Tiesiog kepurė

Dvi draugės ne šiaip užėjo į MZ šiuo šaltu metu su to paties modelio kepurėmis – atėjo kepurių metas, kitaip šio šalto periodo ir nepavadinsi. Jei pirštines ir šalikus su striukėm bei paltais mes nesikraipydami nešiojame net ir nestipriai atšalus, tai kepures myli ir pripažįsta ne tiek daug žmonių. Kas nemėgsta iš principo, bet didžioji dalis sako, kad jiems kepurės netinka, kas reiškia tik vieną dalyką – jie iki šiol neatrado sau tinkamo fasono. Gal šiandieninis įrašas kai kam palengvins paieškas, juolab kad šąlančios ausys nepasiūlo daug alternatyvų 😉 .

Šis modelis jau rodytas MZ, bet net aš spėjau tą įrašą primiršti, Laima priminė. Ir aš esu tikra, kad ne man vienai šis priminimas, ypač tokiais gražiais pavyzdžiais paremtas, bus naudingas.

Ši kepurė yra iš esmės… dvi kepurės. Mezgamos kartu, jo susikiša viena į kitą sudarydamos labai šiltą galvos apdangalą. Galima pažaisti spalvomis ir abi dalis padaryti skirtingas, bet tada reikės labai žiūrėti tikslios lenkimo linijos. Paėmus vienos spalvos siūlą, šios kliūties nebelieka, gali net negalvoti, kurią į kurią sukišti 😉 . Dėl dvigubo sluoksnio, galima imti ir visai plonus siūlus, kaip padarė Regina. Kepurė atrodys subtili ir delikati, nors šildys kaip už tėvynę 🙂 .

Dar vienas rimtas jos privalumas – neapspaudžianti apačia. Tiesą sakant, visa kepurė nėra apspaudžianti, nes dvigubas sluoksnis ir taip pasirūpins, kad ji neslidinėtų ant galvos ir nesmuktų ant akių. Daugelis nemėgsta kepurių dar ir dėl to, kad nusiėmęs nuo galvos kur atėjęs atrodai kaip ką tik iš lovos pakeliui į vonią ir tai nėra tas vaizdelis su kuriuo mes norėtume pasirodyti viešumoje. Tai šis modelis bus maksimaliai tausojantis mūsų šukuoseną.

Laima nusimezgė šį modelį iš plonos bukliuotos alpakos ir dabar džiaugiasi dvigubu švelniu “kailiuku”, o Regina nuspalvino ne tik savo, bet ir dalį šeimynos galvų 🙂 .

Pasiėmė patį ploniausią pereinamų spalvų siūlą visai nesibaimindama, kad bus šalta ar prapūs vėjas. Patį švelniausią su greitai besikeičiančiomis spalvomis – kurtas pačių mažiausių nešiotojų rūbeliams, puikiai atitinka ir reikalavimus kepurėms (kas visos spalvos spėtų pasirodyti ir jokia mada negraužtų jautrios kaktos odos).

Pati Regina nufotografavo kepures padėtas (ir čia ne visos 😉 ), o laimingi nešiotojai demonstruoja jas ant galvų. Ir atkreipkite dėmesį – trys vienodos kepurės ir trys skirtingi nešiojimo būdai!

Vienspalvė kepurė megzta Laimos P.Isager Boucle 6S. Margos kepurės megztos ir fotografuotos Reginos M., siūlai – Schoppel-wolle Edition 6.0 2329 (Paplūdimio kavinė), 2598 (Švelnūs garsai) ir 2361 (Teta Ema). Visų kepurių modelis – “Prosto shapka“.

Bepirštės pirštinaitės

Kviečiam visus iš arčiau apžiūrėti, ką mes mezgėm šių metų kalėdiniams mainams ir kuo apdovanojom savo mezgimo drauges. Pradedam pasirodymą ta pačia tvarka, kokia pirštinaitės buvo dovanojamos. Nuotraukos autorių.

Rasa numezgė Vaidai baltas riešines be piršto, kaip ji ir pageidavo. Baltas siūlas iš jos podėlių (vilna su alpaka), o savaip patobulintą kraštelį ji nusižiūrėjo čia.

