Kaimynių rudens kojinės

Šiandien yra paskutinė rudens diena ir ta proga demonstruojamės abi su Gitana, kaip mums einasi Stephen West kojinių metai 🙂 . Kas nesekate naujienų iš Paco gatvės, tai prasidėjo mūsų bendras mezgimas čia, pavasaris praėjo šitaip, o čia – vasaros ataskaita. Ruduo ėjosi ne taip sklandžiai ir tolygiai kaip norėtųsi ir tai yra grynai mano nuopelnas, bet… nugalėtojų neteisia – iki gruodžio pirmos numegzti visi trys rudeniniai modeliai 🙂 .

Pirmasis modelis -„Bubbles & Brioche Socks” – buvo įdomus. Jame dvispalvis angliškas stulpelis (brioche) buvo derinamas su nukeltų akių burbuliukais. Aš su dideliu entiuziasmu ėmiau mintyti spalvas. Iš ilgo galvojimo gimė juodai baltų kojinių idėja. Deja, tik idėja ;( . Viena akimi sekiau Gitanos progresą, ji nelabai buvo patenkinta mezgamu dydžiu. Dydžiai šio dizainerio kojinėse tikrai nėra stiprioji pusė, o čia dar tokie iškraipantys įprastą mezgimo tankumą raštai… Aš galvoju toliau.

Kol mintyse perkratinėju įvairius rezultatus, Gitana baigia savo porą. Labai man patiko jos parinktas spalvynas – ryškūs burbuliukų karoliai pertraukiami labai subtilių angliško stulpelio juostelių, kurios ir margos, ir beveik vienspalvės tuo pat metu. Aš jau kaip ir išsimušiau iš baltai juodos versijos. Galvoju toliau.

Baigiasi rugsėjis ir prasideda spalis. Su nauja pora. Gitana rugsėjo reikalus pabaigus, o aš vis galvoju.

Įpusėjus spaliui pagaliau teko pripažinti, kad daiktai pasidaro tik darymo būdu. Paėmiau virbalus ir siūlus, kurie iš juodai baltų per pusantro mėnesio gerokai pasispalvino 😉 . Susirinkau visus saldaininius likučius ir numezgiau porą savo rugpjūčio kelionės į Sopotą prisiminimui. Ten, prie pat pagrindinio molo į jūrą yra įspūdingo dydžio (ir spalvų 😉 ) saldainių parduotuvė. Negaliu pasakyti, kad paliko ji vien teigiamą įspūdį, bet kad neišdildomą, tai tikrai 😉 . Išsisaugojau jį dar ir kojinėse, jei ką.

Kad būtų įvairiau ir margiau, abi kojines mezgiau skirtingas, ir net dvispalvio angliško stulpelio vietose keičiau tų pačių spalvų pozicijas – tai dominavo karamelinė rusva, tai mėtiniai ledai.

Iškart po rugsėjo kojinių buvau pasiryžusi megzti spalio – atidėliojimas nesmagiai veikia visas veiklas 😉 . Bet spalio mėnesio modelis tapo rimtu iššūkiu. Ne, tai ne tai, apie ką jūs turbūt pagalvojote, jei sekate šio dizainerio kūrybinį kelią, kur apstu ne tik drąsių idėjų, bet ir netikėtų raštų ir neįprastų technikų. Šis modelis pribloškė savo… paprastumu. Nieko neturiu prieš dryžiukus, bet iki originalaus modelio kaip ir idėja netempia. Pasidairiau įspūdžių Ravelry, kaip viso pasaulio mezgėjos reaguoja į naujieną. Stephen West yra labai mylimas ir labai garsus dizaineris ir aš pati esu nuoširdžiame jo gerbėjų būryje, bet – gerų ir išvirkščių akių juostelės su vaivorykštės spalvomis, kur čia ta originali idėja? Radau vieną (tuo metu) komentarą ir slapta tikėjausi, kad čia ne aš viena keistai mąstau, kad kažkas ims ir pasakys, kad karalius nuogas. Komentaras prie šio modelio buvo maždaug toks: „Stephen, esi genijus!!!”. Su kuo aš iš esmės sutinku, tik gal ne šitoje vietoje?

