Spėju, šis įrašas daugelio laukiamiausias metų gale. Artėja tikros Kalėdos, laikas, pilnas rūpesčių ir visokiausių reikalų bei bėgiojimo, tad kviečiam sustoti akimirkai ir pabūti kartu (o kai ką ir dar kartą 😉 ) tradiciniame MZ vakarėlyje, kai pačioje gruodžio pradžioje pradedame megzti šventinę nuotaiką ir buriame šiltus ateinančius metus.
Kalėdiniai MZ mainai egzistuoja nuo pat parduotuvės įsikūrimo metų – specialiai pasitikrinau įrašus, nes pati negalėjau patikėti, kad spalio mėnesį atidarytoje parduotuvėje gruodį jau vyko pirmasis kalėdinis renginys! Keitėmės mes tada riešinėmis – jos tuo metu buvo bene populiariausias mezginys. Dabar jau nieko nebereikia organizuoti, visi žino, kad tuoj po parduotuvės gimtadienio bus paskelbta mainų tema ir mezgėjos tarpusavyje ima tartis ir svarstyti, kas bus šiais metais. Taip norisi, kad temos nesikartotų, bet ne taip jau paprasta išrasti vis ką nauja, kad mezginys būtų ir nedidelis, ir lengvai pritaikomas, ir naudingas, ir džiuginantis. Gal kitais metais pavyks išlaikyti originalumą, bet šiemet mes pasidavėm ir pakartojom 2016 metų temą – bepirštės pirštinaitės arba riešinės. Su viltimi (Rasa pademonstravo, kad klydom), kad tos pirštinaitės jau bus sunešiotos.
Vaišės ir mezginiai – neatsiejama MZ eglutės dalis, tad iš pradžių renkamės aplink stalą, bet renkantis visiems dalyviams (šiemet 17!) ir tiesiog ketvirtadieninio klubo senbuviams, ratą tenka išplėsti per visą parduotuvę. Kaip visada – dalis dalyvių yra nuolatiniai žaidėjai, bet kasmet prisijungia naujų žmonių, kas labai džiugina 🙂 .
Jau nemažai metų mainų dienos MZ laukia eglutė, kurią kartu puošiam. Per ilgą gyvavimo laiką parduotuvėje susikaupė įspūdinga kalėdinių žaisliukų kolekcija, galima rinktis, koks stilius ir formatas dominuos tais metais (dažniausiai viską padiktuoja eglutė 😉 ), bet vienas dalykas, kuris yra visada (tik praeitus metus praleidom), tai Kristinos nerta girlianda iš spalvotų čiulpinukų. Šiemet ji net atskirai pakabinamų saldainiukų priruošė. Negalėdama dėl sveikatos dalyvauti renginyje, ji buvo kartu su mumis pačios gražiausios ir originaliausios eglutės spindesyje. Jokiu būdu negalėčiau nuvertinti nei vieno ant eglutės kabančio žaisliuko, visi jie unikalūs, rankų darbo, parduotuvės lankytojai kasmet negaili jiems pagyrų (ar pasidžiaugimo radę savus 🙂 ), bet ta saldainiukų girlianda tarsi šviečiančios lempelės – uždedi ir MZ eglutė įžiebta! AČIŪ, Kristina!!!
Audronė šiemet buvo Kristinos pasiuntiniu, tai mes kartu su ja ir kabinom saldainiukus 🙂 .
Šių metų mainus pradėjo Rasa dėl pateisinamų (labai skanių!) priežasčių atėjusi paskutinė ir ji kaip tik demonstruoja riešines, kurias dovanų gavo prieš devynerius metus, kai pirmą kartą keitėmės bepirštėmis pirštinaitėmis.
Labai mane ji prajuokino sakydama prakalbą, kad labai tikėjosi, kad pavyks jai ištraukti ne kokią super meistrę (Rasa traukė po kelių dienų, kai burtų lapelių buvo keli belikę). Tai čia kaip tikėtis įbristi į vandenį ir nesušlapti ;), juolab kad pati Rasa yra nuostabi mezgėja!
O išsitraukė ji Vaidą, kuri norėjo pirštinaičių be nykščio, greičiau riešinių, kad galėtų laisvai nusismaukti nuo delno vairuodama. Labai apsidžiaugė balta spalva, taip jai šviesos norėjosi. Ir tik pažiūrėkite, kokio gražumo pakuotė, net pralupti tokią gaila, bet svetimas dovanas apžiūrinėti yra nė kiek nemažiau smagu nei savas, todėl Vaidai teko ardyti savo šventinę puokštelę :).
