dovana

Gruodžio 1 dieną MZ įvyko, spėju, pirmoji kalėdinė eglutė mieste ir pagaliau paruoštas taip visų laukiamas reportažas, kad tie, kas dalyvavo, prisimintų ir nusišypsotų, o kas nedalyvavo, pasijustų mūsų rato dalimi ir gal susigundytų kitais metais 😉 .

Eglutė šiemet pas mus išskirtinai gausi – tiek dalyvių skaičiumi (patiko mainų tema? 😉 ), tiek fotografų. Pastarųjų turėjome net du, todėl nepabėgo nuo viską sekančių objektyvų nei viena akimirka ir nei vienas rakursas 🙂 . Fotografas paprastai būna tas žmogus, kuris į kadrą nepatenka, jo vieta – kitoje objektyvo pusėje, bet kadangi šventę fotografavo abu, tai turime ir juos užfiksuotus – Rūta ir Jurgi, širdingiausias jums abiems AČIŪ!

Gruodžio 1 dieną MZ tradiciškai pasipuošia advento vainiku su kalėdiniais bumbulais vietoj žvakių, kurios, gaisrininkų manymu, nelabai tinka prie siūlų 😉 . Bet kadangi tą pačią dieną buvo ir mūsų šventė, tai su vainiku atkeliavo ir kalėdinė eglutė, nes be jos šventė būtų ne šventė.

Esmė yra ne pačioje eglutėje, o nuostabiojoje Kristinos saldainiukų girliandoje, kurią ji kiekvienais metais nuneria ir puošia mūsų siūlų karalystę. MZ eglutės nebūtų be Kristinos girliandos, o jai reikia eglutės 🙂 .

Kristina paruošė šiemet ryškių įvairių spalvų juostelę su prikabintais spalvotais saldainiukais – mes abi daug ratų apie eglę apsisukom, kol ji visa suspindo saldžia girlianda. Pridėjom dar tradicinę nuo pat pirmos MZ eglutės išlikusią megztą žvaigždę viršūnėje ir nedidelę sidabrinių spurgelių girliandėlę saldainiukams į kompaniją ir… tam kartui jokių kitų žaisliukų nebetrūko.

Kompanija tą vakarą rinkosi su šypsenomis, vaišėmis ir, aišku, su virbalais – čia gi mezgėjų eglutė 🙂 .

Kai jau tikroji eglutė su saldainiukais atsistojo į savo vietą parduotuvės viduryje, buvo galima pradėti ir keistis dovanomis. Priminsiu visiems, jog kasmet mes keičiamės savo megztomis dovanomis, kad mezgantys žmonės ne tik kitus džiugintų savo rankų darbais, bet ir patys tokius gautų. Kasmet sugalvojam naują temą, šiais metais pirmą kartą pasikartojom kojines, nes jos buvo taip seniai, kad tikrai turėjo jau susinešioti, o kokia žiema ir šventės be šiltų megztų kojinių???

Mainus pradeda drąsiausia ir, paaiškėjo, kad šiemet tai vėl esu aš 😉 . Aš išsitraukiau Vilmą – ne pirmą kartą 🙂 – ir visai nesikankinau svarstydama, ką megzti. Mano kojinės paprastai yra super margos, nesimetriškos ir neretai ekstravagantiškos, bet žinau Vilmą kaip viso to priešingybės mylėtoją, todėl pasirinkau vienspalvį pilkai rusvą siūlą ir dailų kiauraraštį – patys matot, kad bent jau prie jos garderobo tai pataikiau 😉 .

Vilma šiais metais susilaukė dar vienos anūkės, pirmos tiesioginės moteriškos linijos atžalėlės, tai sugalvojau panašiu raštu numegzti ir kojinytes pačiai jauniausiai jos šeimos narei, kad abi su močiute būtų susiderinusios. Siūlą pasirinkau iš tos pačios lentynos, tik šviesesnio pilkšvo atspalvio kūdikėliui. Jei su spalvomis man reikalai susiklostė greitai, tai su vaikiškų kojinyčių išmatavimais – tikrai ne taip sėkmingai. Bandžiau aplinkiniu keliu išsiaiškinti, kokio dydžio reikia pusės metų vaikui – paklausiau Vilmos draugės Aušros, kurios anūkė jau didesnė, bet ne tiek, kad viskas pasimirštų. Aušra man greitai atrašė: „Vilma Jonės kojinių akis skaičiuoja, tuoj tiksliau pasakysiu”. Tai, kad informaciją gavau iš pirmų lūpų, situacijos neišgelbėjo, aišku, numezgiau gerokai per dideles, nes aš tai jau tikrai esu pamiršusi, kokios mažos tų kūdikėlių pėdutės būna. Pasiguodžiau tik Aušros priedu, kad ji mezga didesnes, vis tiek dar vaikas nevaikšto. Spėju, su manosiomis, jau ir vaikščios, ir bėgios… Na, didesnės – tai ne per mažos 😉 .

