Kalėdiniai mainai – mezgimo zona

Kalėdos virtuvėje

2023-10-252023-10-23

Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja net kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas (turiu galvoje ne rankdarbių muziejus 😉 ).

Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .

Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: „Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau jaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją „atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!

Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:

Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:

Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.

Iki pasimatymo!

Kalėdos virtuvėje

2023-10-242023-10-17

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas.

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: „Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet šio rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau pajaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Iki pasimatymo!

Kalėdinės kojinės

2023-01-222022-12-08

Šiandieninis reportažas iš mūsų kalėdinės eglutės yra baigiamasis, mažiau emocijų, daugiau žvilgsnio iš arti 😉 – neabejoju, visiems yra smalsu pamatyti, kokios kojinės dabar šildo mūsų kojas 🙂 . Nuotraukos, kaip taisyklė, yra pačių mezgėjų – čia toks privalomas namų darbas prieš mainus 😉 .

Bendra tendencija, visiems kritusi į akis – mažėja margų siūlų, daugėja vienspalvių. Ar tai laikina, ar pabus kurį laiką, pamatysim, kol kas džiaugiamės, kad ir vienspalvių kojininių siūlų kolekcija pas mus tokia pat gausi ir įvairi (tiek spalvų, tiek sudėčių prasme), kaip ir margintų :).

Sudėjau visas kojines ta tvarka, kokia buvo dovanojamos, todėl pradedu nuo drąsiausio žmogaus 😉 .

Vilmai man norėjosi santūrios elegantiškos spalvos ir dailaus kiauraraščio, tam truputį modifikavau „Freezing Fog” modelį, o viso ko santūrumą stengiausi kompensuoti minkštučiu ir švelniu siūlu su kašmyru Regia Premium Cashmere 00025.

Kojinytes jauniausiai Vilmos anūkytei mezgiau iš to paties Regia Premium Cashmere siūlo, tik pasirinkau šviesesnę spalvą (00020) ir dar labiau modifikavau raštą, kad tiktų mažam akių skaičiui.

Greitai paaiškėjo, kad Vilmos dukrai, mažosios Jonės mamai, kojinės tiko puikiai ;), o su vaikišku dydžiu tai pagrybavau, bet džiaugiuosi, kad į didesnę, o ne į mažesnę pusę, kas suteikia tam tikrų perspektyvų 😉 .

Vilmos kojines Jurgitai galite apžiūrėti iš arti, jos megztos iš Opal uni 3081 , modelis – „Jazz Strings„, tik Vilma mezgė kulną bumerangu ir akis uždėjo itališkai, kad gražus tamprus kraštas gautųsi.

Jurgita K. išrinko Virginijai dailų vafliukų raštą iš subtiliai blizgaus ir elegantiško Regia Premium Silk 00085.

Virginija mezgė Jurgitai M. savo firminiais žakardais – žiemiškos žvaigždės ir mažos snaigutės 🙂 – iš vienspalvių keturgijų Opal, Regia ir WYS siūlų.

Jurgita M. mezgė Joanai šias kojines iš žiemos pasakos ir snaigių raštų, o tiksliau – Regia Premium Silk 00001, modelis – „Laura Socks„.

Mano dailiąsias mėlynas kojines Joana savo mėgstamais raštais mezgė iš Opal uni 9931 kartu su Opal Van Gogh 5430 (Dailininko kambarys). Ji ne tik parinko mano mylimiausio dailininko spalvas, bet ir iš ypatingai artimo paveikslo, dar kartą AČIŪ! Ir pažiūrėkite, kaip subtiliai šviesias uogytes kojinės pradžioje keičia tamsios.

Dalia mezgė Jolantai V. kojines su rožėmis iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2430 (Zen šventykla) kartu su Regia Premium Cashmere 00020, modelis – „Emerging Roses Socks„. O tai, ką Jolanta atrado vėliau ir gražiai išeksponavusi bei nufotografavusi atsiuntė, yra rudens derlius – mezgimo žymeliai grybukai – iš „Smagu visiems„.

Jolanta V. Aušrai kojines mezgė iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1507 (Rudens vėjas) kartu su Opal uni 2620. Aušra demonstruoja per viduriuką, kaip jai puikia kojinės tinka 🙂 .

Ir čia prasideda įdomioji dalis – priešistorė 🙂 . Dvi poras Jolanta numezgė ir nusprendė, kad tam žmogui netiks, tokias dailias, žiemiškas, jaukias ir šiltas. Neabejoju, tuoj atsiras eilutė, kam tiks 😉 . Pažiūrėkite, kaip gražiai Jolanta pažymėjo dešinę koją (rombiukas pade), kad apsiavusio žmogaus kojinėse menama siūlė, kur sueina rašto motyvas, būtų vidinėje blauzdos pusėje.

