Anastasijos megztų bepirščių pirštinaičių modelį rasite knygoje tarp kitų modelių, įvardintų lengvais. Bet lengvas nebūtinai reiškia, kad megsite ir negalvosite, ypač jei galvoji, ko ir tiesų tau reikia, kas patogu ir patinka. Anastasija yra iš tų mezgėjų, kurios naudojasi modeliais, o ne jais aklai seka. Ir šitame modelyje ji rado ką patobulinti, kad pirštinaitės idealiai tiktų jai. Visas modifikacijas rastite čia, bet kas mane labiausiai pribloškė, tai viršutinės dalies pailginimas. Gali jį atsilenkti ir turėsi visai tvarkingas bepirštes pirštinaites, o gali užsilenkti ir – voila – bepirštės jau virto kaip ir visomis pirštinėmis, kurias (ypač iš šiltos islandiškos vilnos) gali dėvėti net ir šaltą žiemą, bet su laisvais pirštais ir visais iš to išplaukiančiais patogumais. Chapeau!
Šis įrašas buvo suplanuotas iš anksto ir tik šiandien susekiau, kad sutampa jis su Vilniaus gimtadieniu. Mano mylimas gimtas miestas pirmą kartą buvo paminėtas Gedimino laiškuose, kuriuose jis kviečia į Vilnių įvairiausių rūšių amatininkus, žadėdamas jiems teises ir privilegijas, su tvirtu įsitikinimu, kad nuo to “visų mūsų grūdas bus pilnesnis”. Ir taip smagu pasidžiaugti, kad šiandien MZ – mažas taškelis Vilniaus žemėlapyje – tampa kūrybine stotele trumpiau ar ilgiau (ar visam laikui) mieste užsibūnantiems visiems geros valios kuriantiems žmonėms. Teauga ir teklesti mūsų kuriančių ir statančių būrys!
Anastasya Zaychenko megztos bepirštės pirštinaitės iš Lettlopi 0053 ir 867, modelis – “Vaapukka“.