Be smagių kuriozų neapsiėjo ir Vaidos traukimas. Ji pati negalėjo atvykti, tai paprašė Dovilės, kad ši ištrauktų ir už save, ir už ją. Dovilė ištraukė, o kai norėjo su Vaida susitikti, kad perduotų, Vaida paprašė tiesiog jai nufotografuoti ir atsiųsti, bus paprasčiau. Dovilė Vaidos lapelį išlankstė ir rado… savo anketą.
Dovilė norėjo šokoladinių riešinių, o Vaida kaip tik namuose turėjo rankomis dažytą labai skanios rudos spalvos sruogą. Megztas pirštinaites Vaida dar pasiuvinėjo. Šis reikalas jai toli gražu ne naujiena, bet ant mezginio Vaida siuvinėjo pirmą kartą. Taip subtiliai!
Dovilė taip pat turėjo nuogąstavimų, ką ištrauks, ar įtaikys – taip linksma, kai bijo žmonės, kurie turi auksines rankas ;)) . Ištraukė ji Virginiją, kurios žakardai visiems galvas apsukę. Žakardai – visai ne Dovilės stichija, o Virginija ir pati jų turtinga, todėl ji nusprendė padaryti tai, ką moka geriausiai – papuošė savo megztas riešines labai dailiu žiemišku siuvinėjimu.
Ir tam namelyje yra ne tik riešinės! Dovilė daro iš medžiagėlių labai gražius bumbulus (MZ žaisliukų kolekcija taip pat porą tokių stebuklų turi 🙂 ), tai vienas jų iškeliavo į Virginijos namus Kalėdų nuotaikos kurti.
Virginija išsitraukė Eglę, kurios mezginiais ir nuotraukomis ne ji viena žavisi. Numezgė jai pirštinaites, aišku, savo firminiais raštais –
melsvos uogytės ant sniego 🙂 . Ir dar nunėrė dvi dailutėles snaiges – po vieną ant kiekvieno delno. Užbėgdama į priekį galiu pasidžiaugti, kad pirštinaitės nešiojamos (Eglę mačiau su jomis vakar 😉 ).
Eglė MZ mainuose dalyvauja pirmą kartą ir į juos labai rimtai pažiūrėjo – ne tik ruošdama dovanėlę, bet ir ją įteikdama. Tam reikalui buvo pasiruošta net speciali kalėdinė kepurė!
O išsitraukė Eglė Simoną, kuri taip pat mainuose dalyvauja pirmą kartą, bet kadangi pati kuria mezgimo modelius, tai socialiniai tinklai gerokai palengvino pažintį – gali pamatyti žmogaus stilių, skonį, paspėlioti, kas tiktų, patiktų.
Eglė Simonai numezgė labai subtilias pirštinaites iš plonytės pereinamų spalvų merino vilnos su maža išsiuvinėta širdute – lyg nupiešta ant sniego. Ir šalia – laimės paukštelis. Eglutę papuošti, pavasarį prikviesti, džiaugsmą dalinti…
Simona išsitraukė Joaną, su kuria teko “pažindintis” MZ dienoraščio pagalba. “Truputį pašnipinėjau”, – pasakė Simona. Ir taip pašnipinėjo, kad jei būtų organizuojamas ne megztų dovanų vakarėlis, o šnipų konkursas, ji garantuotai laimėtų pirmą vietą.
Joana jokių pageidavimų neturėjo, bet Simona taip pataikė, ne tik tai, ko ji norėjo, bet net nežinojo, kad norinti! Toks aukštasis “šnipinėjimo” (ar nujautimo?) lygis! Apatinėse nuotraukose žiūrėkite į du dalykus – ir Simonos pirštinaites, ir iškalbingą Joanos išraišką 🙂 .
Joana išsitraukė Anną ir apdovanojo ją dosniai ne tik megztomis savo firminiu gyvačiukių raštu pirštinaitėmis, bet ir savo siūtu projekto krepšeliu bei saldžiu Mikės Pūkuotuko svajoniu stiklainiuku 🙂 .
O Anna išsitraukė mane ir sugebėjo ne tik išsaugoti paslaptį, bet taip mane apgauti, kad man iki tos minutės nė įtarimo nekilo. Aš visų prašau atsiųsti kuo anksčiau savo mezginių nuotraukas, kad radus minutę galėčiau pradėti jas kelti į puslapį, nes, kaip jau minėjau, apžiūrinėti kitų dovanas yra taip pat smagu, kaip ir jas gauti, ir po virtualios eglutės kasmet visi yra kviečiami į virtualią dovanų parodą. Gaunu nuotraukų iki šventės, o kai kas atkeliauja iškart po, kartais žmogus yra apdovanojamas su tokiu balastu, kad tenka dar pačiam dovaną nufotografuoti, todėl iki šventinės dienos paprastai turiu kokią pusę vaizdų, bet niekada dar nė vienas žmogus nėra atsiuntęs iš anksto man skirtos dovanos, o Anna būtent taip ir padarė! Sąmoningai! Kad tikrai jos neįtarčiau!