Siūlai baltosioms, spėju, iš tos pačios operos, kaip ir Aušros gėlytės, tik jų tamsių viena eilė sniego pusnyse. O melsvajai porai ji naudojo Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1535 (Indigo) kamuoliuką su vienspalviu baltu Opal uni 2620.

Aušra numezgė Jolantai Ž. nuostabaus subtilumo kojines, kuriose vasaros motyvai susijungia su žiemos spalvomis. Siūlai – Opal uni 5189, modelis – „Flower Socks„.

Jolanta Ž. numezgė Jurgitai Ž. numezgė dailias moteriškas kojinaites su labai subtiliu raštų deriniu ir anatomišku pėdos modeliavimu iš Regia uni 2019.

Jurgita Ž. numezgė kojines Audronei galvodama apie jos spalvas. Naudoti siūlai – Regia Melange 02246, 02247, WYS Signature 240, Admiral Hanf 2444, Admiral Melange 9220m, Regia 324, 2134 ir Zauberball Crazy 2332. Modelio pagrindinis akcenas – spalviniai blokai, per juos ne taip greitai pastebi netradicinį praplatintą kulną. Dovanėlė supakuota su labai prasminga juostele 🙂 .

Audronė numezgė Gražvydei kojines iš gaivaus ir nuotaikingo Zauberball Crazy 2355 siūlo su smagiu pavadinimu „Vakarėlis sode”, modelis – „Vanilla is the New Black„.

Antra kolekcija – Gražvydės. Pirmoji pora – paradinė, ta kuri buvo padovanota Rimutei. Megzta ji, kaip matote, firminiais Gražvydės nukeltų akių raštais iš Rowan fine art 302 kartu su Regia Melange 02243.

Antroji pora (pagal mezgimo eiliškumą – pirmoji), padovanota Irenai, megzta iš Admiral Tweed Bunt 980 kartu su Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2472 (Orangerie).

O kad jau įkvėpimas pagavo, tai išėjo ir trečia pora prie Rimutės kojinėms skirtų siūlų likučių pridėjus truputį vasaros burtų, tai yra Schoppel-wolle Wunderckleks 2140 (Žolynų ragana).

Rimutė savo dovanėlę atnešė iš anksto, nes per pačią šventę buvo išvykusi, ir man liepė perskaityti paliką laiškelį. „Mezgėja, kuriai turėjau megzti dovanėlę, didelių reikalavimų neįvardino. Pagrindinis kriterijus – tai kojos dydis ir apimtis. Kojos dydis ir plati pėda bei aukšta ir storesnė keltis, man, mezgančiai standžiai, šiek tiek sukėlė nerimo (tai buvo užrašyta lapelyje), o kaip man reikės pataikyti? Ilgai mąsčiusi ir ieškojus geriausio rašto, radau sprendimą ir pabandžiau megzti ripsu entrelac technika. Pirmiausia nusimezgiau pavyzdį, nes ratu nebuvau mezgusi ir tik tada bandžiau kojines dovanai. Taip ir numezgiau.”

Tokį štai virtuozišką spalvų ir formų dėlionę rado Rūta, išsipakavusi savąją porą iš Schoppel-wolle Zauberball 2512 (Šventinis dangus), iš tos mezgėjos, kuri dejavo ir skundėsi, kaip nieko nemoka ir niekas nesiseka ;)) .

Rūta savo šventiškai ir linksmai, man kiek kalėdinę eglutę primenančiai porai suderino kelių rūšių ir spalvų siūlus: Zauberball Crazy 2404 (Gilūs vandenys), Drops Fabel 104 ir Opal uni.

Ne, Gunta nedovanojo Daliai dviejų porų kojinių, čia ta pati nedidelės kolekcijos istorija 😉 . „Buvo du bandymai. Pirmas – šviesesnės (žalias) kojinės. Siulai – Schoppel-Wolle Admiral Hanf 2372 (Stachelbeere), išejo per didelės ir neužteko siūlų pilnam pabaigimui pagal aprašymą. Antras variantas – raudonas. Siulai – Schoppel-Wolle Admiral Hanf 2371 (Roter Ocker). Tikiuosi, kad pagal dydį pataikiau. Dalia, ku-kū?) Abi mezgtos pagal tą patį modelį („Sona„), tik žalios – nuo pirštų į viršų, o raudonos – atvirkščiai.”

Gunta uždarė ratą, suorganizavusi Daliai, galima sakyti, du kalėdinius vakarėlius, nes jai teko ateiti į MZ tą vakarą du kartus. Dviejų porų ta proga negavo, bet užtai prie vienos labai gražios – daug saldainių :)).

