40 stitches blanket

Penktadienio darbai jau kvepia savaitgalio poilsiu, o toks vėsus oras dar ir žada galimybę daugelio laukiamus lauko darbus iškeisti į jaukų laiką namie su artimaisiais, knyga, geru filmu ar mezginiu, įsisupus į šiltą pleduką savaime suprantama. Pastarieji du punktai sėkmingai gali būti pritaikyti „du viename“ formatui, jei dar neapsirūpinote megzta antklode ir nesate patyrę, koks tai didelis gėris – tiek megzti, tiek paskui ilgai juo džiaugtis 🙂 .

Modelių yra įvairių, o ir be jų visai nebaisu eksperimentuoti, nes pledukas – ne megztinis, tikrai tiks 😉 . Norintiems turėti palaikančią ranką iš visos širdies galiu rekomenduoti „Ten stitches Blanket„, kurį pati mezgiau ne kartą (tiesa, apvalią versiją), o jau grožėjausi kitų mezginiais kokį melejoną kartų, vieną šio modelio įgyvendinimą matėte ir MZ dienoraštyje. Matote ir šiandien – niekur nematytą labai originalią versiją.

Renata atsisakė ripso ir mano, kad lygus mezgimas kiek pakoregavo pleduko formą -„gal būtent todėl skylėti kraštai ištįso į graužtuką„. Na, autorė kaip daugelis mūsų labai savikritiška, bet nuotraukose jokių nukrypimų nuo stačiakampio formos nesimato, vienareikšmiškai niekas įsisupęs su kampainiu jokios antklodėlės nematuoja, o ir visai atvirai kalbant, tikrai nėra vienareikšmiškai akivaizdu, ar 100% sutapimas su originalu yra pliusas ar minusas ;).

Lygus mezgimas labai gražiai ir švelniai leidžia skleistis spalviniams perėjimams, o pasirinktas juostų plotis (40 akių vietoj 10) visiškai pakeičia spalvų išsidėstymą – vietoj dryžiukų turim didelius tapybiškus spalvinius plėmus. Ir šitas PLIUSAS toks garsus, kad užgožia visus menamus netobulumus.

Originalo autorė neturi jokio vargo su krašteliais – visur nesiraitantis ripsas. Lygus mezgimas taip ir taikosi susivynioti išvirkščiosios pusės link – Renata užkirto tam kelią vienspalve (iš to paties pereinamos sruogos kolorito) smulkių kvadratėliu juosta užbaigdama savo pleduką.

Estiška vilna tokiems mezginiams yra tinkama kaip reta kuri kita – yra lengva, šilta, labai vilnonė. Bijote vilnos šiurkštumo? Paklausykite šį kelią sėkmingai įveikusio žmogaus, kurio šiandieninis pledukas „jau smagiai pasitrynęs, nes baisiausiai mėgstamas dėl savo šilumos, lengvumo ir švelnaus šiurkštumo 🙂 . Taip nuo latviškos vilnos (Ogre) per šią estišką iki pat islandiškos ir nukeliauja žmogus, kuris tiesiog negali (dar nedrįsčiau teigti, kad negalėjo) nepastirti vilną vien matydamas 🙂 „.

Šilto savaitgalio ir pavasario visiems!

Renatos Ustilaitės megztas pledas ir nuotraukos, Modelio prototipas – „Ten stitches blanket„, siūlai – Aade Long 8/2 artistic (Lamb).

Nertas debesis

Daiva nemyli kandančių siūlų, bet Plotulopi nuginkluoja daugelį savo priešų – tikrumu, lengvumu, gražiomis spalvomis ir nenusakoma šiluma. Jis turi ir dar vieną slaptą ginklą – dėl savo lengvumo ir purumo puikiai tinka nerti vąšeliu. Visi žinome, kad vąšelis (palyginus su virbalais) neretai prideda daiktui kietumo ir svorio, o šiai neverptai islandiškai vilnai tokios taisyklės negalioja, greičiau atvirkščiai – nedaug mačiau siūlų (vienas jų – Rowan Felted Tweed), kurie taip tiktų nėrimui.

Neatsilaikė jam ir Daiva ir iš iš tradicinių močiutės kvadratėlių nusinėrė šilčiausią turbūt turėtą pledą. Jaukiausią ir gražiausią, tai tikrai 🙂 . Kartotiną?

Ai dar. Jei megzčiau dar vieną pledą, tai vėl iš Plotulopi siūlų ir tikriausiai virbalais ripsu. Būtų kaip mano skara: plonas, lengvas, pūkuotas ir karštas :)“

Daivos Jakštienės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1423, 1420, 1052, 1053, 1009, 9028.

Pledų trio

Vasaromis mano mezgimo gyvenimą užvaldo keistos tendencijos – nėrimas ir pledai. Jei nėrimas visai su vasara suderinamas (jis tiesą sakant, jokiam metų laikui nepavaldus ir tinka visiems), tai potraukis šiltiems ir dideliems apdangalams man sunkiai suprantamas. Bet aš nesiginčyju su įkvėpimu, nerodau jam termometro, kurio stulpelis pastarosiomis vasaromis neretai virš trisdešimties laipsnių būdavo pakilęs, pasislepiu nuo karščio ar sodo pavėsyje, ar senų pastatų mūruose ir rudenį iš širdies sau padėkoju. Šiemet, spėju, dėkosiu anksčiau ;).

Anksčiau aš ir megzti pradėjau, nepaisydama neskubančios vasaros. Gal taip nesąmoningai bandžiau ją prisišaukti, o gal taip dorojausi su karantino stresu, kurį labai stengiausi neigti ir su juo kovoti, bet kažkokios vidinės nerimo stygos liko įsitempusios ir lengviau gyvenosi su galvojimo nereikalaujančiu mezginiu rankose.

