Kojinių sezonas uždarytas

Šiomis paskutinėmis (septinta ir aštunta pora) praeitų metų pabaigos kolekcijos kojinėmis Virginija uždaro kojinių ir tuo pačiu simboliškai žiemos sezoną ir visai niekam čia nerūpi pirmų metų mėnesių orų temperatūros bei kiti iš dangaus krintantys siurprizai. Aš pati priklausau tam būreliui žmonių (tikrai esu ne viena 😉 ), kuriam po Kalėdų prasideda pavasaris, tai man labai smagu karts nuo karto netikėtai atrasti bendraminčių ;).

Žakardiniai raštai ir jų deriniai – Virginijos firminis stilius bei jos unikali galia. Ši kolekcija iš kitų išsiskyrė beveik visas poras vienijančiu Zauberball Crazy siūlu (trumpam ir netoli nukrypdama prie ekstravagantiškų ir tapybiškų Wunderckleks kamuoliukų), kuris, suderintas su vienspalviu, ypatingai ryškiai atsiskleidė Virginijos raštų deriniuse.

Žiemos sezoną uždaro baltos uogos ir snaigės. Ar uždaro mezgimo sezoną, atidarydamos naują – nešiojimo, džiaugimosi ir grožėjimosi…

Virginijos Sankalienės megztos kojinės ir nuotraukos. Pirmoji pora megzta iš Zauberball Crazy 2095 (Indiška raudona) ir Admiral uni 9220M, antroji – iš Zauberball 1507 (Rudens vėjas) kartu su tuo pačiu šviesiai pilku Admiral uni 9220M.

Kalėdinės kojinės

Vakarykščio įrašo priešistorės paprastai būna tokios ar panašios :).

Visa šita skalbinių virvė su nuostabiausiomis kojinėmis – vieno Kalėdų senelio (tiksliau, Snieguolės) darbas visiems artimiesiems po eglute.

Dalis kojinių gimė iškart po kojinių kulnų kursų ir procesas nesustojo atsiskaitymo dieną. Iki švenčių buvo primegzta visokiausių variantų nuotraukose net ne visos poros!) – ir nauju praplatinu kulnu, ir tradiciniu, išbandyti patys įvairiausi siūlai ir net jų deriniai žakardiniuose raštuose.

Galiukai – neišvengiama tokio proceso pasekmė. Ir pati įdomiausia ;). Neabejoju, kad jie jau šnabždasi su tais, likusiais nuo pirštinių ;). Nekantriai laukiu istorijos pratęsimo 🙂 .

Jūratės Tamošauskienės megztos kojinės. Ant skalbinių virvės (trečia nuotrauka) pirmoji pora megzta iš Schoppel-wolle Das Paar 2207 (Azorų plynaukštė), antroji – iš Zauberball 2400 (Liminosa), trečioji pora megzta iš kito Schoppel-wolle Das Paar spalvyno – 2294 (Pigmentinis ūkas). Ketvirtoji pora raštuota iš Drops Fabel 602pl ir Opal uni 4-ply 3081, penktoji – iš Drops Fabel 650pl kartu su Opal uni 4-ply 5192. Šešta pora megzta iš Schoppel-wolle Zauberball 1784 (Skrudinti migdolai), septinta – iš Regia Stadion Color 5392. Paskutinė pora grįžta prie to paties siūlo, nuo kurio prasidėjo kolekcija – Schoppel-wolle Das Paar 2320 (Penki draugai).

Studentiškas projektas

Pastaruoju metu stebiu labai džiuginančią tendenciją – vis daugiau jaunų žmonių atranda mezgimo džiaugsmą. Parašiau „jaunų“ ir pagalvojau, kad gal nelabai politkorektiškai skamba, bet tiesa ta, kad vyresni žmonės mezgimą vienokiu ar kitokiu būdu „čiupinėjo“ – ar tai būtų užduotys mokyklos darbų pamokose, ar būtinybė tuščių parduotuvių metais papildyti savo garderobą. Ateina karta, kuriai iki tol šis amatas buvo labiau iš istorijos skyrelio, daugelyje šalių mezgimo nebemokoma mokyklose, o vaikai greitai išeina iš namų, nelabai gilindamiesi į tai, kokiu būdu gimsta jų spintoje atsiradusios (jei išvis atsiranda) močiutės dovanotos kojinės.

Paraleliai stebiu ir kitą tendenciją, čia jau su amžiumi nesusijusią – vis daugiau žmonių atranda mezgimo kartu džiaugsmą. Tą seniau turėjo visos bendruomenės, kur žmonės rinkdavosi kartu tinklų rišti, verpti, megzti, siuvinėti ar skiautinius siūti. Dabartiniais laikais tokius susibūrimus žada pakeisti virtualios grupės ir jos, žinoma, yra didelis gėris, bet niekas – niekas! – nepakeis realaus bendravimo džiaugsmo, o kai jungia kartu ir bendra veikla… Visai nesunku atvažiuoti ir iš kito miesto galo, nes, kaip pasakė vieno mezgimo būrelio dalyvė (perpasakota istorija, todėl dėl citatos galvos neguldysiu, bet mintis tikrai ta), „ką jau mes numegsim, tą, bet taip smagu kartu būti ir tuo užsiimti“.

Tokia ilga įžanga prieš pasakojant istoriją, kurią iliustruoja šios smagios nuotraukos :).