Kaip ten bebūtų, ėmėmės dryželių, kuriuos tikrai būtume nusimezgusios be jokių genijų pagalbos, bet labai smagu buvo išlaikyti nenutrūkstamą seką, o ir pats modelis tai geras ir gražus 🙂 .

Gitana rado labai dailių (ir labai daug 😉 ) derančių kojininių siūlų galiukų, iš kurių pilkšvai mėlyname fone sudėliojo savą spalvinę seka nuo tamsios violetinės iki šviesiai rusvos.

Aš sugalvojau, kad išvirkščių akių dryžiukai man primena virtuvės lango žaliuzes, už kurių tuomet visu savo gražumu skleidėsi ruduo. Tiesą sakant, iš pradžių nusižiūrėjau dovanų gautą gražuolį Wunderckleks kamuoliuką (tą patį populiarųjį Shin-kyo tiltą 🙂 ), o paskui sugalvojau su juo istoriją. Nes ir kamuoliukas, ir vaizdai už langų buvo panašių spalvų. Ir turiu pripažinti, kad tas kamuoliukas taip džiugino ir taip žadino smalsumą (kokia gi bus kita juostelė?), kad megzti buvo malonumas nuo pirmo kraštelio iki paskutinių pirštelių : ) .

Užbuksavusi rugsėjį, spalį įgijau pagreitį ir lapkričio mėnesio planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas: dviems mezgėjoms – 3 poros!

Lapkričio mėnesio modelis – „Prowl Socks” – buvo sukurtas storesniam, šešiagijui, kojininiam siūlui ir aš iš karto prisiminiau geros idėjos belaukiantį pereinamų spalvų kamuoliuką, kurį man Dalia atvežė lauktuvių iš Helsinkio. Visai lygiai megzti buvo neįdomu, o toks nesudėtingas raštas turėjo nesipykti su margu siūlu. Ir tą pačią akimirką pamačiau šituo raštu megztas kojines iš labai konkrečios žalios Regia Merino Yak spalvos, tokią porą jau mezgiau ir turėjau likučių.

Ką daryti, kai negali išsirinkti vieno varianto? Megzti du 🙂 . Tik jei su pirma marga pora jokio vargo nebuvo, tai antros atveju staigiai pamatyta vizija taip aptemdė man protą, kad nusprendžiau, jog kokių 30 gramų (panašiai tiek buvo likę nuo prieš tai numegztos poros) užteks normaliai porai kojinių. Jau mezgant aulą manęs laukė „siurprizas” – iš turimo kiekio vargiai ir viena kojinė išeis. Papildomas kamuoliukas tuo metu buvo lengvai ranka pasiekiamas MZ lentynoje, bet manęs visai neviliojo trečia pora iš tos pačios spalvos. Išgelbėjo likutis (gerokai rimtesnis, tiesą sakant, tai buvo normalus 100 g kamuoliukas, užslėptas būtent dėl patikusios spalvos) WYS Signature 4-ply, kurio kardamono atspalvis nebuvo identiškas, bet labai pritiko. Jei dar iki šiol galvojau, kad nusipirkti naują medžiagą ir sukarpyti ją seno sijono sulopymui yra truputį pasišaipanti istorija apie romų moteris, tai dabar manau, kad tai yra tiesiog realaus kasdienio rankdarbisto gyvenimo akimirka.

Aš kojines išsinešiau į snieguotą lauką fotosesijai, o Karolis užsukęs įamžino jas ir ant mano kojų.

