Viens, du, trys

Isager Spinni su moheriu yra nuostabus derinys bet kokiam mezginiui – tiek rimtam rūbui, tiek aksesuarams. Tik jei moherio tiek pirštinėms, tiek kepurei tereikia vieno kamuoliuko, Spinni sruoga yra didelė… Tai kažkaip taip savaime ir gaunasi, kad atėjęs pirkti siūlų vienam daikteliui, pagalvoji, ką čia reiks po to su tuo likučiu daryti, nusiperki gražią gamą pereinamų spalvų moherio tiek metrų, kad užtektų visiems šešiems šimtams vilnos metrų ir vietoj kepurės turi… pilną komplektą: skarą, pirštines ir kepurę 🙂 .

Aš, tiesą sakant, nebūčiau tokia tikra, kad man tų 600 metrų užtektų visiems trims daiktams, bet Aušra turi supergalią apsieiti su neįtikėtinai mažu siūlu kiekiu. Ir ne, ji nemezga nei skystai, nei ankštai 😉 . Kas tokių stebuklingų savybių neturite, turėkite galvoje, kad pradėjus plėstis gali tekti prisidurti antrą sruogą Spinni (su visais iš to išplaukiančiais priedais), bet nėra jokio likusio siūlo, kuris neatvertų naujų projektų horizontų – gali būti, kad jūs turėsite komplektą su dar daugiau dalių 😉 .

Savo subtiliam ir moteriškam komplektui Aušra naudojo vienos spalvos vilną, derindama prie jos skirtingų, bet tarpusavyje derančių ir švelniai pereinančių, spalvų moherį. Kepurė ir pirštinės yra turi skirtingus pūkuotus priedus, bet viską labai dailiai apjungia marga skara 🙂 .

Aušros Svarauskienės megztas komplektas ir nuotraukos. Skaros modelis – „Deck the Shoulders„, pirštinių – „Peacock” ir „Handcraft” knygos. Siūlai – Isager Spinni 7S kartu su Isager Silk Mohair 62, 69, 0E.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Globalizacija

Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo „o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Item added to cart.
0 items - 0,00