Kartą vakarą atėjo į parduotuvę būrys jaunų studenčių, spėjau (pasitvirtino vėliau), kad jos Erazmus programos dalyvės, nes bendrai kalbėjo angliškai, o tarpusavyje vis skirtingomis kalbomis. Atėjo pirkti siūlų ir virbalų pirštinėms. Ilgokai apžiūrinėjom lentynas, nelabai supratau, ko tiksliai joms reikia, kol žodis po žodžio išsikalbėjome. Pasirodo, viena merginų ruošėsi mokinti visą tą smagų būrelį megzti pirštines. Paprašiau parodyti numatytą modelį (visos planavo megzti vieną) ir pagal akių skaičių išsirinkom tam projektui islandišką Lettlopi vilną. Būsima mokytoja išrinko virbalų dydį ir visos su tokiu pačiu komplektu, tik kiekviena skirtingos spalvos, išskubėjo mokytis. Jų entuziazmo nemoku nupasakoti!

Visoms, išskyrus norvegę mokytoją (ji, aišku, išrinko norvegišką pirštinių raštą 😉 ), tai turėjo būti pirmas mezginys. Ne šalikas, ne puodkelė – žakardu 5 virbalais megztos spalvotos pirštinės.

Po kiek laiko į parduotuvę vis užsukdavo angliškai kalbančios merginos rinktis siūlų pirštinėms, ir kai jų atėjo ne viena, ir ne dvi, tik įtarus klausdavau, ar ji ne iš tos pačios smagios norvegiškų pirštinių kompanijos. Iš tos pačios – ir tiesiai jas kreipdavau prie tos pačios lentynos, iš kurios rinkosi jų draugės.

Tik viena studentė nesiryžo imtis tokio projekto, nebepamenu, ką pasirinko, šaliką ir galvos juostą, bet mokėsi megzti tame pačiame spindinčių entuziasčių būryje pas tą pačią mokytoją. Taip ir įsivaizduoju kartu susirinkusią kompaniją…

Paprašiau merginų pasirodyti, labai jau man smalsu buvo pamatyti jų veiklos vaisius – ir sulaukiau! Tikra kalėdinė dovana buvo man diena, kai trys mezgėjos (dalis jau buvo išsivažinėjusios namo, kaip ir mokytoja) pasirodė su savo megztomis pirštinėmis.

Ant eglutės padėta dar neišskalbta pora – Cara jas numezgė tėčiui Kalėdoms. Nežinau, kuris, jos tėtis Kalėdų rytą, pačios merginos ar aš, tą gruodžio dieną buvo laimingiausi žmonės pasaulyje.

Sausio 13 dieną dažniausiai dienoraštyje pasirodydavo tautiniai mezginiai, skirti mūsų iškovotai laisvei. Trispalvių turbūt jau visi prisimezgėme, o ši tarptautinė kompanija šiandien atsirado dienoraštyje neatsitiktinai – jei ne ta sunkiai iškovota laisvė, nebūtų Vilniuje šito angliškai klegančio linksmo būrelio su islandiškos vilnos norvegiškomis pirštinėmis.

Charlotte, Cara iš Vokietijos ir Jenny iš Norvegijos (mokytoja Rikke). Siūlai- Lettlopi 0051, 9419, 9422, 0005, 0054, 0056, 1701.

Megztukas žiemai švęsti

Žiema yra uždaras ir paslaptingas laikas. Spalvos blanksta ir subtilėja, laikas lėtėja, tapybą išstumia grafika, šaltis lauke sustabdo beatodairišką vasarišką lėkimą ir sukviečia visus į namus, kurių šilumą ir jaukumą ypatingai įvertiname dabar ir tuo labiau, kuo atšiauriau ir žvarbiau už lango. Kuo mažiau spalvų gamtoje, tuo labiau kiekvienas niuansas tampa svarbus ir ryškus.

Žiemą ateina žvaigždžių valanda ir vilnoniams mezginiams. Žieminiame peizaže jų raštai išsiskleidžia ryškiausiais žiedais. Jų galioje ne tik užtikrinti mums komfortabilią šilumą, bet ir sukurti šventinę nuotaiką, sustabdyti laiką, apgaubti meile pačius artimiausius žmones. Siūlų pagalba mes kaip fokusininkai iš cilindro mezgimo krepšio traukiam žiemos miegu užmigusias spalvas ir pražydiname vasaros laukiančias gėles.

Naujas Loretos megztukas išpildo mažosios skonio pageidavimus (rausvas!), bet taip subtiliai ir jautriai, kad nemirktels nė jautriausio skonio akis – didelis Spinni spalvų pasirinkimas leidžia pažaisti pačiais įvairiausiais tos pačios spalvos niuansais. Modeliavimo pokyčiai, pastebimi megztuke iš kalėdinio atviruko, šiandien skleidžiasi pačiais gražiausiais žiedais, tolygiai išsidėsčiusiais apvalioje koketėje.

Gamta palieka mums truputį žalumos visžalių spygliukuose, padovanoja nuostabiausios formos kankorėžius, ištveriančius šalčius, o namie, spalvotais siūlais išburiama mažos mergaitės svajonė – rausvi žiedai…

Loretos Jasiukėnienės megztas megztukas anūkei ir nuotraukos. Siūlai – Isager Spinni 47, 61s, 33s, 28s, 19s, 55.

Item added to cart.
0 items - 0,00