Rasos senovine nalbinding technika pagamintas kojines ir kitus aksesuarus jau kartą matėte MZ dienoraštyje, o šiandien ji žieminį garderobas jau pasipildė ir megztukais. Kas, sakysite, yra du megztukai mezgančiam žmogui? Tai vat, kad kalba yra ne apie mezgantį žmogų 😉 , o apie žmogų, kuris yra nusiteikęs rengtis tik tikrais ir natūraliais dalykais ir turbūt garantuočiausias būdas yra… pasidaryti juos pačiam.
Net jei moki megzti ir tave traukia šita veikla, esi nusiteikęs mokintis ir priimti naujus amato iššūkius, nusimegzti megztinį, kuris tau puikiai tiktų, dailiai atrodytų, mezginys būtų idealiai lygus, jau nekalbant apie užsegimo juostą, yra oi kokia užduotis, o Rasa megzdama buvo nusiteikusi tik save aprūpinti šiltais nedažytos vilnos megztiniais ir dėl to nesibodėjo įvaldyti viską, ko reikia užsibrėžtam tikslui pasiekti. Nors… mezgimo virusas, kaip žinoma, yra lipnesnis už vėjaraupių vaikų tarpe, todėl negali žinoti, kuo dar ji nustebins 🙂 .
Sutiksiu ir su argumentais, kad žmogus, kuris siuva, užsiima nalbindingu, akivaizdžiai turi labai vietoje įstatytas rankas, bet vis tik tokio gerumo pirmi megztukai yra verti medalio!
O kad žmogus ne vienais megztiniais šiltas būsi, tai jos rankose jau įvaldyta technika gimsta ir naujos kojinės. Technika įvaldyta, kaip ir šiltutėlė archaiška vilna iš Farerų salų, todėl sveiki nauji iššūkiai – šviesi pora padaryta iš lino kartu su plonyčiu alpakos siūleliu!
Neatsimenu jau, kada taip spontaniškai, ūmiai ir netikėtai sau buvau įpuolusi į labai smagų reikalą – Jurgitos suorganizuotą lietuviškų pirštinių mezgimą. Sekiau merginų idėjas, kaip kas rinkosi raštus, siūlus, kokios istorijos iškildavo. Jurgitos idėja buvo parodyti (o visų pirma pačioms sau aiškiai įvardinti), kad Lietuvoje taip pat buvo mezgamos pirštinės, nepaisant to, kad beveik neturime apie tai literatūros, kas labai ryškiai kontrastuoja su reikalais mūsų kaimynystėse. Tegu ne tokios, kaip latviškos ar estiškos, bet mes esame šaltas kraštas ir be pirštinių tikrai negyvenome. Ir tikrai tai nebuvo tik darbinis praktinis daiktas, o net jei ir toks, visi daiktai buvo daromi kartu ir gražūs, o kai kurie net labai dekoratyvūs. Pamenu, kai kartą kraštotyros ekspedicijoje, kurios metu aš paišiau nėrinius, viena moteris, rodydama nertus pagalvės intarpus, sakė, jog užvalkalas be to puošnaus įdėklo – tai ne užvalkalas, o tiesiog maišas! Pirštinės taip pat, ypač šventinės, buvo mezgamos dailiai ir turtingai raštuotos ir Jurgita sumanė praskleisti uždangą nuo senų artefaktų, pasiūlė visoms norinčioms dalyvauti bendrame mezgime paieškoti muziejuose ar savo močiučių spintose pavyzdžių ir nusimegzti sau autentišką porą, tuo pačiu prikeliant ir gaivinant mūsų paveldą.
Kokia man ši idėja brangi ir artima bebuvo, planavau tik pasidžiaugti kitų rezultatais, nes be gyvenimo vien MZ kiek mezginių reikia! Bet nuvažiuoti į Pasvalio rajone esančius Valakėlių kultūros namus susitikti su tautodalininke Lina Bartašiene niekaip negalėjau atsisakyti – prabilo mano ilgas ir karštas domėjimasis liaudies tekstile. Diena buvo puiki, Pasvalio krašto pirštinių kolekcija įspūdinga, net nusipirkau kelis raštus – tikrai ne dėl mezgimo, taip, į kolekciją… ir tą patį vakarą net nepastebėjau, kaip užsidėjau akis pirmai porai pirštinių. O kitą dieną – antrai porai, nes pirmą beliko tik numegzti, o labai norėjosi išbandyti dar vieną raštą ;)) .
Abi poras mezgiau iš šiltos dvigijės Sirri vilnos. Pirma pora buvo žalia su tamsiai ruda, trys motyvo pakartojimai sudarė 72 akis, tai teko pavargti su 1,5 mm virbalais, kad tiktų mano rankai. Nedariau jokio įmantraus kraštelio, tik uždėjau 2*2 stulpeliui akis poromis, kaip mums Lina Valakėliuose parodė. Labai rūpėjo, kad pagrindiniu smuiku grotų raštas. Mėgdama viską spalvinti, šį kartą pasirinkau minimalizmą (čia tautinių mezginių kontekste 😉 ).