Jei kada reikėtų narplioti kokias detektyvines užduotis, Anna galėtų su Simona sudaryti nenugalimą tandemą – viena šnipinėtų ir spėtų, kita klaidintų ir pėdas maskuotų 😉 .
Aš gavau dovanų labai dailios pilkos spalvos pirštinaites iš labai mylimo siūlo, subtilaus kiauraraščio. Tinka man ne tik ant rankų – prie visų drabužių! Ačiū širdingiausias. Už staigmeną taip pat 🙂 .
O prie pirštinaičių – megztas eglutės bumbulas. Gražus pats savaime (jis ant MZ eglutės, kas norėtų apžiūrėti), bet dar man labai brangaus Opal Hundertwasser spalvyno, mezgiau iš jo pirštines dar bandydama šį siūlą pačiam pirmam MZ asortimentui…
O aš išsitraukiau Rasą, kuriai bepirštes pirštinaites – koks sutapimas! – kaip tik mezgiau praeitų metų Kalėdoms. Mezgiau labai paprastą, bet labai man patinkantį universalų modelį, kurio paprastas stulpelis leido man pažaisti spalvomis. Dar prieš mainus kalbėjomės su mezgėjomis, kad tokia proga visi stengiasi padaryti ką nors labai išskirtinio, nors dažniausiai yra nešiojami labai paprasti dalykai. Ir aš, turiu prisipažinti, galvojau apie tą patį modelį ir šiemet, išskirtinis galbūt galėjo būti koks įdomesnis siūlas, bet megzti tam pačiam žmogui tą patį modelį antrus metus iš eilės – viskam yra ribos!
Kai pirminis mano sumanymas sužlugo, pradėjau galvoti, kas tiktų Rasai ir du dalykai man pasirodė svarbūs pirštinių reikalui. Pirmas, kad Rasa dažnai būna pajūryje, ir kad ji važinėja dviračiu. Tokiems reikalams norėjosi kažko šilto, tvirto, tankaus, neperpučiamo, labiau austinio nei megzto, tad ėmiau ieškoti kokio smulkaus audimo rašto, kurį galėčiau pritaikyti nedideliam megztam daiktui. Beieškodama rašto prisiminiau, kad Rasa turi labai gražų tautinių raštų motyvų rankinuką (nuotraukoje ji demonstruoja), norėjau ir prie jo priderinti (priderinau, hmm, hmm), ir kartu išnaudoti tokių raštų aktualumą dabartinėje madoje. Ne tiesiogiai paimti megztų liaudiškų pirštinių raštą, o truputį iš kitos srities.
Susiradau audimo raštą, ji sumažinau iki reikiamo dydžio ir mezgimui pasirinkau tokias spalvas, nuo kurių atkalbinėju visus MZ klientus, nes tarp dviejų pilkų atspalvių yra mažas kontrastas. Bet mano vizijai jo ir reikėjo – įsivaizdavau vėlyvą rudenį (ką ten įsivaizdavau, gyvenau jame, kai mezgiau, o mano mezgimas toks paprastai ir yra – “ką matau, tą dainuoju”), apsiniaukusį pajūrį, rūkuotus miškus ir šlapius takelius… Spalvotą rašto juostelę įmezgiau taip pat prislopintų atspalvių – rūdžių spalvos lapų po kojomis, šlapių šakelių temstant, šviesaus plyšiuko tarp sunkių debesų.
Kai mezgiau, susekiau, kad tokiam mažam daiktelyje sukišau siūlų iš pačių įvairiausių šalių – Estijos, Portugalijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Norvegijos. Visur turbūt Rasa yra buvusi, o kadangi ji mėgsta keliauti, pagalvojau, kad gal toks tarptautinis niekutis išburs jai kitais metais dar daugiau kelionių ;).
Mamos siūtas mezgimo krepšelis – iš Marimmeko medžiagos. Kad primintų paskutinę kelionę į Suomiją, iš kurios ir man atkeliavo atvirutė su firminėmis aguonomis 🙂 .