Visos kojinės – jūsų akims ir mūsų kojoms. Teįkvepia jos savoms dovanoms, naujai porai ar rankdarbiniams šventiniams mainams – jie stipriai kuria šventinę šilumą ir nuotaiką. Gražaus ir šilto visiems gruodžio!

Megzta eglutė. II dalis

2023-01-222022-12-07

Antrą ratą pradeda Dalia, nes skuba į koncertą (akivaizdžiai ne taip skuba ir ne tokia drąsi, kad pradėtų pirma 😉 ). Ji išsitraukė Jolantą ir labai norėjo jai numegzti rožes, svarstė raudonas sniege ar sniego rožes tamsesniame fone…

Sniegas, kaip matote, nugalėjo 🙂 . Prie kojinių dar buvo ir nuo praeito sezono užsilikusių grybukų, juos Jolanta pademonstravo vėliau 🙂 ,

Ji pati išsitraukė Aušrą ir aš buvau liudininkė, kad pora su šerkšno padabintomis gėlytėmis (atsitiktinis sutapimas? ) tikrai yra ne pirmoji pora, kurią ji mezgė Aušrai. Ir tas netiko, ir kitas nedžiugino, kol pagaliau Jolanta rado tinkamiausią versiją. Tuo pačiu ir kalėdinių dovanų ateinančioms šventėms maišą pagausino 😉 . Labai būtų smagu pamatyti ir tas kitas poras (Jolanta, ku-kū!), nes tai tikrai yra ne pirmoji mūsų mainų proga sukurta kolekcija 😉 .

Aušra mėgsta vilnones kojines iki kelių, tokių jai ir gilią žiemą užtenka, bet pageidavimų lapelyje savo norą išreiškė kukliau; „bent virš čiurnos”. Jolanta pasistengė aulo nesutrumpinti.

Prie žydinčių kojinių ir džiovintos gėlytės iš Jolantos sodo – Aušra uosto 🙂 .

Pati Aušra ištraukė kitą Jolantą ir nepatyrė jokių kančių nei rinkdamasi modelį, nei ypač spalvą. Jolantą mes visos pažįstam kaip kultūringų ir subtilių spalvų gerbėją, tai Aušra greitai jai išrinkto smėlio spalvos kamuoliuką ypatingai gražioms pievos žolynų kojinėms.

Jolanta išsitraukė trečią pagal eilę Jurgitą ir labai apsidžiaugė, kad tiks iš anksto, dar žmogaus nežinant, sumanytas modelis. Jolanta patenkinta traukimo dieną susilankstė lapelį ir nuėjo tiesiai prie vienspalvės Regia lentynos nužiūrėtų siūlų. Dailiai subtiliai porai – kaip ir visi jos mezginiai. Jurgita šypsosi – nežinančio žmogaus, kad žalsva spalva yra jos, klube nerasi 😉 .

Pati Jurgita išsitraukė Audronę ir kadangi pačiu dovanos teikimo momentu mums teko su Jurgiu greitai keisti fotoaparate kortelę, aš negirdėjau nei istorijos, nei palinkėjimų. Tik pamačiau pačias nuotraukas, pagalvojau, kad labai Audronės spalvos, bet dėl visa ko perklausiau Jurgitos, kokią idėją ji turėjo. „Galvojau apie Audronę ir dėliojau jos spalvas”. Tai jei istorija tokia nuskaitoma ir be papildomo komentaro, dedam riebų pliusą pataikymui 🙂 .

Audronė išsitraukė Gražvydę ir numezgė jai gaivią ir vasara kvepiančią porą, kurios spalvynas taip ir vadinasi – „Vakarėlis sode”. Kad vasara atrodytų kalėdiškai, pora supakuota į labai saldaininį maišelį 🙂 .

Tokiam margam siūlui jokio ypatingo rašto nereikia, bet megzti taip jau paprastai tradiciškai patyrusioms mezgėjoms yra sunkiai įveikiama užduotis, todėl Audronė nors kulną kitonišką (praplatintą) pridėjo – jo pridėjimai taip pat susidėlioja į kalėdinį eglutės ornamentą 🙂 .

Gražvydė taip pat gauna prizą už kalėdinę kolekciją, visą ją pamatysite rytoj, bet ir šį vakarą – net dvi poras. Ji išsitraukė Rimutę, kuri buvo išvykusi, tai mes be šeimininkės išsipakavom (tai yra privertėm išpakuoti ir pademonstruoti krepšelio turinį pačią Gražvydę) ir pasigrožėjom būsimomis jos kojinėmis – aišku, firminiu Gražvydės nukeltų akių raštu.