Gitanos lapkričio pora – elegantiškai švari ir daili. Ir nors ėjosi sunkiai (Gitana taip nemano, čia aš taip spėju, turėdama galvoje jos mezgamus dalykus, kad jai buvo truputį per paprasta), atkeliavusios nuotraukos atrodė kaip be perstojo tą dieną krentančio sniego su A. Miškinio žodžiais atneštos:

„Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais…

Visas tris poras mezgėme ir savas fotografavome kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – „Bubbles & Brioche Socks„. Ją Gitana mezgė iš Opal uni 5189 ir Regia Galaxy Color 1555 (Camouflage) bei pridėjo šiobeito burbuliukams 🙂 . Mano pora – tikra vaivorykštė, sudėjau viską, kas priminė saldainių parduotuvę – Regia uni 4-ply 2019, Rosarios4 Meia 18, Regia Premium Cashmere 00052, Regia Trendpoint 6617, 6616, Schoppel-wolle Admiral 383, WYS Signature 4-ply 333 (Mėlynos avietės), Opal uni 2011, 1263.

Antra pora Gitanos megzta iš Regia uni 2743 su įvairių spalvų kojininių siūlų likučiais spalvotiems dryžiukams. Aš naudojau Schoppel-wolle Wunderklecks 2433 kartu su Regia Fashion Shine 6848. Modelis – „Painting Rainbows Socks„.

Trečios poros pirmą, plonesnį, variantą mezgiau iš Regia Premium Merino Yak 7516 ir WYS Signature 4-ply 351 (Kardamonas), antrą, originalo storio siūlu Novita Kajastus 982. Gitana savo elegantiškas kojines mezgė iš Schoppel-wolle Admiral 9220. Modelis – „Prowl Socks„.

Populiariausias Van Gogh spalvynas

Jei man būtų reikėję iš anksto atspėti, kurie Opal Van Gogh (75% vilna, 25 % poliamidas, 100 g ~ 425 m) kolekcijos kamuoliukai bus patys populiariausi, nedvejodama būčiau bakstelėjus į „Žvaigždėtą naktį” ar „Kavinės terasą naktį”, na, gal dar į „Saulėgrąžas” iš Londono Nacionalinės Galerijos.

O pritrūkome šio dailių spalvų kamuoliuko, nudažyto pagal tikrai ne patį žymiausią šio garsaus olando darbą – „Sirenų restoranas Anjere”. Nes menas, populiariausi paveikslai ir istorijos yra gerai, bet ranka pati tiesiasi prie pačių labiausiai akį džiuginančių spalvų 🙂 .

Vienspalvis skyrelis

Kojinių savaitę užbaigia pastaruoju metu tokios populiarios vienspalvės kojinės. Ir kas atsilaikys pagundai, išsirinkęs subtilios spalvos gražų siūlą, neišmegzti vingriausių raštų, kurie taip gerai lygios spalvos plote matosi ;).

Beveik visos čia rodomos kojinės (dalis, kuri pakliuvo į akiratį ar į nuotraukas) yra megztos iš truputį prašmatnesnės sudėties nei tradicinis (75/25 – vilna/poliamidas) kojininis siūlas. Nes gražus siūlas ir lygiame plote atrodo puošniai, ir rašto ornamentai ryškūs ir raiškūs.

Pradeda Eglės pora, kurioje mezginio gražumas konkuruoja su nuotraukomis :).

Kojinės mielai draugei. Megztos prie skirtingų jūrų. Gal todėl, kad mūsų pokalbiai gilūs kaip jūra. Džiaugiuosi pokalbiais ir draugyste.

Jei pirmoji pora, Eglės megzta iš šilko turinčio siūlo, pasižymi labai gražiu matiniu blizgesiu ir mini pynės jose ryškios kaip vėjo supustyti smėlio ornamentai pajūryje, tai kita Regia Premium kojininių siūlų grupė, su bambuku, pasižymi labai subtiliomis ir dailiomis spalvomis – pro jas Gunta ir nepraėjo… 😉 . Kojinės jos tap pat gausiai raštuotos, kaip Gunta ir mėgsta 🙂 .