Vaidai “be galo pasisekė ištraukti mielą draugę Dovilę @dovile_jak ❤️. Jos pageidavimas buvo “kažkas šokoladinio” – o aš kaip tik turėjau tobulą siūlą iš naujosios Gintarės @gintareknits kolekcijos. Jis net vadinasi “Dark Chocolate Bar” (“Juodojo šokolado plytelė”).
Siuvinėjimui įkvėpimo sėmiausi iš nuostabios Judit Gummlich @ku.ni.ber.ta knygos “Embroidery on Knits”
“.

Vaida padovanojo pirštinaites Dovilei su šypsena: “Nufotografavau, bet žinau, kad tu padarysi gražiau”. Tai Dovilė padarė 🙂 :

Dovilė išsitraukė Virginiją ir numezgė jai iš švelnučio merino vilnos ir kašmyro siūlo dailias riešines, kurias išsiuvinėjo. Riešinių modelis (tik be piršto) – “Susie Rogers’ Reading Mitts“.

Nuotraukose matote ir Dovilės pagamintą šventinį bumbulą, iškeliavusį kartu su pirštinaitėmis į Virginijos namus:

Virginija išsitraukė Eglę ir numezgė jai dailias mėlynas šakeles su uogytėmis sniege. Ir dar nunėrė po snaigę ant kiekvieno delno 🙂 . Skmbiai mėlyni augaliukai megzti iš Schoppel-wolle Admiral 4401 – tokio mėlynumo neturi nė vienas gamintojas! Fonui parinktas taip pat kojininis tvidas.

Eglė išsitraukė Simoną ir turėjo pasukti galvą, bandydama atspėti, kas patiktų ir tiktų. Išrinko super delikatų plonytį pereinamų spalvų Schoppel-wolle Edition 6.0 2328 ir visai minimalistinį dizainą. Vis prisimenu mūsų diskusijas prieš mainus apie tai, kad norisi dovanai padaryti kažką labai ypatingo, o nešioti labiausiai traukia paprasti dalykai. Žiūriu į mūsų pirštinaites ir neatsižaviu, kaip mezgėjo išsprendė šią dilemą – tiesa, pasitaikė ir labai meistrystės pareikalavusių mezginių, bet jie visi visi yra ir madingi, ir labai nešiojami. Tas ypatingumo noras ryškiausiai pasimatė pagalvojime apie būsimą nešiotoją, pataikymą ir… mieluose prieduose.

Prie Eglės megztų riešinių Simonai nutūpė ir iš to paties siūlo numegztas laimės paukštelis 🙂 .

Simona numezgė Joanai pirštinaites iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy labai dailaus mano mylimo dizainerio Kieran Foley sukurto spalvyno (Vėlyvas ruduo), priderinusi prie jo kontrastingą santūrų pilką Drops Baby Merino 19 siūlą. Geriausio šnipo medalio verto mezginio modelis – “Montes“.

Joana numezgė Annai savo firminiu gyvačiukių raštu pirštinaites – jaučiu jam didelius sentimentus… Dar pačioje MZ pradžioje, kai Joana tik svajojo apie anūkus ir neturėjo tokio gausaus būrio ištikimų (ir nuolat augančių!) savo mezginių nešiotojų, ji pasisiūlė man numegzti parduotuvei pavyzdėlių. Tuo raštu megztos pirštinaitės iki šiol kaba prie kojininių siūlų. Annai ji numezgė tuo pačiu raštu iš šiltos ir pūkuotos Drops Alpaca 517.

Didžioji pėdų mėtytoja Anna numezgė man pirštinaites iš Isager Merilin 4S siūlo, modelis – “Cloudburst“. Ji ne tik įsigudrino apgauti mane atsiųsdama man jų nuotraukas dar prieš mainus, bet ir taip išsiklausti apie gražius siūlus, kad net neįtarčiau, kam ji čia ruošiasi megzti. Aš patvirtinau, kad pasirinkimas labai geras 😉 . Toks geras, kad dabar tinka man prie VISŲ mano drabužių 🙂 . Ačiū, Anna!

