Globalizacija

Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo „o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Dar viena pirštinių kolekcija

Su didžiausiu džiaugsmu pristatau dar vieną Aušros pirštinių kolekciją iš H. Isager knygos „Handcraft” – šį kartą pirštuotą, kumštinė baigta jau pavasarį 🙂 . Kadangi pati esu išmezgusi visas šios knygos pirštines, tai labai asmeniškai jaučiu, koks didžiulis malonumas yra įsitaisyti idealiai tinkantį, labai stilingą ir nepaprastai gražų pirštuotų pirštinių rinkinį. Kartu su mumis, akivaizdu, džiaugiasi ir dangus, nes kaip kitaip paaiškinsi, kad net lapkričiui įpusėjus orai tokiam aksesuarui yra daugiau nei palankūs 😉 .

Dūsaujantiems ar besigudantiems pakeliauti tuo pat maršrutu pranešu, kad MZ turime ir šią knygą, ir pačių įvairiausių reikiamo storio siūlų savai, unikaliai kolekcijai ir labai nuoširdžiai užtikrinu, kad visi vargai krapštantis su smulkiomis detalėmis ar nuolat vartant knygos puslapius tikrai pasimiršta pačią pirmą akimirką prisimatavus tokias pirštines 😉 .

Pabandysiu surikiuoti visą kolekciją chronologiškai pagal Aušros Ravelry projektų puslapį ir pirma pora buvo turbūt lengviausia, nes įmegztus kitų spalvų siūlų galiukus Aušra labai išmaniai pakeitė tvidu, kuris spalvotų spurgelių turi jau pats savyje. Tai pirmam bandymui reikėjo išbandyti bazinį modelį 🙂 . Šią porą aš savo kolekcijoje visai praleidau, nes nesugalvojau, kaip čia gudriai apžaisti tuos pridėtus galiukus, kad jie nestorintų pirštų, bet… tvidinę porą taip pat turiu, nes perdaug jau gražus siūlas, kad jį taip praleistum 😉 .

Šitą pora su ištemptų akių raštu aš taip pat mezgiau iš Merilin siūlo, kuris tapo man maloniu atradimu, nes pademonstravo savo visai ne liauną, o švelnų, bet kartu tvirtą būdą. Jaučiu, lino priedas labai teigiamai turėtų paveikti ir pirštinių ilgaamžiškumą, nes tokiu šiltu oru, kai su pirštuotomis pirštinėmis gali pravaikščioti beveik visą šaltą sezoną, jos turi būti tikrai tvirtos.

Kad Aušra buvo tuo siūlu taip pat patenkinta, abejoti neleis dar viena pora iš jo – tik kitu raštu ir kitos spalvos.

Ir dar viena – reiškia, kad Merilin ne šiaip patiko, o labai labai :)) .

Ir dar viena – panašu, kad vilna su linu yra Aušros pirštuotų pirštinių siūlas favoritas. Kaip jis nešiosis, pasimatys tik su laiku, bet jau dabar galima pasigrožėti, kaip puikiai jame atsiskleidžia patys įvairiausi raštai.

Iš to paties siūlo Aušra mezgė ir šią švelnią romantišką porą su įmantriu kiauraraščiu.

Ir dar vienas Merilin kamuoliukas virto stilingu aksesuaru:

Įvairovės dėlei paskutinė pora megzta iš Drops Flora siūlo ir bus puiki proga išbandyti ant rankų – kol kas iš nuotraukų šviečia labai dailus alpakų pūkelis 🙂 .

Aušros Svarauskienės megzta pirštuotų pirštinių kolekcija iš H. Isager knygos „Handcraft” ir nuotraukos. Pirmos poros modelis – „Scrap Knitting„, siūlai – Isager Tweed (Autumn). Antra pora megzta iš Isager Merilin 59, modelis – „Heart Vines„. Tamsi pora po to megzta iš Isager Merilin 47, modelis – „Broken Rib„. Plytinė pora megzta iš Isager Merilin 1S, modelis –  „Stitchings„. Pora su įstrižomis juostelėmis megzta iš Isager Merilin 43, modelis – „Diagonal pattern”. Rausva pora megzta iš Isager Merilin 61, modelis – „Peacock pattern”. Violetinė pora po jos megzta iš Isager Merilin 65, modelis – „Leaf vines”. Paskutinė pora megzta iš Drops Flora 4, modelis – „Eyelet Cables”.