Nykščius abiems pirštinėms mezgiau pagal autentiškų pirštinių schemas – mūsuose pirštinių nykščiai turėjo savo, paprastesnius raštus, ne taip, kaip latvių, kurių nykštys atkartoja pagrindinį raštą ir taip, kaip iš lengvo atstumo paguldytoje pirštinėje net nepastebėsi nykščio.
Pirštų pabaigą improvizavau pagal raštą – žalias suiminėjau dviem matomais takeliais (žaliu ir rudu), o mėlynas – pagal raštą, be jokios papildomos juostelės suėmimo vietoje.
Antros poros raštą sudarė 60 akių, tai jau buvo, palyginti su pirma pora, 2 mm virbalai ir grynos atostogos. Aš taip atsipūčiau, kad net nepasivarginau pasidomėti turimų siūlų kiekiais – visų spalvų atsargas lengvai galėjau pasipildyti MZ, bet ta ryški mėlyna jau seniai nebegaminama ;( . Matyt net likimą nustebinau savo šituo ūmiu projektu – pabaigiau pirštines su kokiu metro likučiu 😉 .
Liaudies pirštinės tikrai nebuvo mezgamos su raištukais, bet aš juos pasidariau ir taip ketinu nešioti. Nes man patinka, kad pirštinės matosi, net kai jos ir ne ant rankų, ir labai labai nepatinka jas mėtyti.
Bučkis Jurgitai, šilti linkėjimai mezgančiai kompanijai – ką pamatysite Instagrame, ką – lapkričio 16 dieną “Miesto laboratorijoje” mezgėjų branče, ką, labai viliuosi, ir šiame MZ dienoraštyje. Aš iki šiol negaliu patikėti, kad būdama toks patyręs vilkas mezgimo reikaluose (akivaizdu, kad ne ;)) , taip netikėtai ir džiaugsmingai įkliuvau ir žiemą pasitinku su dviem naujom šiltom porom. Ir dar daugiau – jaučiu, koks gilus ir rimtas reikalas už viso to slypi. O kas dar pasiruošęs užsikrėsti, junkitės, laiko iki Naujų yra, kompanija nuostabi, o mūsų pirštinės atvers naujas duris ir į mūsų liaudies meną, ir į tautos istoriją, ir į šeimos paveldą, ir į naujas pažintis bei draugystes 🙂 .
Šiandienis įrašas pratęsia vakarykštį, pristatome tą pačią vilną iš Farerų salų – Sirri 5/2 (100% vilna, 100 g ~ 250 m) . Tik šios sruogos – išskirtingai ryškiai ir smagiai dažytos – tokį spalvyną turi tik ši kolekcija 🙂 . Man ji primena flomasterių pakuotę (pačia geriausia šio reikalo prasme, kaip vaikystės nostalgija, kai taip norėjosi tų negaunamų ryškių spalvų) ir aš net megztinį esu nusimezgusi tokį, kad visas jas panaudočiau (sagas taip pat specialiai užsakinėjau ir jos dar yra MZ, nes labai populiarios 😉 ).
Matyt vilnos tekstūra ir matiškumas sukuria tą efektą, kad spalvos atrodo gyvos ir linksmos, bet jokiu būdu ne plokščios ar banalios. Tiesa, pastaraisiais metais gamintojas atsisakė kai kurių ryškių spalvų ir pakeitė jas rūdžių (matote nuotraukoje prie geltonos sruogos), chaki, garstyčių atspalviais, bet kai kas išliko, o citrininė geltona net paryškėjo pridėjus jau šiltumo.
Vilna iš atšiaurių Farerų salų labai sėkmingai konkuruoja savo šiluma su islandiška vilna (kai kuriuose reitinguose Sirri laimi 😉 ) ir yra nepamainomas pagalbininkas kovose prieš žiemos šaltį ir žvarbą. Avys Farerų salose visą laiką leidžia lauke ir išmoko apsiginti nuo gamtos negandų, o su savo vilna tą mokėjimą perduoda ir mums 🙂 .
Ši vilna nėra švelni, bet kartu taip ypatingai čiuopiasi, kad siūlyčiau bent pačiupinėti prieš sprendžiant. Ji turi labai gražų, ilgą ir puošnų pūką, o nuo dėvėjimo minkštėja ir įgauna šilkinio slidumo pojūtį.
Pats populiariausios projektas iš jos yra žieminės pirštinės (be naujagimių kojinyčių), ypač margos, kur vilnos šilumą pastiprina tvirtas ir dvigubas žakardas. Su tokiomis galite drąsiai imti sniegą ir net jei sušlapsite rankas, jų nesušalsite, o vilnai tokios sniego vonios išeis tik į gerumą.
Šilti rimti megztiniai, ypač tokie, su kuriais ilgai būnama gryname ore, iš Sirri vilnos yra idealus pasirinkimas (jautruoliai gali pasivilkti švelnesnį apatinį sluoksnį), todėl ypatingai atkreipiu visų žvejų, gamtos fotografų, medžiotojų ir žygeivių dėmesį.
Ši vilna yra natūrali ir spalvota, šiandien pristatome nedažytas sruogas. Rusva yra storesnė (5/3), o šviesiai pilka ir tamsiai ruda (beveik juoda) yra plonesnės (5/2). Prie tamsiausios sruogos įsitaisiusi ryški geltona – užuomina į rytdienos įrašą ir kartu vienas iš derinimo variantų 🙂 .
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