Aš Rasai pirštines mezgiau iš portugališkos vilnos Rosarios4 Romaria 5, natūralios pilkos estiška vilna iš Kihnu salos, dažyta indigo (man norėjosi šaltų pilkų atspalvių, tokių truputį iš dangaus ir rūko…), šviesiai pilko Isager Merilin 3S, ir po juostelę norvegiškos, prancūziškos ir vokiškos vilnos, kad tarptautinis siūlų sąskrydis pritrauktų Rasai smagių kelionių, o tankus raštas iš audimo raštų knygos saugotų ją nuo žvarbos ir negandų.

Nenaudojau jokio modelio, nes forma labai bazinė, tik nykščio įstatymas – ne tradicinis baltiškas, o kas eilę pridedant akis delninei daliai, kol pridedama tiek akių, kad galima nuimti tą skaičių nykščiui ir megzti toliau. Visaip šis nykščio įstatymo būdas yra vadinamas, radau net vištos kulšelės pavadinimą 😉 , jis puikiai tinka nelabai elastingoms ar storoms medžiagoms, nes neapspausdamas (=neplėšydamas pirštinės) suteikia laisvę nykščiui judėti.

Rasa man kitą dieną atsiuntė nuotrauką 🙂 :

Jolanta Jurgitai numezgė pirštinaites, jei gerai pamenu, ne iš pirmo karto. Buvo nusižiūrėjus raštą, tik reikėjo atitaikyti siūlą, kuriame jis efektingai suskambėtų. Parinko jau nebegaminamą, bet labai mezgėjų mylimą ir su liūdesiu atsisveikintą Bergere de France siūlą Lima (Gris perle).

Jurgita išrinko Jolantai švelnų ir subtilų, labai jolantišką, derinį – sudėjo du tos pačios kreminės spalvos (E6S) Isager Alpaca 1 ir Isager Alpaca 2 siūlus. Pirštinaitės gavosi šiltos, su puošniu pūkeliu, elegantiškos. Parinko gana minimalistinį, bet labai efektingą modelį – “Chantal Mittens“. Ir pasirūpino, kad atviri pirštai turėtų ką laikyti saldžiu šventiniu periodu 😉 .

Židronės mezginyje Andželai suderėjo ir lakoniškumas, ir sudėtingas linijų ir ritmų žaidimas, kuriam pabrėžti parinktas idealus siūlas – švelnus, apvalus ir elegantiško šviesiai pilko atspalvio Grundl Hot Socks Pearl 02. Jame persuktų akių juostelės švarios ir išraiškingos, o preciziškas Židronės atlikimas prideda dvi saujas karmos taškų. Labai geras pirštinaičių ilgis – gali atsilenkti atvartą ir beveik visi pirštai bus šiltai paslėpti ir tuo pačiu laisvi 🙂 . Modelis – “Anticline“.

Nuotraukose Andželos megztos pirštinaitės Ivetai atrodo blyškesnės, realybėje (ypač tokioje tamsioje ir pilkoje realybėje) jos šviečia kaip dvi pūkuotos saulutės 🙂 . Pagrindiniam mezginiui Andžela sudėjo Isager Tweed (Lemon) kartu su Rosarios4 Aurora 13, šiuos siūlus ji rinko ir pirko specialiai Ivetos pirštinaitėms, bet norėjo dar pridėti kažką nuo savęs – tai yra plonytis elektrinės spalvos kraštelis iš Isager Spinni 26 ir Drops Kid Silk 24, likęs nuo jos asmeninio projekto. Pirštinaičių modelis – modifikuotas “Nalu Mitts“, kurio vingiuojantis motyvas taip primena senuosius mūsų simbolius. Etno Design padėkliukas šalia jų liudija, kad abu yra vieno lizdo paukšteliai 😉 .

Ar atpažįstate modelį? Taip, tos pačios “Chantal Mittens“. Tai, kad jis pasikartojo tokiame nedideliame rate mezgėjų, yra labai rimtas jo gerumo rodiklis! Išrinkusi šį raštą kartu su siūlais (Isager Silk Mohair 22 ir Schoppel-wolle Edition 6.0 2297) Apolonijos pirštinaitėms, Iveta prasitarė, kad ir pati tokių norėtų ir aš manau, kad tai yra pats užtikrinčiausias būdas numegzti pačias gražiausias pirštines kitam žmogui – dovanoji kitam pačią tikriausią dalelę savęs.