Vasarinės pirštinės

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Mezgėjų kelionės

Turbūt ne vienas mezgantis žmogus keliaudamas susidėlioja maršrutą taip, kad jei ne į muziejų, tai bent į vietinę siūlų parduotuvę kelias nuvestų. O net jei ir specialiai to padaryti nepavyksta, akis kabina viską, susijusį su tavo mėgstamu užsiėmimu. Įkvėpimas ir naujos idėjos mūsų gali laukti pačiose netikėčiausiose vietose 😉 . Platesni horizontai stipriai mus praturtina, uždega, paskatina ir pradžiugina bendryste. Fiksuojame ne tik mezgimo svetur vaizdus, bet ir į kelionių įspūdžių skrynelę dedame smagias su savais mezginiais susijusias akimirkas. Iki šiol su didžiausiu dėkingumu prisimenu vieną naktinę kelionę lėktuvu, kurios metu stiuardas taip aktyviai domėjosi mano mezgimo progresu (pats pasisakė mezgantis), kad skrydžio baimei tąkart vietos nebeliko 😉 .

Pamenate ryškiąsias skareles, kurias Audronė mezgė sau ir draugei specialiai Harry Styles koncertui? Skarelės baigtos, draugės su priderintomis vienodomis maikutėmis Londone. „Akimirka prieš koncertą. “Selfinomės” – pribėgo mergaitė, sako, nufotografuosiu. Ir paklausė apie skarytes: “Did you made them?” Buvo labai malonu 🙂 „

Aš tik sugrįžau iš mezgėjiškų birželio kelionių po Estiją ir Latviją, o į paštą jau atskrieja Laimos laiškas: „Sveikinimai iš Rucavos. Mes skaitome, ką rašote iš Estijos. Linkėjimai nuo Reginos.” Su teminėmis nuotraukomis – gražiausių latviškų pirštinių maketais 🙂 .

Tą savaitę, kai Nato viršūnės Vilniuje sprendė svarbius reikalus, o MZ atostogavo, aš lankiausi Osle ir net specialiai mezginių ar nėrinių neieškodama, prisirinkau telefone jų visai nemenką kolekciją.

Pirmiausia – man šiuo metu įdomiausi ir aktualiausi dalykai: megzti pašluostukai. Kol kas aš subrendau tik iki jų mezgimo, bet manau, ir iki naudojimo priaugsiu. O kad tai yra dalykas aktualus, stilingas ir madingas, liudija ir tai, jog megztų šluosčių nuotraukos (jų turiu ir daugiau, visokiausių spalvų 😉 ) darytos ne kur nors kitur, o pagrindiniuose Norvergijos sostinės muziejų parduotuvėse – nuo liaudies buities muziejaus iki pagrindinio didžiausio naujo Nacionalinio muziejaus. Trečioji nuotrauka iš liaudies buities muziejaus (jau ekspozicijos, ne parduotuvės 😉 ) liudija gają nertų bei megztų puodkėlių ir pašluosčių tradiciją. Kaip ir lovos užtiesalų iš visų laikų populiariausių močiutės kvadratėlių (granny square). Šalia autentiškos XX a. vidurio lovatiesės – tuo pačiu raštu nerta skrybėlaitė iš dabartinės labai prašmatnios ir brangios parduotuvės. Nertas lempos gaubtas nužiūrėtas per langą.

Liaudies buities muziejuje vykstančioje parodoje apie laiko tėkmę, turėjau progos pasigrožėti XVII a. marškiniais, megztais aštuoniakampėmis žvaigždėmis smulkiausiais virbalais iš plono šilko. Viena mezgėja bandė pagaminti repliką (panašūs marškiniai eksponuojami ir kituose muziejuose), kai pradėjusi apskaičiavo, kad vien pagrindui numegzti jai reikės ne mažiau 400 valandų. Be siuvinėjimo. Šilkinės megztos ir siuvinėtos kojinės jiems į porą 😉 .

Nors E. Muncho muziejuje šalia garsaus menininko darbo išeksponuota ir ne mažiau garsi jo citata, kurioje jis deklaruoja, jog daugiau netapys skaitančių vyrų ir mezgančių moterų, o tik gyvus ir jaučiančius žmones, kaimynystėje įsikūręs Nacionalinis muziejus savo parodoje, skirtoje gyvenimui su avimis, visai neignoruoja mezgėjų – tik nuotraukose mezga vyrai! O madai skirtoje ekspozicijoje teko pamatyti ir originalų Kaffe Fassett paltą, iki tol matytą tik knygų nuotraukose.

Dar kelios nuotraukos iš liaudies buities muziejuje įrengtos ekspozicijos, skirtos mezgimo istorijai. Mano dėmesį patraukė stulpelio pagalba išmodeliuotas šalmukas, labai prašmatnus siūlų kamuoliuko laikiklis, virbalai su mezginiu, ir, žinoma, mūsų riešinės 😉 šalia tradicinių ir geriau pažįstamų pirštinių.

Ką gražaus megzto ar nerto šią vasarą keliaudami pamatėte jūs? Pasidalinkite, taip smagu praplėsti savo horizontus net ir neakivaizdiniu būdu 🙂 . Kas nežino kelio į MZ dienoraštį, tai tiesiausias jis per paštą info@mezgimozona.lt, labai laukiam!

Item added to cart.
0 items - 0,00