žakardas – mezgimo zona

Lengvas šiltumas pavasariui

2024-04-16

Mes čia per tas kelias dienas truputį įsijautėme į vietoj pavasario pasirodžiusią vasarą, kas savaime nėra taip blogai, ypač turint galvoje, kad dabar pradėję megzti vasarines palaidines, tikrai vasarai atėjus, būsime pasirengę ir pasipuošę, bet iš tiesų tai porai dienų pamiršti megztukai tik juokiasi, žinodami, kad jų žvaigždės valanda toli gražu nepraėjo. Jų gali prireikti ir vasarą, o jau pavasarį tai tikrai yra rūbas numeris vienas 😉 . Ypač tokie lengvi ir šilti, kaip šio įrašo herojus 🙂 .

„Dalinuosi neseniai užbaigtu mezginiu ir džiaugiuosi, kad pataikiau pačiu laiku – orai mainosi, tad dar tenka jį nemažai panešioti. Plonas, lengvas ir šiltas.”

Rasa pasirinko dailų modelį su rašuota apvalia kokete, idealiu visais gyvenimo atvejais tiek stiliumi, tiek besvore (beveik 😉 ) šiluma. Nuo originalaus modelio „nukrypau tik tiek, kad apykaklės dvigubos nedariau, o palikau atsilenkimui į vieną ar kitą pusę ir vietoj dviejų moherio siūlų dėjau moherį su alpaca, kas labai pasiteisino dėl nepermatomumo :)”.

Iš šito derinio pati mezgus galiu patvirtinti jo gerumą (ir nepermatomumą taip pat :)), o puikų modelį dedu (spėju, ne aš viena 😉 ) į gerų įdėjų skrynelę 🙂 – šilto pavasario visiems!

Rasos Balčiūnaitės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Silk Mohair 65, 2S, 100 kartu su Isager Alpaca 1 100, E3S, 21; modelis – „Nord Sweater„.

Kas kartu gulėjo

2024-04-09

Aš jau kaip ir turėčiau būti pripratus prie labai originalių ir netikėtų Jolantos mezginių – ji nemezga pagal jokius gatavus receptus ir kiekvieną kartą mes išsižiojam, neatsistebėdamos tai nauja konstrukcija, tai kokiu labai nebanaliu spalvų deriniu. Juolab kad ir diapozonas jos platumo – nuo mėnulio ir atgal. Gali būti visai minimalistinis tamsus megztukas, o šalia jo kitas – tikras spalvų ir tekstūrų fejerverkas. Bet priprantama turbūt būtent prie to, kas banalu, o originalūs dalykai tam ir originalūs, kad visada matai naujieną.

Aišku, išsižiojau pamačiusi naują megztuką – toks netikėtas spalvinis derinys ir taip originaliai tos dvi spalvos sujungtos! Pasmalsavusi, kaip tokie deriniai užgimsta, gavau labai prozišką atsakymą: „Tos dvi sruogos spintoj viena šalia kitos gulėjo. Iš nei vienos visas pilnas daiktas neišėjo, o iš dviejų – jau megztukas”.

Skamba paprastai, bet faktas kaip blynas – maža kas kur su kuo guli, ne kiekvieno meistro spintoje „atsitiktiniai” deriniai išguli tokius įspūdingus mezginius 🙂 .

Reglano rankovės ir užsegimas – viskas megzta iš karto vienu gabalu, o pagrindinis jungiamasis elementas yra langelis, jo užuominos (toko pat žingsnio gerų ir išvirkščių akių juostelės) pasikartoja ir reglano takeliuose.

Vienodo dydžio gerų ir išvirkščių akių langelių ritmą suskaido tik smulkesnių langelių segmentai rankovėse, o tekstūrinį raštą spalvų susidūrimo vietoje pakeičia super efektingas žakardas: viename langelyje jis susidėlioja tvarkingais smulkiais šachmatėliais, o kitame – nemezgamas siūlas nepaliekamas išvirkščioje pusėje, o iškeliamas į gerąją. Atstumai tarp šachmatinių langelių yra pakankamai ilgi ir su slidžiu nelipsniu siūlu turbūt toks numeris būtų labai nepraktiškas, bet vilna yra tobulas pluoštas ir tos juostelės žalios panešiojus greitai švelniai prisivels prie rožinio pagrindo.

Sagas tokiam megztiniui išrinkti buvo nemenka dilema – Jolanta rinkosi tarp dviejų spalvų variantų ir sagų, kurios pačios kaip iš modelino susuktos būtent iš šitų dviejų atspalvių. Užduotis, kaip iš dviejų labai tinkančių variantų pasirinkti savą, yra visai kito lygio, nei tiesiog tinka ar ne. Laimėjo pirmas variantas, papildomai dar Jolantos apžaistas skirtingais siuvimo siūlais 🙂 .