Apsikabinimai yra privaloma šventės dalis, tai nuotraukos demonstruoja, kokius mes viražus dėl to per ilgiausią stalą sugebėjom atlikti 😉 ,

Estafetę perima apdovanotoji, tai yra, Vilma, ir iš nuotraukos panašu, kad pasakoja istoriją nuo pačios pradžios, nes rodo į Aušrą, kuri jai burtą ištraukė. O ištraukė ji Jurgitą, kuri ne taip seniai įsijungė į mūsų būrį ir Vilmai teko sukti galvą renkant modelį ir stilių, sufleris tebuvo tik Jurgitos žodžiai, kad mėgsta daiktus santūrius ir elegantiškus. Vilma, aišku, išsirinko vienspalvį siūlą ir dailų tekstūrinį raštą – Jurgita pakuoja ir džiaugiasi 🙂 .

Ji pati išsitraukė Virginiją ir labai stengėsi ją žavinčiai mezgėjai sukurti kuo dailesnę porą. Vėl – vienspalviai siūlai (Virginijos plaukų spalvos!) ir dailus vafliukų raštas. Viskas pradžioje buvo supakuota į šventišką ir puošnią dėžutę, o iškeliavo iš MZ ant Virginijos kojų 🙂 .

Visos dovanotos kojinės yra tuoj pat išpakuojamos ir persiunčiamos ratu – visoms mezgėjoms pasmalsauti, pasidžiaugti ir pasigrožėti. Čia taip pat jau tradicija 🙂 .

Virginija ištraukė kitą Jurgitą, kuri taip pat išsidavė truputį atsivalgiusi margų siūlų, bet Virginija nebūtų Virginija, jei taip imtų ir megztų tiesiog vienspalves. Taip, siūlus ji parinko vienspalvius, bet daug ir ryškių ir viską sudėjo į savo firminius žakardinius raštus. Jurgita buvo parašiusi, kad turi aukštą keltį, o žakardas, kaip žinia, nėra elastingas, tai jei Virginijai nebuvo rūpesčio dėl raštų, ji numegztą porą nešė draugėms matuoti, norėjo būti tikra, kad Jurgitai tiks 😉 . Tiko Jurgita instagrame pademonstravo!

Prie kojinių Virginija pridėjo dar šiaudelių sodą, kurį Jurgita galės susiverti su dukrytėmis.

Jurgita ištraukė Joaną, kuriai numezgė tokias žiemiškas dailias pynėtas baltas kojines, kad Joana sakė, taupys jas pagrabui. Batus jau turinti, o išskirtinių kojinių iki šiol neturėjo, tokias dailias gavo – pažiūrėkite tik į jos šypseną dovanėlę išpakavus 🙂 .

Joana ištraukė mane ir, pasirodo, aš neatsitraukdama nuo kasos, jai dalinau patarimus, kas man su kuo tinka, nesuprasdama, kad tai tiks man 😉 . Joana sugalvojo raštuotą porą, kurių vienas siūlas buvo gražusis Van Gogh (mano mylimiausio dailininko) serijos kamuoliukas, o aš prie jo greita ranka priderinau mėlyną vienspalvį. Mėlyna – visai ne Joanos spalva, bet ko gi iš meilės nepadarysi 😉 , gali ir pačias gražiausias kojines numegzti savo nemėgstamos spalvos. Ir ta gražioji pora buvo supakuota į spalvingą gėlėtą pačios Joanos pasiūtą projektų krepšelį – žmogui, mėgstančiam spalvas. AČIŪ!!!

Nuo manęs prasidėjęs ratas užsidarė ir mes darom trumpą pertraukėlę, pratęsimas – rytoj 🙂 .