Pirmam ratui užsidarius, antrą pradeda Jolanta, kuri šiems mainams buvo pasiruošusi dar prieš oficialų pranešimą. Ieškojo raštų, galvojo apie siūlus ir modelius, teliko tik išsitraukti žmogų ir patikrinti, ar tinka jam sumanyta idėja. Kaip matote, tinka!
Antras ratas buvo mažiausias, koks tik gali būti – Jurgita išsitraukė Jolantą 🙂 , kuriai numezgė labai subtilias ir elegantiškas pirštinaites.
Trečią ratą pradeda Židronė, kuri išsitraukė Andželą. Nežinau, kas buvo jos norų sąraše, bet Židronės pirštinaitės tiko net prie to vakaro aprangos!
Andžela taip pat pirmą kartą dalyvauja mūsų mainuose, nes ji tik metus gyvena darbo reikalais Vilniuje ir mezgimo klubo lietuviški paplepėjimai jai turbūt dažniau skamba kaip paukščių giesmės, bet apie mainus išgirdusi ji entiuziastingai prisijungė. Mezgėjos išaiškino jai esmę ir taisykles, bet kol kas be tikslių datų ir konkretybių. Taip sutapo, kad ji užėjo į MZ porai dienų iki burtų traukimo, ir aš jai tiksliai susakiau, kaip paruošti savo anketą. Kai ketvirtadienį, burtų traukimo dieną, ji atėjo kartu pamegzti, kompanija susizgribo, kad reikia jai greitai viską paaiškinti ir padėti, o Andžela be žodžių atsidaro rankinę, išsitraukia du kartus perlenktą A4 formato lapą ir deda į traukimo krūvą. Efektas!
Andžela išsitraukė Ivetą, kurios skonį ir stilių taip pat teko tyrinėti ir IG, ir MZ dienoraštyje. Pirštinaitės gavosi pūkuotos, kaip pageidauta, ir saulėtos kaip gavėjos šypsena 🙂 .
Iveta dalyvauja MZ mainuose jau antrus metus ir abu kartus išsitraukė tą patį žmogų – Apoloniją. Jai numezgė tai, kas pačiai jauku ir miela – pūkuotas pirštinaites. Toks pasirinkimas visada pats geriausias!
Apolonija ištraukė Guntą ir ką, latvei latviškos vilnos pirštinės 🙂 . Tautinę juvelyriką Gunta neprilygstamai mezga pati, bet užtai kaip dovana spalviškai tiko prie Guntos megztuko! Originalus ir neįprastas akcentas – švytintys karoliukai lyg pirmosios žvaigždutės, kviečiančios prie kūčių stalo…
Išsitraukusi Vilmą, Gunta ilgai nevargo ieškodama tinkamų spalvų, o kaip pataikė, galite spėti iš Vilmos išraiškos 🙂 .
Vilma išsitraukė Židronę ir man teko laimė truputį pamatyti jos idėjų lietų, kai rinkosi siūlus, kalbėjo apie sumanymus, bet tai, ką numezgė, pranoko visus įsivaizdavimus, o Židronė prieštaravimų neleidžiančiu tonu pareiškė, kad jos pirštinaitės – pačios gražiausios 😉 .
Kaip visada pabaigoje – grupinė nuotrauka su dovanomis. Pirmoje nuotraukoje nėra mano poros – mes abi su Audrone skubiai narpliojam Kristinos girliandos gabaliuką,
kas visos galėtume šiltomis rankomis įsikabinti į tai, kas šventiška, spindi, jungia ir šildo, į tradiciją, kuri primena, kad yra geri ir pastovūs dalykai, į kuriuos mes remiamės ne visada spindinčioje kasdienybėje.
Ačiū labai visoms dalyvavusioms, palaikiusioms, mezgusioms, kūrusioms, ruošusioms skanias vaišes ir šventines dovanas, ačiū Daivai, pavadavusiai mane tą dieną už prekystalio ir pabuvusią reikiamuose momentuose dronu, ačiū Kristinai už švytinčias žvaigždžių dulkes, ačiū visiems skaitantiems ir kartu su mumis besidžiaugiantiems – iki kitos eglutės!
P.S. Jei turite idėjų kitų metų mainams, siūlykite komentaruose!
P.P.S. Siūlykite apgalvotai. Kiek žinau, beveik visos bepirštės pirštinaitės yra iki šiol nešiojamos, tai spėju, tema yra tam tikras burtas, galintis nulemti jei ne meiles ir keliones (gal ir jas?), tai orus tikrai. Gal bandom kitais metais prisišaukti snieguotą žiemą? 😉
P.P.P.S. Visas pirštinaites iš arčiau galėsite pamatyti kitame įraše 🙂