Ta prasme antklodės yra pats geriausias pasirinkimas – dydis teturi būti pakankamas, daugiau dėl nieko rūpintis nereikia (ir čia tais atvejais, kai mezgi ne pagal tikslų aprašymą), tiks tikrai visoms žmogiško dydžio būtybėms, o kadangi šios nėra mažos, tai ir darbo pakankamai, nereikės ryt vėl naujo projekto ieškotis ;).

Aš pledų esu primezgus ir prinėrus visokiausių, iš plonų ir storesnių siūlų, kiauraraščių kaip skaros, apvalių ir stačiakampių ir per eilę metų galutinai apsibrėžiau savo šeimos prioritetus – pačia naudojamiausia antklode tapo ši. Tai yra, kiauraraščiai yra labai gražu, plonas siūlas atrodo delikačiai, o stačiakampė forma labiausiai primena klasikinį apklotą, bet kasdien visų šeimos narių naudojama („kas pirmas, tas ir laimi“ principu) tapo apvalios formos 4 mm virbalais megzta iš storos islandiškos vilnos.

Trys naujos šį pavasarį megztos anklodės skirtos kaimui (prognozuojama kažkokia keistai pledams draugiška vasara ;() ir amerikos nebeatradinėjau. Pasiėmiau 4 mm virbalus ir savo mylimiausią siūlą – islandišką Lettlopi. Myliu jį ne tik už šiltumą, bet ir už ypatingą lengvumą (antklodė – daiktas nemenkas…). Tik jei mylimiausiame plede jis karaliavo vienas, tai naujuose mezginiuose pirmu smuiku groja Noro Kureyon, kuris – labai malonus sutapimas – mezgamas tais pačiais 4 mm virbalais. Parduotuvėje jo nebeliko, bet mano du megztiniai, labai išsvajoti ir išmylėti, tapo nebenešiojami ir vėl atvirto siūlų kamuoliukais. Man nemažai metų reikėjo suprasti, kad pledai turi būti mezgami iš pačių geriausių ir gražiausių siūlų, nes jie naudojami daug dažniau ir daug ilgiau nei megztiniai. Ir supratimas vyko visai ne teoriniu būdu – iš pradžių iš nuostabaus gražumo Noro perėjimų buvo megztukai, dabar – antklodės ;).

Vienspalvė vilna čia jau derinosi prie Noro spalvyno. Pirmasis pledas – iš mėlyno megztuko – vadinasi „Vasaros naktis kaime“. Jei kam kiltų klausimas, ką čia veikia žalsvos spalvos Drops Lima intarpai, tai jie simbolizuoja krentančios žvaigždės trajektoriją. Arba kometą ;).

Antrasis pledas – jau kiek metų planuotas mano mylimo dizainerio Stephen West modelis, vienas pirmųjų – „Old Forge„. Noro Kureyon kamuoliukai su priderintu neatsekamos jau kilmės siūlu jam atkeliavo iš šio megztuko, ir be kitų spalvų Lettlopi, jie sėkmingai pabaigė mano žalsvai melsvas atsargas megztukui, pradėtas naikinti jau su pačiu pirmu taip pat Islandijos įkvėptu Stephen West pledu.

Pagal planą, trijulė naujų šiltukų numegzta trims žmonėms apsigaubti ar užsikloti, bet jei vasara ir toliau bus tokia… lietuviška, panašu, kad tuo pačiu principu „Kas pirmesnis, tas gudresnis“, naudosimės jais taip, kaip Kristina, dirbanti pievoje – vieną pasikloji, kitu užsikloji, o pats kaip dešrelė įsiraitai į viduriuką ;)).

Trečiajai anklodei jau teko rinkti visus tinkamo storio galiukus (arba dėti kartu kelis plonus siūlus) ir čia susidūriau su nauju iššūkiu – antklodės svoriu. Visą laiką maniau, kad jos lengvumas yra rimtas pliusas ir rinkdavausi jai pačius lengviausius siūlus. Deja, be Lettlopi ir Noro Kureyon (mano favoritų dėl tos pačios priežasties) visi kiti gerokai prašauna pro šalį, ypač siūlai su alpaka. Naujai permąstyti šį reikalą mane paskatino dukra, pareiškusi, kad ji norėtų sunkios anklodės (visa šeimyna miega su vilnonėmis, nes vilna yra… vilna, tai yra gėris pats savaime ir yra labai lengva). Truputį pasidomėjau jos norais ir pagalvojau, kad visai variantas lengvą šiltą debesėlį pabandyti pakeisti tvirtu užtikrintu glėbiu. Tai yra, pradėjau ne nuo sunkios antklodės kasdieniam miegui, o nuo… sunkaus megzto pleduko ;).

Svorio 12 spalvotų ratų tikrai turi ir traktuojam nuo šiol tai kaip išskirtinę terapinę antklodės savybę.

Pirmoji antklodė megzta iš Noro Kureyon 52 su priderintu Lettlopi, modelis – „Curlicue Coverlet„. Antrosios modelis – „Old Forge„, siūlai – Noro Kureyon 56 kartu su Lettlopi 1404, 9423, 0056, Drops Lima 1805. Trečiosios antklodės modelis – „Ten Stitch Twist„, pagrindiniai siūlai – Croft 759, 760, Drops Lima, Nepal, Lettlopi, Noro Kureyon ir dar didelė įvairiaplaukė kompanija prie jų.

Item added to cart.
0 items - 0,00