Trys vietoj vienos ;)

Vaizdelį pirmoje nuotraukoje turbūt esame matę ne kartą pačiose įvairiausiose vietose – vieniša pamesta pirštinaitė laukia sugrįžtančio šeimininko ant suoliuko, palangės, tvoros ar tiesiog šaligatvio krašto. Kur prašapo tos violetinės riešinės antra pusė, jau neaišku, bet faktas kaip blynas – žiemą šąlančioms rankoms skubiai reikia naujų pakeitimui!

Mezgantys žmonės paprastai padūsauja dėl prarasto rankdarbio ir… greitai imasi virbalų su siūlais. Kas nemezga, graudžiai praneša blogą žinią mezgančiam. Ir tubūt nėra tokio mezgėjo, kuris neužkibtų ant vaiko, žiemą pametusio šiltas riešines, kabliuko. Net jei tas vaikas jau persirito į trečią dešimtį 😉 .

Užkibo ir Ieva, tik būdama labai neeilinė mezgėja, ji iš vienos likusios riešinės padarė… trijų komplektą. Kaip ji pati sakė, „pagal nuotaiką ar jos nebuvimą”.

Nebepamenu su kuo kažkada MZ kalbėjomės apie riešines – kodėl jos turi būti abi vienodos, juk apyrankių niekas dviejų tokių pačių ant abiejų rankų net negalvoja nešioti?

Ieva numezgė vieną riešinę su skylute nykščiui iš labai gražaus Kaffe Fassett sukurto Regia siūlo (jis man pačiai buvo didelis siurprizas, nes šis dizaineris garsėja savo spalvomis, o čia tik skirtingo pločio juodos ir violetinės juostelės), tai ji kaip ir atliepia tą užduotą violetinę temą. O antra žalia – nes vaikas mėgsta žalią spalvą. Iš vienspalvės islandiškos vilnos, bet stulpeliu, sukuriančiu vertikalias tekstūrines juosteles.

Pamesta viena pirštinė paprastai panaikina visą porą – ką su viena darysi? Ievos gi koncepcija ir tą likusią pavertė naudinga trijulės dalimi – visas gali dėvėti, kaip tik norisi, ant kurios nori rankos, su kuo nori suporavęs. Visos trys tarpusavyje tinka, visos dera, visos šildo. Ir labai smagiai atrodo. Ir net dar vieną pametęs (tuk tuk tuk į artimiausią medį), nesvarbu kurią, neliksi – tikra ta žodžio prasme – ant ledo 😉 .

Ievos Abraitytės megztos riešinės iš Regia Design line Stripe Collection” by Kaffe Fassett 03867 ir Istex Einband 1763.

Snaigės švelnios ir mažos

Kai MZ gimtadieniui ruošiau „Snaigių” modelį, negalėjau skųstis, kad trūko siūlų pasirinkimo – net ne visus sudominusius išbandžiau 😉 . Bet kadangi kartu su modelio rašymu aktyviai rinkausi, ką iš naujojo gamintojo Grundl kojininių siūlų užsakyti, labai knietėjo numegzti šitas pirštinaites iš švelnaus Hot Socks Pearl siūlo su kašmyru. Aš kojininius siūlus jau senokai renkuosi ne tik kojinėms, bet ir pirštinėms, patyrusi, kaip aktyviai jas dėvėdama sugebu greitai įveikti gryną vilną ;( . Kojininio siūlo, tiek storis, tiek tvirtumas, man atrodo labai tinkamas pasirinkimas, tik va, bėdelė, ne visi kojinėms skirti siūlai būna pakankamai švelnūs rankoms, ko niekaip nepasakysi apie variantus su šilku, kašmyru ar kitomis švelniomis vilnų rūšimis.

Rudenį mano nusižiūrėtas siūlas dar buvo ne MZ, todėl teko lukterti. Atsigriebiau Kalėdoms 🙂 . Tokioms bepirštėms pirštinaitėms užteko vieno 50 g kamuoliuko ir labai tikiuosi, kad jos gyvens laimingai ir ilgai tarnaus, nes siūlas ir pakankamai švelnus, kad būtų malonu liesti, ir pakankamai tvirtas, kad greitai nesusidėvėtų, ir lengvos prižiūrimas – toks nenukentės labai atsitiktinai patekęs į skalbimo mašiną.

O kadangi mezgiau labai smulkioms rankoms, tai teko modifikuoti esamas schemas ir modelio puslapyje jūsų dabar laukia net trys dydžių versijos – trečioji, šiandieninė, sumažinta net 8 ripso eilutėmis.

Snaigių mums šiuo metu tikrai netrūksta, o toks daug nei laiko, nei siūlų nereikalaujantis mezginys leis greitai pasirūpinti visomis šalančiomis jų gaudytojomis 🙂 .

Pirštinaitės megztos iš Grundl Hot Sock Pearl 16, modelis – „Snaigės„; Karolio Eidikio nuotraukos.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Item added to cart.
0 items - 0,00