besikeičiančių spalvų melanžines Schoppel-wolle rites (dviejų skirtingų spalvynų), aš įsivaizdavau, kad Aušra megs kažką panašaus į “Ten Stitch blanket“, bet ji atrado savo variantą ir tokį gražų, kad akių negaliu atitraukti. Čia spalviniai segmentai auga ne vis platėjančiu ratu, išlaikant to paties pločio juostą, bet jungiasi vienas prie kito laimės šulinio (ar rastinės trobelės) principu. Vis ilgėjančios juostos mezgamos išilgai, todėl iš pradžių akių skaičius yra nedidelis ir spalviniai perėjimai nežymūs, bet palaipsniui jos vis platėja ir perėjimams atsiskleisti reikia vis mažiau eilučių. Jie pilnai išsitenka vienoje juostoje, prie jos jungiasi kita su savu perėjimu, dar kita, ir visas tas mirguliuojantis žaidimas pasitelkiant skirtingus spalvynus sukuria magišką į šalis besisklaidančių vandens ratilų efektą – gali žiūrėti be galo be krašto.

Aušros Svarauskienės megztas pledukas ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 1701 (Papūga) ir 2306 (Geltonas filtras); modelis – “Log Cabin Blankie“.

Item added to cart.
0 items - 0,00