highland – mezgimo zona

Woodcut

2026-08-07

Isager kompanija garsi ne tik labai išskirtiniais siūlais, bet ir labai gražiomis knygomis, kurios, deja, vis dažniau užleidžia vietą PDF modeliams… Paskutinis didžiulis knyginis projektas buvo M.Isager trilogija “A Knitting Life”, kurios egzemplioriams baigiantis buvo pranešta, jog knygos nebus perleidžiamos, kas spėjo įsigyti, to ir laimė, o joms sukurti modeliai bus parduodami atskirais PDF failais.Bet… savo nuomonės tik nekeičia tik karvė, jai svetimi dobilai skaniausi (jei nieko nepainioju, cituoja Haną Ožagovską (“Silkės ausis”)), žmonės dažnai savo sprendimus pergalvoja ir aš esu tikra, kad pakartotinis trečio tomo, skirto Japonijos kultūros įtakai, naujas leidimas tikrai buvo nulemtas didelio jos pasisekimo ir mezgėjų pageidavimų 😉 .

Pažadu, kad su artimiausia siunta į MZ atkeliaus ir ta garsioji trečia trilogijos dalis ir jei norėsite nusimegzti štai tokį dailų megztuką, turėsite galimybę ne tik įsigyti instrukcijas, bet ir sužinoti visą kūrybos istoriją bei pasigrožėti tiek istorinėmis nuotraukomis iš asmeninio dizainerės archyvo, tiek šiuolaikinių modelių fotosesija Japonijoje.

Laima yra viena tų laimingųjų, kuri jau turi garsųjį japonišką tomą ir šis megztukas nėra vienintelis iš jos megztas modelis – pakeliui dar komplektas sau ir dukrai.

Savo “Woodcut” megztukui Laima pasirinko labai panašias į dizainerės pasiūlytas spalvas, tik nesamą Tvinni pakeitė Highland siūlu (ką siūlo ir pati kompanija) ir lygiai taip, kai dizaino autorė kreipia dėmesį į menkiausias smulkmenas, taip ir Laima. Tai, kas nuotraukoje iš pirmo žvilgsnio atrodo viena tamsi rūdžių spalva, iš tiesų yra net trys jos variacijos, teko paieškoti labiausiai džiuginančio rezultato ir visi subtilūs bandymai atsispindi krašteliuose.

Megztukui apimties suteikia tekstūriniai raštai ir dar papildomai bukle garbanėlės, bet iš tiesų siūlai yra gana ploni, tik labai išmoningai sukurtas didelio megztinio įvaizdis, nepridedant perteklinio svorio ir storio, kaip ir šilumos, netelpančios po jokia striuke ;). Meistro darbas ir labai meistriškas bei dailus išpildymas!

Beje, kai fotografavomės, atkreipiau dėmesį, kaip prie megztinio pritaikyti visi kiti drabužiai, kurie, pasirodo, net specialiai netaikyti. Kai megztinis yra tavo spalvų, jis labai greitai tampa savu spintoje 😉 .

Laimos megztas megztukas iš Isager Highland Wool (Soil, Wine, Paprica, Denim Blue), Isager Boucle 0, Isager Alpaca 1 (100, 33); modelis – “Woodcut“.

Dobiliukai ir saulutės

2026-03-05

Lietuvos mezgėjai ne tik dejuoja, kad mes tai neturim nei tokių mezginių knygų, nei tokių autentiškų mezginių kaip kaimynai latviai su estais, bet ir aktyviai imasi veiklos, kad mūsų tautinis megztas paveldas išvystų dienos šviesą ir būtų aktyviai puoselėjamas bei kūrybiškai naudojamas. Vis išgirstu apie ne vieną iniciatyvą, kai renkami regiono raštai, atkuriamos schemos ir permezgami seni mezginiai. Šį kartą Gintarė ėmėsi iniciatyvos išmegzti pirštines iš senos B. Buračo nuotraukos, bet kai darbas tokios nemenkos apimties,o ji ir kitų įdomiausių iniciatyvų imasi ir pati megzti, ir organizuoti, tai mezgiminė pagalba tikrai buvo ne pro šalį – Eglė su Vaida ėmėsi numegzti po vieną porą iš tų nelabai iškalbingų juodai baltų B. Buračo nuotraukų. Ir tik pasižiūrėkite, kaip dailiai, šiltai ir kokybiškai atrodo mūsų tradicinių pirštinių atgimimas:

Nuotraukos tėra juodai baltos, todėl šis spalvota jų “pakartojimas” ir labai unikalus, ir labai tradicinis – taip senais laikais megzdavo visi žmonės. Pakopijuoji patikusį raštą, savaip spalvas suderini, o jei neturi iš ko labai rinktis, renkiesi iš to, kas yra podėliuke. Ką nudažai, ką pasimainai. Paskui jau tavo mezginys tampa sekimo šaltiniu – kam patiko raštas, kas nusižiūrės spalvas…

Mezgančių pasaulis nėra labai didelis, todėl, manau, lengvai atpažinsite abiejose porose ir Eglės, ir Vaidos stilių. Tiesa, Eglei raštas taip patiko, kad mezga jau trečią porą – ir visas skirtingų spalvų 🙂 .

