Joninių žiedai

Kas kuo pilnomis rankomis keliauja į joninių vakarėlį, o Virginija prie gėlių, vyno ir torto dar turi pirštinių porą – stebuklingą, kokia kitokia gali būti tokia proga 🙂 .

Abi pirštinės turi skirtingus fono ir rašto siūlus, bet kažkas daugiau už mylimą uogyčių raštą jas suriša į darnią porą – kūrybos, spalvų ir vidurvasario nakties magija. Jei tikėsim latviais, kad tikrai šiltos pirštinės gali būti tik numegztos vasarą, tai šios bus ne tik šiltos, jos atneš į šaltą ir baltą laiką ypatingus ilgiausios vasaros dienos ir žydėjimo piko burtus.

Virginijos Sankalienės megztos pirštinės ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 1537 (Rudens saulė) ir 2095 (Indiška rožinė) kartu su Opal uni 4-ply 5181 ir WYS Signature 4-ply 545 (Sarsaparilla).

Isager vilnelė, Šiaurės jūra ir lietuviška vasara

Panašu, kad bežodžiai penktadieniai stabiliai keliasi į pirmadienius ;). Šį kartą patylėsiu aš ir perduosiu žodį puikiai pasakotojai, nuostabiai mezgėjai ir stilistei. Bet patys suprantate, kad man tylėti sunkoka, tai prieš užsičiaupdama dar tyliai priminsiu šios dienos naujienas – viena Highland spalva kaip tik šiandien demonstruojasi pavirtusi nuostabiu megztuku :). Viskas.

Šį savo megztinį baigiau prieš mėnesį, bet negi vasarą siųsiu jo nuotraukas, galvoju, kam tai bus įdomu. Tačiau tos vasaros kaip nėra, taip nėra, tad dabar megzti tokį vienas malonumas, nes apsirengti numezgus jį  galima kasdien, o  ir šiltas mezginys ant kelių lietuviškos vasaros metu – visiškas komfortas. Žodžiu, rekomenduoju: Marie Wallin modelis Tiree iš knygos „NORTH SEA“. Siūlai: Isager HIGHLAND WOOL (spalva Ice Blue) ir itališkas merinas iš ritės. Seniai planuotas, o prasidėjus karui ne man vienai norėjosi tokio tipo mezginio, kad kuo daugiau krapšyt po vieną akį… Mama teiravosi, ar daug klaidų ten. Patikinau, kad nei vienos. Tikrai. Tik vienas  įdomus dalykas gavosi, supratau, kad nuotaika labai lemia mezginio tankumą, ypač, matyt, tokiam raštui. Kadangi ji visad man būna daugmaž pastovi, be didesnių svyravimų, tai ir neteko akivaizdžiai to pastebėti. Bet covid, tiksliau jo reguliavimas, turbūt atėmė daugiausiai nervų. Ir čia buvo momentas, kai covid staiga tapo nereikšmingas, pagaliau susiruošiau savo 14 val skrydžiui, tačiau tai dar buvo dienos, kai  šalys atšaukė-neatšaukė paskutinių covid reikalavimų. Tad planuojant ilgą kelionę ir sekant, ar tiktai nebereikia kur nors ko nors, kai apimdavo beviltiškas pyktis, o dar pasiekdavo karo informacija…, kaip reikiant stipriau sumezgiau priekio apatinę dalį – pirmojo rašto dalį (tai matosi vieno megztinio foto). Pastebėjau tik susiūdama šonus. Įdomiausia, kad šonai suėjo  gerai, o ties viduriu ilgis skiriasi per du pirštus… Skaičiavau visaip – viskas gerai su matematika ir raštu. O kai supratau, kur čia esmė, labai apsidžiaugiau, kad trumpesnis gavosi priekis, o ne nugara (laimingas atsitiktinumas) ir tas sutrumpėjimas davė puikią formą. Tokiu būdų gavosi, ne nervus – į konservus, o į megztinį,  minkštą, švelnų, gero storio. Idealiai tinkančių (ir viena su kita tinkančių dar idealiau) spalvų.

Ir antras įdomus dalykas, kad parskridus , pamačiau savo Mėlynąją vandą išleidusią ilgiausią stiebą su užmegztais žiedais. Keturioliką metų auginau ją ir laukiau šio momento – vanda išauginta iš Tailande butelyje pirkto 1 cm mažyčio daigelio. Žiedai milžiniški – 12-13 cm. Suprantu, kad Mezgimo zona yra ne botanikos sodas, bet kai vasara tik prisiminimuose, jos nesimato už lango, tai megzti tikrai smagiau, kai bent ant palangės – Tailandas.

G. megztas megztinis nuotraukos ir pasakojimas. Siūlai – Isager Highland Wool (Ice Blue), modelis – „Tiree„.

Žali norai

Šiandienio įrašo herojai – du megztiniai. Skirtingų mezgėjų, skirtingo stiliaus, vienija juos du dalykai: abu megzti studentams vaikams (sūnui ir dukrai) pagal jų norus ir pageidavimus ir abu megzti iš to paties siūlo. Ne tik kojininio Opal, tai dar nebūtų taip rimta ;), abiems pasirinkta lygiai ta pati žalia spalva. Aš nusprendžiau, kad tai yra ženklas. Net kai ir G patikslino, kad megztukas ne sūnui, o jo draugei – jei dvi mergaitės skirtinguose pasaulio kampeliuose užsisako tos pačios spalvos ir siūlų megztinius, tai neabejotinai yra ženklas 😉 .