Bet tai dar ne viskas! Gražvydė paruošė dar vieną dovaną žmogui, nemokančiam (?) megzti kojinių ir todėl nedalyvaujančiam kalėdiniuose mainuose – Irenai. Ši buvo taip maloniai nustebinta, kad iškart prisižadėjo mokytis (nors jei grįžus namo apsigalvojo, bent jau aš tikrai jos nekaltinčiau, kokia tam motyvacija su nauja dailia pora rankose (ar ant kojų 🙂 ?). Ir aišku, antra pora taip pat nukeltų akių raštų :).

Toliau prasidėjo „judanti” dalis, tai yra, su nesamais arba išnykstančiais arba/ir atsirandančiais dalyviais. Rūta pačiu laiku atbėgo iš dukters būrelio, kad galėčiau jai perskaityti Rimutės paliktą laiškelį ir perduoti dovanėlę.

Rimutės procesas pro mano akis ir ausis šį kartą praslydo, bet visos labai juokėsi, prisiminusios jos dejones ir skundus (kaip niekas neišeina, ji nieko nemoka ir pan.), kai Rūta išpakavo super dailiais ir sudėtingas kojines entrelac technika labai šiltų ir nuotaikingų spalvų.

Atbėgusi Rūta ne tik tą minutę gavo naują porą, bet ir apsisukusi įteikė dovanėlę Guntai –

labai puošniai kalėdine žvaigžde dekoruotoje dėžutėje slėpėsi panašių atspalvių labai kalėdinės kojinės :).

O kai jau Gunta dovanėlę išpakavo, pasigrožėjo ir pasidžiaugė bei susiruošė dovanoti savąją, apsižiūrėjo, kad žmogus, kurį ji išsitraukė – Dalia – ėmė ir išnyko. Ji ramiai įteikė savo dovaną ir nusprendusi, kad pagrindinė jos misija done, iškeliavo į koncertą. Gerai, kad viskas vyko greitai, kad egzistuoja mobilūs telefonai ir Dalia nespėjo toli nueiti (nors telefonu ji sakė visai priešingai). Todėl jei nuotraukose visi nusirengę, o Dalia ir su paltu bei kepure, tai tikrai ne todėl, kad ji labai mūsų šventėje būtų labai sušalusi, o todėl kad atėjo į ją antrą kartą. Gunta jau buvo pasirengusi ir laukė Dalios prie pat durų 🙂 . Tai pati galėjo įteikti juvelyriškai dailią raštuotą porą (Gunta kitaip megzti ir nemoka) su daug saldainių šventinėje dėžutėje.

Pasigrožėjusi dovanėle Dalia antrą kartą išskubėjo į koncertą, o mes sustojom tradicinei nuotraukai su savo dovanomis. Visoms tilpti į vieną nuotrauką nebuvo užduotis iš lengvųjų, bet ir mūsų fotografai buvo ne pėsti 😉 . Kam batus buvo sunku nusiauti, pozavo prisidėdamos, o Joana iš pradžių atsisakė autis savo „pagrabines” kojines, nes bijojo jas supurvinti. Mes įkalbėjom, kad spės išsiplauti, nesiruošia gi ji dabar taip imti ir mirti. „Bet bus pranešiotos”, spyriojosi Joana, bet audamasi. O apsiavus ir pasidžiaugus vaizdeliu, nusprendė, kad dar tokias gražias ir iki grabo panešios 😉 .

Kristina nedalyvavo mainuose, teisindamasi, kad visą laiką skyrė girliandos gamybai ir kitom dovanom laiko jau nebeturėjusi. Tai kažkaip labai neteisingai gavosi – MZ dovaną gavo, o Kristina – ne :(. Kojinių, kiek aš žinau, ji nenešioja, bet pirštines taip, rankas skauda taip pat, tai ji gavo dovanų vilnones pirštuotas pirštines.

Dovanėlės priešistorė – jau nemažai metų atšalus orams Kristina mane nuolat erzina ateidama į MZ su pirštinėmis iš „Maximos”. Ne šiaip ateina, o demonstratyviai man pamojuoja pasisveikindama ir atsisveikindama, jau būdama prie durų, per saugų atstumą, suprantama. Tai kaip ir „nusipirkau” ramybę, bent jau tam vakarui, nes nesu tikra, kad kitą ketvirtadienį man vėl nemos akrilinėm snaigėm nuo durų 😉 .

Vakaro tęsinys buvo toks, kaip per visas klubo šventes – plepant, mezgant ir vaišinantis. Ir džiaugiantis dovanomis, dėmesiu ir šilta bendryste, už kurią ypatingas visiems vakaro dalyviams AČIŪ!

Mes jau šiltai apsiavusios ir pasiruošusios labai intensyviam ateinančių švenčių periodui. O kad ir jūs bent virtualiai prie to rato, leidžiančio per rankas visas dovanas, prisijungtumėte – rytoj pamatysite visas kojinių poras iš arti 🙂 .

Ankstesni įrašai