O Vaida savo saulutėms pasirinko beveik monochrominę versiją: tamsiai pilkame fone šviesiai melsvos gėlytės – lyg pirmos snaigės…

Pirma pora megzta Eglės Lašinskienės iš Isager Highland Navy, Moss, Wine. Antroji pora megzta Vaidos B. M. iš Isager Highland Ice Blue kartu su Grundl Hot Socks 05. Nuotraukos autorių.

Riešinių kolekcija

2026-02-032026-02-03

įsijungusi į šių metų kalėdinius mainus, skirtus riešinėms, Vilma pažiūrėjo į reikalą kūrybiškai. Net kelis kartus ėjo pirkti siūlų, nes įsigyti nesulipdavo su idėjomis, derino, kombinavo, komponavo ir užkūrė tokį kūrybinį malūną, kad riešines mezga… iki šiol – visos idėjos taip ir prašosi būti įgyvendintos!

Artimieji iškart išsirikiavo į norinčių eilę – nieko keisto…;) . Nusimezgė Vilma riešines ir sau. Man net silpna pasidarė pamačius ją MZ su jomis ant rankų. Ir ne tik nuo gražumo – lauke buvo rimtas minusas. Bet ir su šita “problema” VIlma susidorojo kūrybiškai. Ir labai praktiškai tuo pat metu – ji bepirštes riešines per šalčius dėvi kaip apatinį sluoksnį. Ant viršaus – dar normali pora be jokių skylių. Rankoms lauke šilta, o kai reikia atsiliepti telefonu, pasiimti raktus, užeiti į parduotuvę – nelieki plikomis rankomis, bet pirštai laisvi veikti 🙂 .

Neturi šios riešinės jokių konkrečių modelių, viskas yra pačios Vilmos kūryba. Kur nužiūrėtas žakardinis raštas, kur įdomesnė technika, visas glėbys pačių įvairiausių kraštelių ir raštelių iš latviškų pirštinių, šiltas ir neprapučiamas susuktas skandinaviškas mezgimas. Siūlus parašysiu prie kiekvienos poros – vienspalviai neretai derinami su kontrastingais pereinamų spalvų, kai kurioms poroms parinkti švarūs ir skambūs vienos spalvos deriniai. Pasigrožėkit!

Pora sesei, numegzta dar rudenį. Juvelyriškas darbas iš plonyčių siūlų – Isager Highland (Sand) su Schoppel-wolle Edition 6.0 (2474):

Tas pats derinys ir šiose riešinėse – Isager Highland (Curry) su Shoppel-wolle

Turkio spalvos riešinės megztos iš vienspalvės estiškos Aade Long vilnos. Atkreipkite dėmesį į nykščio modeliavimą – tokio tipo piršinė lengvai užsimaus ir bus patogi ant rankos net ir būdama pakankamai aptempta ar stora:

Ta pati juoda estiška Aade Long 8/2 vilna šiose riešinėse suderinta su jau nebegaminamu raudonu siūlu – Drops Alpaca Silk. Įtariu susuktą mezgimą, dėl kurio riešinės turėtų būti neprapučiamos ir labai tvirtos:

“Dronų valdovas”, aka Muhu musės, megztos iš juodos estiškosAade Long 8/2 vilnos su Rosarios4 Romaria 14:

Riešinės iš Eiband (0059) su Schoppel-wolle Zauberball 1784 (Skrudinti migdolai)– sau, mylimai:

Pirma riešinių porcija atkeliavo nufotografuota kartu, o trys poros net susidėjo į Lietuvos vėliavą 🙂 . Su daug žadančiu prierašu: “Nedaugžodžiausiu. Dabar tiek, bet, nepanašu, kad čia pabaiga :)). P.S. greit užsuksiu, reikia spalvų 🙂 .”

Įspūdingas pratęsimas atkeliavo specialia pora draugui, pageidavusiam ugnies ženklo (gal ir jis prisidės prie šilumos?). Estiška smėlio spalvos Aade Long 8/2 vilna suderinta su Istex Kambgarn 9652:

Toks įspūdingas, kad namie buvo pareikalauta tokios poros ir sau 😉 . Rimtas simbolis numegztas rimtais siūlas – juodos estiškos Aade Long 8/2 vilnos su Sirri 5/2 20:

Ir pati naujausia pora į kolekciją iš Istex Einband 1765, 1768, 1761, 9020. Vėl susuktas mezgimas, garantuojantis neprapučiamą šiltą daiktą. Prie lygių kontrastingų spalvų dryželių – įvairiausios dekoratyvinės juostelės galiuose su super efektingu banguotu kraštu.