Pirmasis – G megztukas sūnui (atnaujina – sūnaus draugei 🙂 )

Labai smagiai perskaičiau MZ įrašus Studentiškas projektas, Meidės darbai. Antrinu, kad pati irgi pastebiu jaunimo susidomėjimą mezgimu, nėrimu. Neabejotinai prie to prisideda ir gerų bei gražių siūlų įvairovė, kadangi galima numegzti ir nunerti įvairiausius pageidavimus.

Nemažai pastarųjų metų mezginių nugulė ne į mano (ar mamos) spintą, o jaunimo 😉. Šis megztinis irgi ne išimtis. Vaikų draugai taip pat nori turėti kažką megzto ir gimė jis po klausimo su atsiųstu modeliu: „O toks pavyktų?..“ Pavyko. Aš mielai dovanoju savo laiką, jei mano pomėgis gali kažką nudžiuginti. Laikausi duotų išmatavimų ir pageidavimų, pakeitimai dažnai yra būtini, bet minimalūs ir mažai pastebimi. Siūlus visada stengiuosi rekomenduoti, o spalva, žinoma, asmeniškas reikalas.

Originalus modelis yra megztas iš storesnių, o šis turėjo būti plonas, tinkamas ten, kur amžina vasara, o biblioteka ir kitos gerai kondicionuojamos vietos prašosi lengvo megztuko. Tiko, patiko ir jau kitam pasaulio krašte – vietoje manęs keliauti pradėjo mezginiai, tikiuosi, laikinai.“

Jei G megztukas (bent jau toks jausmas iš laiško) ėjosi su vėjeliu, tai Vaidos avytės žalioje pievoje atnešė visos bandos rūpesčius. Žalia – lemtinga! – spalva pakeitė princesės Dianos originalaus megztuko raudoną, čia ne bėda. Įvairovės įnešė modelio aprašymas – 1984 metų McCall žurnalo, nesunku įtarti, stilius truputį skiriasi nuo šių laikų PDF’ų 😉 . Ištisiniai žakardo su dideliais vienos spalvos plotais – užsiėmimas ne iš lengvųjų – kaip tikrą avių bandą ganyti. Tarp jų lygus vienspalvis mezgimas jau kitu tankumu mezgasi.

Suplanuotas gimtadieniui megztinis kiek užtruko, bet matant rezultatą, tai nebeturi jokios reikšmės.

Kai jau megztinis iškeliavo pas Karoliną į Londoną, prasidėjo antroji laukimo dalis. Šį kartą laukiau aš – nuotraukų :)) . Ir tokių stilingų mielai laukčiau dar tiek pat laiko 😉 .

Vyriškas megztukas ir tekstas su nuotraukomis – G. Siūlai – Opal Uni 1990, modelis – „Timeless Textures“. Antras – „Vaidos B.M. megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Modelis – „Princess Diana Black Sheep Sweater„, siūlai – Opal 1990, 3081.

Paul Klee Sweater

Megzdama testuojamą megztuką nė neįtariau, kad čia bus mano naujas vasarinis rūbas 😉 . Ilgas kaklas, vilna, dviguba rašto vietoje, viskas kalba atvirkščiai, bet merino švelnumas – negalvojau apie tai, bet gal nujaučiau? – yra tai, kas labiausiai džiugina kūną vėsiomis vasaros dienomis.

Naujas Midori Hirose modelis yra iš mano mėgstamiausių – dizainerė yra paruošusi grafinę langelių schemą, kurie suformuoja viršutinės dalies platėjimą, o spalvoti juos gali kaip tik nori 🙂 . Tokia spalvinimo knygelė suaugusiems (nors dabar pagalvojau, kad ir vaikai gali padėti) su tekstiline pakraipa 😉 . Gali žiūrėti megztinio vardo dailininko darbus ir semtis įkvėpimo ten, gali savo koloritus dėliotis. Aš, vis dar negalėdama atlipti nuo Kambgarn lentynos, iš ten rinkausi savo spalvas. Chaki žalumo pagrindas – prie veido ir drabužių, o jau langeliai – kaip kamuoliukai man gražiai gulė. Pagal sunaudotą kiekį logiška būtų įtarti tęsinį… 😉 .

Praktiškai pažiūrėjus, tai yra puiki proga sunaudoti gausias likučių atsargas. Taip pat pasidomėti Paul Klee kūryba. Ar užsiimti sava. Vilnoniai pluoštai turbūt lengviau gula raštuotose vietose, bet griežtos taisyklės negalioja kūrybos pasaulyje, kur tik eksperimentuodamas atrasi savą kelią. Tai ir linkiu mums visiems šią vasarą – šilumos (jei ne iš dangaus, tai iš avyčių 😉 ) ir įkvėpimo!

Paul Klee Sweater“ megztas iš Istex Kambgarn 0051, 1200, 1208, 968, 1213, 1206, 9667, 1215, 1205, 1201, 1212, 939, 9652.

Item added to cart.
0 items - 0,00