Tą patį galiu pasakyti ir apie Gitanos kojines – joms net jokio mandro siūlo nereikia, raštas akis maino tokiais kosminiais viražais!

Dar viena pora iš šilkinių kojininių siūlų Gražvydės megzta dovanų tetai. Švelni, subtili ir moteriška – su dantytu krašteliu, neįprastu kelties suėmimu pado apačioje, kurį pabrėžia užkulnio raštas, ir labai dailiu kiauraraščiu.

Visi mezgėjai anksčiau ar vėliau atranda, kad raštai ryškiau matosi šviesioje spalvoje. Gal todėl tiek daug šiandien elegantiškų ir subtilių šviesių spalvų. Vingriems kiauraraščiams balsvame fone neatsilaikė ir Dalia megzdama trumpas kojinaites dukrai. Prie kiauraraščių ir tradicinio kojininio siūlo sudedamųjų dalių pridėkite kašmyrą ir puikiai įsivaizduosite, koks didelis gėris ir turtas yra net ir tokiame nedideliame daikte 🙂 (marga kojinė šalia – užuomina į ateitį 😉 ).

Su šilku megzta ir melsva Editos pora ir turiu atskirą pagiriamąjį žodį tokiam minimalizmui. Pati Edita labai kukliai savo kojines parodė, na žinote visi, kad kiti mezga gražiau, meistriškiau, visaip kaip…-iau, jos – labai paprastos. Visų pirma jos nėra visai paprastos, tik pažiūrėkite, kaip subtiliai Edita pritaiko skirtingo žingsnio stulpelius užpakalinei blauzdos daliai ir pėdos priekiui, kad kojinė kuo gražiau gultų ant kojos ir patogiai laikytųsi savo vietoje.
Bet pagrindinis dalykas paprastuose raštuose (ir visuose kituose paprastuose dalykuose) yra tai, kad jie yra labai stilingi, parinkus gražią medžiagą jie yra labai prabangūs ir toks minimalizmas yra daugelio stipriai geidžiamas, tik bėda ta, kad tokį paprastumą labai sunku pasiekti. Visus mus traukia išbandyti save ir daryti ką nors labai paprasta, kai moki ir gali (o dažnai ir daug įdomiau) net labai sudėtingai, reikalauja geležinės valios, stipraus charakterio ir didelio nuolankumo.

Eglės Lašinskienės megztos ir fotografuotos kojinės iš modelis – „Thriambus„. Antroji pora megzta Guntos Jarutės, siūlai – „Watering the Trees Socks„, siūlai – Regia Premium Bamboo 35. Trečia pora megzta ir fotografuota Gitanos Gricienės, siūlai – Opal 9936, modelis – „Diemwntau Socks„. Šviesi pora megzta ir fotografuota Gražvydės Norkienės, siūlai – Regia Premium Silk 0005. Trumpos balsvos kojinaitės megztos Dalios Liepuonienės, foto – Tilo Eckardt, siūlai – Regia Premium Cashmere 20, modelis – „R0466 Clusane„. Paskutinė pora megzta Editos JankevičienėsRegia Premium Silk 00060.

Rudeninis tvarkymasis

Vilnius tvarko savo gatves, o mes – rudenines spintas, ir vargas tam, kurio podėliukuose pritrūks šiltų kojinių 😉 . Ploni keturgijai kojininiai siūlai yra gėris ir grožis, bet jei reikia greičiau, dar tvirčiau, storiau ir rimčiau, ant virbalų keliauja sunkioji artilerija šešiagijis kojininis siūlas.

Opal 6-ply uni (75% vilna, 25% poliamidas, 150 g ~ 425 m) turi devynias bazines spalvas ir kas galėjo pagalvoti, kad rudeniui atėjus pasigesime pačių ryškiausių raudonų atspalvių (kad pasigesime juodo, anoks siurprizas 😉 ) !

Item added to cart.
0 items - 0,00