Ar Apolonija tyčia taip taikė, ar netyčia supuolė, bet Gunta gavo pirštinaites iš latviškos vilnos – kaip linkėjimą iš gimtinės 🙂 . Labai vilnonis daiktas subtiliai puoštas žibančiais karoliukais, kad šventė visada būtų su tavimi 🙂 .

Išsitraukusi Vilmą Gunta gal ir svarstė ką namuose, bet parduotuvėje ji labai užtikrintai išsirinko šį ryškų Schopple-wolle Gradient kamuoliuką ir numezgė labai efektingai mezgimo draugei jos spalvų pirštines. Neplonas siūlas ir tekstūrinis raštas (plius ilgis) užtikrins, kad jos bus ne tik labai gražios, bet ir šiltos. Modelius – “Crème de Noyaux Mitts“.

Gunta iš anksto atsiuntė savo mezginio nuotraukas, bet neatsilaikiau pagundai įdėti ir dar vieną su Vilmos rankomis, kad pamatytumėte, kaip tinka. Ir tai buvo ne viskas!

Kol laiminga maiviausi ir puikavausi naujomis riešinėmis, nesusiprotėjau pažiūrėti kas gi dar slepiasi dovanų maišelyje. Tik namo pargrįžus jame aptikau mažą paukštuką. Ne šiaip kokį, o šviečiantį!!! Tai dabar vaikštau po miestą ne tik pasidabinusi dailiomis riešinėmis, bet ir saugi 🙂 .Ir dar ne viskas. Paukštukas tupėjo ant dvigubo kyžiaus. Kas domėjosi, tas žino, koks tai stiprus ženklas. Ačiū, Gunta!”

Paskutinę porą, Vilmos megztą Židronei, pristatys pati autorė.

Traukime sudalyvauti negalėjau, teko į MZ užsukti kitą dieną. Tik užmetus akį anketą, kojos linktelėjo per kelius – užfiksavau žodžius “tradicinės”, “riešinės”, “karoliukais”…  užsiėmimas, aišku smagus, bet tik tada kai kas nors tuos karoliukus ant siūlo suveria 🙂 .

 Aptarėme su Sonata Žydronės spalvas, panaršiau po krautuvę ir išėjau su Floros ir Wunderklecks kamuoliukais megzti riešinių. Kokių? Ir čia vėl bėdelė – kokių tik noriu. Anketoje specialių pageidavimų nebuvo. Namuose puoliau žiūrėti, kaip čia ir ką galima iš tų siūlų padaryti, kokie virbalai geriau, kaip raštuoti. Ar neraštuoti? Tarsi gerai, bet reikia kažkaip kitaip. Lyg kontrasto mažoka. Galiausiai buvo peržiūrėtos atsargos ir kažikaip, visai netikėtai, prie samaninės Floros (32) prilipo dėžėje užsilikusi Drops Alpaca (7323). Atnarą pradėjau latviškų pirštinių elementais, tuomet įsimaišė žvaigždutės, o vėliau delno viršus sugalvojo tapti kitokiu nei delno priekis – prisiminiau, kad prisižiūrėjusi Alice Starmour mezginių, vis ketinu išbandyti žakardą su perkeltomis akimis. Tai ir išbandžiau. Taip pat išbandžiau indišką nykštį. Patiko. Pabaigti ketinau, kaip ir pradėjau, latviška juostele, bet… kažko dar trūko. Pabaigiau spurgeliais.”

Kadangi nuo MZ eglutės iki šio įrašo praėjo jau pora savaičių, turėjau galimybę pamatyti mūsų žaidimo tęsinį (tikiuosi, matysiu dar daugiau serijų 😉 ). Pirštinaitės (daugelis) yra nuolat nešiojamos, jomis nuoširdžiai džiaugiamasi. Labai nemenka dalis mezgėjų įsijautė į temą (taip turbūt visada būna su tuo, į ką labai įsigilini) ir nesustoja – kas mezga sau, kas draugams ar šeimai dovanų. Man tai yra pats gražiausias eglutės poveikis – lyg užžiebta švieselė ji apšviečia gerokai didesnį plotą nei pati yra.

