Merino Land naujienos

Plona merino vilna, tinkama kūdikių drabužėliams, aktuali žiemą vasarą, todėl labai stengiamės, kad lentynose nepritrūktų jokių spalvų. Ir, savaime suprantama, jokių naujienų 🙂 .

Merino Land (100% merino vilna, 50 g ~ 220 m) naujienose labiausiai akį traukia, aišku, neoniniai kamuoliukai – net trys spalvos! Ne visai įprasti tradicinei vilnai atspalviai ypatingai įdomiai gali suskambėti tokiuose tradiciniuose mezginiuose, kaip kūdikių drabužėliai ar riešinės (pastarosios yra pagrindinis projektas iš šio siūlo. Neoniniai atspalviai suteiks naujų efektų ir derinant šį ploną merino vilnos siūlą su kitais, moheriu, pavyzdžiui.

Šio siūlo lentynos ir be naujų ryškiausių spalvų yra gausios ir turtingos, tai kartu pasipildėm senais gerais (ir pačiais populiariausiais) pažįstamais – juoda, tamsiai mėlyna, pilkais, rausvais, violetiniais, turkio, baltais (sniego ir pieno) bei ryškiai mėlynais atspalviais.

Naujienomis šis siūlas gali pasigirti ne tik neoninėje paletės pusėje – atkeliavo nauji labai gražūs žali atspalviai, garstyčių, karamelės bei persikų spalvų kamuoliukai. Patiems įvairiausiems sumanymams 🙂 .

Penkta diena Võru krašte

Mūsų kelionė pamažu artėja prie galo ir penkta diena buvo skirta dviems užsiėmimams viešbutyje. Mūsų mokytoja tą ketvirtadienį buvo Lüüli Kiik, vedusi ir rytinį, ir popietinį kursus.

Pirmasis buvo mezgimo, skirtas ypač populiariai vakarų Estijoje inkrustacijos (roosimine) technikai. Meistrė demonstravo savo mezgamą pavyzdį, o mes gavome kitą, didesnę schemą. Visos vienodą, bet galėjome rinktis spalvas iš įspūdingos Külli spalvotų kamuoliukų krūvos. Aš truputį persiskaičiavau schemos akis pagal savo ranką ir pradėjusi megzti klasėje, jau autobuse namo pabaigiau porą riešinių, kad naujas mezginys ne papildytų pavyzdėlių kolekciją, o pasitarnautų ir prisiminimu, ir naudingu šiltu daiktu rudeniui atėjus.

Pirmą dieną parodžiusi visas savo pirštuotas pirštines, tądien Külli pademonstravo kumštinių pirštinių fondus.

Atskirą dalį mezginių parodoje užėmė raštuotos setų vyrų kojinės. O pora antroje nuotraukoje – stebuklingas Dianos laimikis užvakar lankytoje rankdarbių parduotuvėje. Atpažįstate tą pačią inkrustacijos techniką?

Antra, popietinė, pamoka buvo skirta cianotipijai. Mes gavome jau paruoštas medžiagos skiautes, Lüüli jas iš anksto saugodamąsi UV spindulių apdorojo specialiais chemikalais. Mes turėjome lauke prisirinkti įvairių augaliukų, sudėlioti iš jų sau gražias kompozicijas, užfiksuoti jas stiklu (mes naudojome užspaudžiamus nuotraukų rėmus) ir išnešusios į saulę palaikyti ~ 10 min.

Saulė, kaip tyčia, nusprendė tą popietę boikotuoti mūsų pamokas, bet ir pro debesis krintatys spinduliai, kiek ilgėliau, bet vis tiek veikė mūsų „sekretus” – nuotraukoje matote, kaip gelsvas fonas šviesoje pamažu tamsėja. Atnešusios atgal savo rėmelius į patalpą, nuėmusios stiklą ir žolele, per kelis vandenis skalavome skudurėlius, kol visa geltona spalva liko vandenyje, o mūsų augaliukų siluetai virto baltais mėlyname fone.

Šiame procese naudojami chemikalai nėra pavojingi žmogui, todėl iš išdžiovintas skiautes galima panaudoti patiems įvairiausiems vilkimiems ar namus puošiantiems projektams (viena mezgėja panaršė savo nuotraukų fondus ir pademonstravo mums visiems iš tokių augalinių antspaudų jaunystėje jos pasiūtas pagalves bei skiautinių antklodę).

Turėjome du bandymus – vieną pačios veikimo schemos perpratimui, o antrą jau turėjo būti tas pats pačiausias vasaros prisiminimų iš pietų Estijos paveiksliukas. Mūsų mokytoja juokėsi, kad kiek ji turėjo tokių pamokų, pirmas bandymas dažniausiai būna pats geriausias. Aš su savo dviem gėlynėliais tikrai patvirtinau jos stebėjimų statistiką 😉 .

Ta proga, kad šiandien esame visą dieną viešbutyje, norėjau parodyti detales iš jo. Mane visada žavėjo, kaip estai moka įterpti savo liaudies meną į šiuolaikinį dizainą bei interjerą, panaudoti savo paveldą šių dienų garderobe ar dekoratyvioje tekstilėje.

