Klasikinis baktusas pateko į patį galą pavasarinių skarelių parade jokiu būdu ne dėl to, kad būtų mažiausiai svarbus – atvirkščiai, jo buvimas suteikia svorį, pagrindą ir atspirties tašką visiems po jo atsiradusiems šiuolaikinių skarų modeliams. Jo kiekvienas įsikūnijimas yra svarus priminimas nuo ko viskas prasidėjo – neabejoju, ne vienas mezgantis žmogus ar jo artimieji turi ištisą kolekciją šių super patogių, paprastų ir labai nešiojamų skarelių.
Sugalvotas modelis vienam šimtagraminiam kojininių siūlų kamuoliukui tiems žmonėms, kurie žavisi kojininiais siūlais, bet ne kojinių mezgimu. Nedidelis akių skaičius leidžia dažymui atsiskleisti jei ne taip pat, tai bent panašiai kaip kojinėse. Nuo modelio sukūrimo pradžios šitų skarelių atsirado iš pačių įvairiausių siūlų, palaipsniui ir raštai buvo įterpiami („Wavy Baktus” – vietoj ripso stambios gerų ir išvirkščių akių juostos, „Lacy Baktus” – kiauraraščių skylutės kas aštuntą eilę), skareles imta nerti, ne tik megzti.
Ir kokios naujos formos beatsirastų, klasikinis baktusas yra tas bazinis dalykas, kuris yra ir bus visuomet. Super patogus, super universalus, tinkantis visiems amžiams ir lytims , galimas megzti iš pačių įvairiausių siūlų, kad tik kaklui malonu būtų.
Gražvydės naujas baktusiukas anūkėliui (beje, labai mažojo mylimas ir nešiojamas!) iš plonytės margos merino vilnos teprimena mums pačią skarelių bumo pradžią, o gal ir tebūna impulsu šiam pavasariui nusimegzti dar vieną, tos spalvos, kuri šiandien garsiausiai kviečia – aksesuarų per daug nebūna!
Gražvydės Norkienės megztas ir fotografuotas baktusiukas anūkui, siūlai – Edition 6.0 2333 (Ipanema paplūdimys).
