Mezgimas ir nėrimas vis rečiau dėstomi mokykloje, nebemokinami vaikai ir namie, nes o kam, ir taip užsiėmę labai visi, ir ta karta, kuri buvo ir mokinama, ir priversta rankdarbiauti dėl totalaus rūbų (ir visko kito) trūkumų, dažnai padejuodavo, kad šis amatas taip ir mirs su jais, jaunimas nebesidomi, nebeužsiima, nebemoka. O paradoksas! Neatbaidyti mokykloje (kiek močiučių ar mamų numegztų kojinių su šalikais buvo mokytojams dėl pažymių pristatyta 😉 ), išlaukę tinkamo momento, jauni žmonės atranda siūlus, vąšelius, virbalus ir adatas ir imasi to su dideliu entiuziazmu. Pasimokyti yra iš kur (jei ne močiutė ar mama pašonėj, tai internetas visada padės), priemonių ir medžiagų gausa ir prieinamumas beribiai, o susiformavusi virtuali (daug kur ir reali) bendraminčių bendruomenė pakursto entiuziazmą, pasiūlo idėjų ir palaikymą. Vis mažiau bedarydamas realių dalykų savo rankomis, žmogus ilgisi to tikro veiksmo, matomo rezultato, ir nors mezgantys žmonės nešališkai džiaugiasi, kad jaunimas renkasi virbalus ir vąšelį, o ne pjūklelį ar kaltuką (renkasi turbūt ir juos, tik gal ne taip masiškai), labai suprantamas susidomėjimas tekstile. Rengiames visi ir visada, rengtis išskirtinai, įdomiai, originaliai ir gražiai nori visi ir pačiam pasidaryti dažnai tėra vienintelis būdas to pasiekti prieinama kaina ir aukštos kokybės rezultatu.
Tokia ilga džiaugsminga įžanga prieš pristatant Vaidos dukters Monikos nertą pledą, kuris man sukėlė turbūt nemažiau džiaugsmo nei mamai – nors pats moki tą padaryti ir nemanai, kad tai yra raketų mokslas, pamatyti savo vaiko rankomis sukurtą daiktą yra toks labai nemenkas stebuklo jausmas 🙂 . Net jei ir pats apdovanotas visapusiškais talentais ir supranti, kad vaikas ir užsikrėsti, ir paveldėti juos ir tavęs galėjo 😉 .
Stebuklas net ir nedidelis daiktas, o čia visas didžiulis pledas! Tokio baidosi net ir patyrusios mezgėjos… Vaidos namuose pledai iš estiškos vilnos yra seniai mylimi ir labai naudojami, bet nusinerti pačiai savo, įspūdingo dydžio ir labai efektingos formos, yra jau visai kitas lygis!




Estiška vilna tokiam reikalui ideali – lengva, šilta, skalsi ir puri. Dvigijė nėra stora ir virbalais megztas pledas būtų toks prie plonesnių, bet vąšelis suteikia tekstūros ir storio, o spalviniai perėjimai lyg specialiai sukurti spinduliuojančios žvaigždės motyvui išryškinti.
Epinis nėrinys, labai tikiu, įkvėpsiantis Moniką tolimesniems pasiekimams, nes rūbai dažnai išeina iš mados greičiau nei susidėvi, o su meile prižiūrimas pledas gali būti įtrauktas į testamentą ;). Jis tarnaus ilgus metus, šildys ir gaubs, ir nuolat būdamas šalia kasdien tau primins, kad jei galėjai nunerti tokį daiktą, tai gali laaabai daug!





Monikos Misiuk nertas pledukas ir nuotraukos. Siūlas – estiška vilna Aade Long artistic 8/2. Pledas nertas pagal pamokas čia.