Pirmose nuotraukose – mūsų viešbučio kiliminės dangos. Pagalvėlės, takeliai, foteliai valgomajame – viskas dekoruota estų audiniams būdingais dryžiukais. Vienoje erdvėje sukomponuoti skirtingų spalvų (mėlyni ir raudoni) foteliai, bet visus apjungia tos pačios siauros spalvotos juostelės. Stilizuotais liaudies ornamentais dekoruotos ir grindų plytelės, ir patalynės užvalkalai, net kambarių numeriai!

Neišėjimo iš viešbučio dieną vainikavo vakaras su mezginiu ir mėgstamu gėrimu viešbučio bare. Prie mūsų prisijungė net skausmo (nesveika koja atsišaukė petyje ;( ) išvarginta Kathleen – net gulėti smagiau geroje kompanijoje 🙂 .

Močiutės geometrija

Šiandieninė kolekcija savo įspūdingumu būtų pati pirmiausia kandidatė į bežodį penktadienį, bet mačiusi, kaip ji po truputį gimsta, keičiasi ir pildosi, labai noriu smulkiau apie tai papasakoti 🙂 .

Prasidėjo viskas nuo tradicinio močiutės kvadratėlio liemenės, kuri vėliau pavirto nertiniu) viduryje. Netradicinis buvo tik pereinamų spalvų kamuoliuko pasirinkimas, kuris ir padiktavo visą tolimesnio komplekto paletę. Tam pačiam pereinamų spalvų kamuoliukui ačiū ir už skirtingas (bet to paties lizdo 😉 ) priekio bei nugaros spalvas. Centrinių kvadratų spalvos dar labiau atsiskleidė aprėminus jį tamsiai mėlynu vienspalviu siūlu ir jau čia teko nukrypti nuo išeities formos – kvadrato, modeliuojant megztinio (pirmose nuotraukose dar liemenės) formą. Viktorija konstravo formą empyriniu būdu – panerdavo pasvarsčius ir matuodavosi, vertindama, kaip tinka.

Ilgais skeltukais liemenė tokia pabuvo neilgai, nes pagal planą jai jau buvo numatytos rankovės – nusifotografavom su pirminiu etapu pademonstruoti, kad galima sustoti ir čia 🙂 .

Rankovės taip pat įsitaisė po centrinį spalvotą kvadratą per visą plotį ir tamsiai mėlynas rankovės fonas jau buvo konstruojamas apie juos. Kitokiu priderintu raštu – jis geriau matosi detalių nuotraukose. Ir tuo kitokiu modeliuojant formą 🙂 .

O toliau megztukas pasirodė besąs labai vaisingas augalėlis – tiek idėjų jis prigeneravo ir tiek detalių į komplektą jam nunerta, kad visa kolekcija išėjo!

Pabandžiau iš arti pafotografuoti riešines – ant šviesios geriau matosi, kaip išmaniai ji sukonstruota rankos formai! Solistai čia taip pat – močiutės kvadratėliai. Jie mažesni ir ne tokie margi, nes užkabina tik nedidelę pereinamo kamuoliuko spalvinę seką. Užtai kaip gražiai apžaisti skirtingais priderintais fonais!

Dar į tą patį komplektą buvo nunerta kepurė – tas pats močiutės kvadratėlis, aprėmintas kitu raštu, modeliuojančiu formą. IR! Maži kvadratėliai pasirodė tokie gražūs, kad specialiai jiems buvo sugalvotas ir dar vienas daiktas – taip madingas šiltukas, surišamas po pažastimis.

Demonstruojam visą pilną „svogūno” komplektaciją – visi daiktai gali būti dėvimi vienu kartu 🙂 . O gali būti įvairiai varijuojami ir kuriami vis nauji ir kitokie komplektai. Faktas vienas – Viktorijos žiema bus šilta ir tikrai labai įspūdingai spalvinga!

Viktorijos Žilinskaitės nertas komplektas – kolekcija. Siūlai – Opal uni 5187, 5190, WYS Signature 4-ply 360, 365; Schoppel-wolle Zauberball 1564 (Tropinės žuvis).

Riešinėms ir ne tik

Jei kas per vasarą spėjo pamiršti tokį nuostabų dalyką, kaip riešinės, artėjantys šalčiai primins 😉 . Atstojančios neretai visą didelį rimtą šiltą sluoksnį (dengia pulso vietą, per kurią šiluma taip ir taikosi iš kūno išsprūsti), jos yra tiek labai praktiškas, tiek labai puošnus ir tradicinis aksesuaras. Ir nuostabi dovana – artėja didžiosios šventės… 🙂

1,25 mm ir 1,50 mm plieniniai 20 cm ilgio kojininiai virbalai, gamintojų skirti įvairiems smulkiems darbams, pas mus yra priemonės Nr. 1 riešinėms megzti – pritrūkom ir greitai pasipildėm jų atsargas 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00