Rimutės sūnėnas su šeima gyvena už jūrų marių ir kai jos brolis išsiruošia aplankyti sūnaus, teta ruošia lauktuves. Tokias, kurių niekur nenupirksi, jos skirtos kiekvienam šeimos nariui, gamintos specialiai taikant ir apie kiekvieną galvojant, šiltos visomis prasmėmis ir kartu labai praktiškos – tai megztos kojinės visai šeimynai.
Mamai skirta pora su šmaikščiomis skylutėmis, moteriškai kojai ir pozuotoją nesunku surasti buvo ;). Tėčiui – santūrios, bet nenuobodžios, lengvai margintos ir su smulkiu tekstūriniu rašteliu. Vaikams – žaismingi raukinukai ir privaloma rožinė mažajai princesei bei labai efektingas spalvotos ir vienspalvio siūlo derinimas kas eilutę vyresniajam broliui.
Rimos Daugėlienės megztos kojinės sūnėno šeimynai. Moteriškos kojinės megztos iš Drops Fabel 100, skylėtų kojinių modelis iš specializuotos kojinėms skirtos “Rankdarbių kraitelės”. Vyriškos kojinės megztos iš Opal Ocean 9973, mergaitiškos – iš Drops Fabel 115 ir 161, berniukui – iš Drops Fabel 103 ir 910.
Eglės mezginiai, įžvalgos ir nuotraukos man visada buvo puikiausias įrodymas, kad visas pasaulio gražumas ir įdomumas yra ne išorėje, o mūsų viduje. Kur su tuo vidiniu turtu bekeliausime, ten jį nuolat ir rasime. Bet pastarieji metai su savo išoriniais suvaržymais ne vieną mūsų pastūmėjo netikėtų atradimų link. Jei seniau su didžiausiu džiaugsmu leidau ramų laiką kaime, įspūdžių tikėdamasi iš užsieninių kelionių, tai šiemet tų įspūdžių aktyviai teko pačiai pasieiškoti ir taip, toje pačioje Lietuvoje. Apsižiūri kokiu 100 km (kol kas ;)) spinduliu vietovę aplink save, ieškai informacijos, klausinėji ir tiesiog važiuoji plačiai išplėstomis akimis. Ta pati Varėna, kuri dažniausiai mums asocijuojasi su maisto apsipirkimu kaimui, apsilankius turizmo centre, pasirodė visai kitokioje šviesoje. Iš pradžių bukletukai ir pasakojimai, paskui regioninė virtuvė… Apėjusios su dukra didžią dalį Vilniaus per žieminį uždarymą, tęsėm savo pėsčiųjų žygius vasarą ir jau gerokai tolimesnėse Lietuvos vietovėse. Ir viskas – ne tik išorinis grožėjimasis, bet ir savo krašto pažinimas, ne iš vadovėlių, o būnant, klausant, jaučiant. Ten, kur niekad nepagalvotum rimtai turistauti, pasirodo, per maža laiko viskam pamatyti. Ir niekur nereikia toli eiti – į seną mokyklą, mišką, ežerą šalia, žydinčią pievą…
Eglės Lašinskienės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – Opal Hundertwasser 1431 (Pozityvūs sielų medžiai, negatyvūs žmonių namai) kartu su Schoppel-wolle Wunderkleckse 2433 (Shin Kyo tiltas).
Kojinių mezgimas tą veiklą mėgstantiems prilygsta saulėgrąžinei pagundai, ypač jei mezgi kojines nedidelei kojai ir iš dosnaus šimtagraminio kamuoliuko lieka labai solidus “likutis”. Visi keturgijai kojininiai siūlai tarpusavy dera, atspalvių ir dažymo būdų milijonas kitas, tereikia tik patraukti už siūlo galiuko ir nė pats nepastebėsi, kaip viena realizuojama idėja galvoje gimdo gausų būrelį naujų ;).
“Noras numegzti kojines savo krikštasūniui, neplanuotai (!!! :)) – redakcijos intarpas) įtraukė į kojinių mezgimą ir jo broliui. Iš tų pačių siūlų jau anksčiau numegztos pėdutės, atiteks berniukų mamai.
Berniukų ir jų mamos kojines pozuoja mergaitės su savo mama.”
Pavasarinis Eglės komplektas – idėja karštajam mezgimo (kokios išeiginės be jo?) savaitgaliui liepą :).
Eglės Lašinskienės megztos kojinės ir nuotraukos su pasakojimu. Siūlai – Zauberball Crazy 2133 ir Opal Schafpate 9751. Pėdučių modelį rasite čia.
Mokymasis ir naujų dalykų bandymas yra visokeriopai geras dalykas. Sakoma, kad žinių ant pečių nenešiosi, bet jei traktuosime šį posakį tiesiogiai, tai mezgime jis ginčytinas. Dažnai ne tik ant pečių, bet ir galvos, rankų ir kojų tos naujos žinios pasirodo ;). Rimčiausias tokių nuolat į priekį einančių žmonių prizas, mano galva, yra galimybė atrasti savo mylimą veiklą, savo nišą, savo stilių, atskleisti netikėtą savo pusę – čia slypi tikrasis aukso puodas. Dėl tos priežasties aš džiaugiuosi, kad vaikai dar kai kuriose mokyklose mokomi megzti (ar kitų veiklų) – nereikėtų nieko kankinti virbalais ir siūlais, bet kaip žmogus sužinos, kad jam tai patinka (ar nepatinka), jei nepabandys?
Mezgimas intarsija ratu – užsiėmimas ne silpnų nervų žmonėms ir greičiausiai ne teleserialo kompanjonas (ypač mezgant tokį mažą daiktą kaip kojinės), bet kaip ir bet kuri technika turi šansą tapti mylima ir patraukli, kaip, spėju, atsitiko Sigitai, nes vis karts nuo karto susirašinėjant visai kitomis megztomis temomis ima ir išlenda kokia nauja pora kojinių intarsija.
Kartais Sigita apsiriboja vien intarsijos gabalėliais, kartais į bendrą kompoziciją įjungia ir kitų raštų (dryžiukus kas eilutę, pavyzdžiui). Kad meilė stabili ir ilgalaikė liudija skirtingi šių kojinių atsiradimo laikai. Apatinė pora – pati naujausia. Jau ir siūlas, gražiausiai susimarguojantis šia technika atrastas, ir sugalvota, kaip gudriai įjungti į kojinę ir ne tik jai skirtus siūlus (juk jautriausia nešiojimui tik pado dalis!), taip praplečiant spalvų pasirinkimo diapazoną…
Technika ši yra labai draugiška patiems įvairiausiems likučiams, o kartu tokia įtraukianti, kad visai kaip siūtuose skiautiniuose, ne griekas tų likučių ir patiems pasigaminti, nes rezultatas jau yra PAVEIKSLAS, ne tik kojinės…
Sigitos Janušonienės megztos kojinės ir nuotraukos. Visus siūlus labai sunku atsekti (o gal ir nėra būtina pačiai idėjai pailiustruoti), surašau, ką atpažįstu – Regia Design line by Kaffe Fassett Ombre Stripe 4482, Drops Fabel 650, Opal Schafpate 9414, Drops Alpaca 2916, 7233, 7240, 7815. Paskutinėje poroje vaidina ir seniai pasibaigę nepaprasto gražumo Noro Kureyon Sock S118 likučiai.