Derinti tokį megztuką prie apatinės dalies yra ir lengva (teoriškai tiks bet kokia neutrali spalva), ir yra ką veikti. Jolantos parinktos fotosesijos dieną tamsiai samaninės kelnės sukuria tobulą ansamblį – tokią žalią gausi sumaišius abi megztuko spalvas.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Noro Flower Bed 35 kartu su estiška Aade Long 8/2, sagos – Union Knopf.

Žalėja

2024-04-042024-04-04

Kotryna gyvena viena banga su gamta. Prie žalios striukės atsirodo žali batai – šitos spalvos kaina buvo pati draugiškiausia. Draugės per Kalėdas keitėsi siūlais ir Kotryna gavo žalio tvido sruogą, iš kurio, pridėjusi lašelį paspalvintų islandiškų avyčių, nusimezgė bepirštes pirštinaites. „Pamažu žalėju”,- sako ji. „Ir aš žalėju”,- sprogstančiais lapais sako gamta. „Tik niekur neskubu, dozuoju saulę ir šildau orą labai iš lėto”. Su pirštinaitėmis pavasaris bus daug mielesnis 🙂 .

Kotrynos Navickaitės megztos bepirštės pirštinaitės iš Isager Tweed (lime) kartu su Istex Einband 9028 ir 1761.

Vyriškai

2024-03-20

Islandiška Lettlopi vilna yra vienas pirmųjų pasirinkimų vyriškiems megztiniams jau ir pas mus, ką ir kalbėti apie Islandiją – ten iš šio siūlo bus numegzti beveik visi tradiciniai modeliai su raštuota apvalia kokete. Islandiška vilna nėra gležna gėlelė, turi ir dantis, ir charakterį, bet užtai lengvumu, ilgaamžiškumu bei šiluma prilygstančių konkurentų turi labai negausiai.

Iš tvirto, vidutinio storumo Lettlopi numegzti du šiandieniniai megztiniai, abu vyriški, iš tradicinio islandiško megztinio vienas paėmė žakardinius raštus (labai populiarius tradiciniame mezgime, nes leidžia sunaudoti įvairius kiekius skirtingų spalvų atsargų ir suteikia mezginiui papildomo tvirtumo bei šilumos, na ir grožį, kaip šalutinį efektą ;), kitas – apvalios koketės konstrukciją.

Šiais laikais grožis tikrai nėra šalutinis efektas, o greičiau viena pagrindinių priežasčių, dėl ko renkamės spalvotus raštus, kaip ir siūlus jiems. Rūta į pastarąją užduotį labai rimtai pažiūrėjo – jos pasirinktas modelis žongliravo visai nemenku kiekiu spalvų, reikėjo numatyti, kaip spalvoti kamuoliukai atrodys suraštuoti. Koją pakišo ne toks dydis, kokio tikėjosi, tai teko megzti du kartus, kad S dydis tiktų L realybei. Rūta, numezgusi tą patį megztinį du kartus, pripažino, kad tam raštui greičiausiai reikėjo plonesnių siūlų ir mažesnių virbalų, „bet trečią kartą iš eilės megzti to paties nekyla ranka”. Taip laimėjo Lettlopi, tegu ir storesnis nei numatyta siūlas, bet užtai su daug kitų laaabai gerų savybių. IR – net numezgusi du megztinius vietoj vieno (tai yra rezultatas vienas, tik darbo buvo dviems versijoms 😉 ), ji suspėjo, kol „dar pavasaris neatėjo, tai galima sakyti, kad beveik laiku”. Čia aš vėluoju su parodymu, nors… kalendorinis pavasaris kaip ir įsibėgėjo, bet oras nedaug nuo žiemos tesiskiria, tai ir rodau, galima sakyti, pačiu laiku 🙂 .

Gitanos megztinis sūnui taip iš Lettlopi, tik vienspalvis – ji pasirinko labai populiaraus modelio vyrišką versiją. Jo pagrindinis akcentas – horizontalios stulpelių juostos, tarp kurių įkomponuoti platinimai.

Pagal planą vienspalvis megztinis taip ir atrodo tik Gitanos meistriškumo dėka, nes pritrūkusi vieno žalsvo atspalvio ji taip meistriškai prijungė kitą, kad nė nesimato.

Prie laukiančių saulės, kaitros ir gėlyčių šiandieninių megztukų šeimininkai turbūt neprisijungs – jiems ir taip šis žiemavasaris garantuotai šiltas 😉 .

Pirmas megztukas megztas Rūtos Miškinytės iš Lettlopi 0054, 9431, 9418, 9427, 1414, 1418, 0052, modelis – „Eisbär” iš knygos „Villmarksgensere – Varme gensere til små og store eventyrere„. Antrasis megztinis megztas Gitanos Gricienės iš Lettlopi 1415, 1407, modelis – „Anker’s Sweater – My Boyfriend’s Size„. Nuotraukos autorių.

Ankstesni įrašai