Šilto, širdingo ir tikro dovanojimo bei nešiojimo laiko!

Japoniški reikalai

Šis modelis iš trečiosios M. Isager knygos “A Knitting Life. Tokyo Tversted” atrodo sutvertas likučiams sunaudoti, bet visi žinom, kokie pirkiniai po šituo kodiniu žodžiu slypi. Daivos megztukas, panašu, yra unikalus, nes tikrai pažaista įvairių storių ir sudėčių likučiais, kurie labai iškalbingai įamžinti apatinėse nuotraukose. Kartu su mezgimo pagalbininkais 😉 .

Japoniškos keramikos įkvėptas modelis žaidžia labai subtiliais ir niuansuotais spalviniais dryžiais, Daivos versija, originali jos spalvų ir siūlų pasirinkimo prasme, labai atitinka originalo dvasią savo koloritu ir atida niuansams. Beje, japoniško meno įkvėptas mezginys nufotografuotas pačios šeimininkės su vyru sukurtame japoniškame sode :).

Sniegas nuotraukose pernykštis 😉 , knyga taip įkvėpė, kad naujas mezginys gimė ilgai nelaukus. Per metus turėjo pasikeisti ir su meile puoselėjamas sodas, bet neabejoju, kad fotosesiją sėkmingai būtų galima pakartoti ir su šių metų sniegu ir be jo – tokios labai iš gamtos sudėliotos spalvos…

M. Isager knyga, skirta Japonijos kultūros įkvėptiems mezginiams, buvo bene populiariausia iš visos trilogijos. Skubi žinia svarstantiems – knyga nebebus perleidžiama, tik atskirti modeliai pardavinėjami PDF formatu, tad norintys turėti po ranka ne tik instrukcijas, bet ir unikalaus grožio įkvėpimo šaltinį, nesnauskite!

Daivos Janavičienės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – nuotraukose, modelis – “Pottery”.

Edition 3.0 ir Edition 6.0. Geroje kompanijoje

Schoppel-wolle Edition 3.0 (100% merino vilna, 50 g ~ 150 m) yra pati švelniausia vilna, greitai keičianti spalvas (galvota pirmiausia apie mažuosius nešiotojus), kuri taip pat idealiai tiks perėjimui prie šalto sezono mezginių. Nekandanti, spalvinga, ji bus puiki ne tik mažyliams, bet ir jaukiems bei smagiems aksesuarams (kepurėms, skarelėms, riešinėms), o gal ir visai rimtiems mezginiams, kurių norisi švelnių bei spalvotų. Populiariosioms skarelėms tereikės vieno kamuoliuko – daugelis mezgėjų, negalėdami išsirinkti tarp tiek gražių spalvų, įsitaisė spintoje tikrą savaitėlę, po skarelę kiekvienai dienai 😉 .

Naujausi spalvynai atkeliavo pavasarį, tik pagaminti, dabar pildomės skyles:

Lyrinis nukrypimas į praeitą įrašą. Kai išėjau fotografuoti pirmųjų naujienų, pasiėmiau kartu Edition 3.0 ir Alb lino kamuoliukus. Pasižiūrėkite, kaip gražiai jie dera tarpusavyje – tyčia taip nesudėtum. Įkėliau šią nuotrauką ne tik pasigrožėjimui, abu šie siūlai savo storiais puikiai draugauja vienas su kitu, turėkite tą galvoje, kai ieškosite nuosaikesnio kaimyno margam gražuoliui ar, atvirkščiai, norėsite paspalvinti vienspalvį mezginį. Ar spalvotu kamuoliuku sujungti du vienspalvius – atkreipkite dėmesį į atsivėrusias derinimo galimybes 🙂 .

Storesnis Edition 3.0 turi plonesnę versiją – Edition 6.0 (100% merino vilna, 50 g ~ 300 m). Abu turi tas pačias spalvas, bet plonesnė versija kartais reikalinga lengvesniems drabužiams, nėrimui vąšeliu ar sujungti moheriu, kai norėsis ir spalvų, ir pūkelio.

Item added to cart.
0 items - 0,00