Kai ruošiau šį įrašą, ta pora dar buvo mezgama, o savaitgalį atkeliavo nuotraukos su iškalbingu prierašu: “Paskutinė šiai dienai”. Tai laukiam tęsinio? ;).

Vilmos Butkutės megztos bepirštės pirštinės ir nuotraukos.

Lietuviškos pirštinės

2026-01-312025-02-26

Jurgitai užkūrus lietuviškų pirštinių sąjūdį, į jį įsijungė nemažai mezgėjų. Kas kabino giliau, kas įkrito plačiau, bet net jei nebuvo baigtos visos poros, mūsų lietuviškas mezgimo ratas gerokai praturtėjo ir naujais raštais, ir naujais atradimais, ir naujais patyrimais, nekalbant apie labai realius vaisius naujų unikalių porų pavidalu.

Labai tikiuosi dar šiame dienoraštyje daugiau rezultatų parodyti (pasirodykite, mezgusios iš islandiškos Einband ir Farerų salų Sirri vilnos!), šiandien – Eglės pora. Su jos mintimis, pastabomis, nuostabiomis nuotraukomis ir labai įspūdinga baigta pora. Plonyčiais virbalais megzta žakardu – trim siūlais vienoje eilutėje!!!

“Pusę vasaros planuota, godota, nerimauta, skaityta, kalbėta, svarstyta apie senovinių lietuviškų pirštinių mezgimą. Ir štai tas momentas atėjo. Muziejinis eksponatas pasirinktas, siūlai ir virbalai (adatos?) išrikiuoti, raštas (beveik) rekonstruotas. Viską kol kas matau kaip per tirštą rūką. Bet… Turiu nuostabią bendramezgėjų grupę. Mus visas subūrusią mielą Jurgitą (@jurgitamie). Ir didelį norą nusimegzti Promočiučių pirštines, kurias dėvėdama susijungsiu su močiute Juze ir promočiute Uršule. Ir tikiu, rūkai išsisklaidys.

Megzdama šias senovines pirštines, jaučiuosi, kaip kokiam žaidime. Pradžia slėpėsi rūkuose, dabar vėl lyg kokios šaknys ir kebeknės. Bet judu į priekį, akis po akies. Viena akis po vienos akies. Vis galvoju apie močiutes ir promočiutes. Pavartau senas nuotraukas, išbūnu graudulį. Leidžiu sau neskubėti. Dėlioti ožekšnių širdutes, apjungiančias šias moterų kartas.

Noriu pasidžiaugt: lietuviškų tradicinių pirštinių mezgimas – tarsi kokia neatverta gėrybių skrynutė! Pravėriau dangtelį, o iš ten pasipylė gausa netikėtų dalykų. Tariamės su #lietuviškųpirštiniųKAL bendramezgėjomis, kalbinu mamą, drauges ir pažįstamas, ar jų šeimų moterys mezgė pirštines. Tada, visai netikėtai sulaukiu skambučių su pasakojimais, nes pakalbintosios tyrinėja toliau. Siūlai ir pasakojimai jungiasi, raštas ryškėja, širdys dalinasi.

Pats lėčiausias mano mezginys. Pirma atėjusi mintis – turbūt dėl to, kad 3 spalvos vienoje eilėje. Nors labiausiai tikėtina, kad kiekviena akis susijus su senomis istorijomis, kurias išgirstu. Apie vieną mano Močiutę, kuri mezgė kojines ir pirštines. Ir kitą Močiutę, kuri nėrė staltieses. Kol apie jas pagalvoju, valandžiukė ir prabėga.

Nykščio “žaizdą” uždengiau ligustro lapais. Toliau mezgu, skaitau, kalbuosi, dalinuosi, svarstau, kokios tos moterys, mamos, seserys, močiutės buvo. Gerai skaičiuojančios ir vizualizuojančios tai tikrai. Nes išmegzti tokius raštus be kompiuterių, milimetrinio popieriaus ar kitų pagalbų, manau buvo įmanoma ne kiekvienai.

Ten tolumoje, prie horizonto matosi pabaiga. O dabar dar tik pusiaukelė. Kairė ranka apšiltinta, o dešinę laikysiu užantyje, prie širdies, kur šiltai įsitaisiusios Močiutės, stebi, kaip aš čia darbuojuos, virbalais švytruojuos.