pledas

Baltiškos usnys

Šią savaitę oficialiai ateina kalendorinis ruduo – kam mokslai, darbai ir tamsa su šalčiu, MZ tai yra pats gražiausias mezgimo sezonas ir labai man džiugu pradėti savaitę labai lauktu mezginiu – nauju Daivos pledu 🙂 . Ji pati myli šilumą, todėl ir vasarą šitas pledas ne tik namus puošia, o karštesnio kraujo žmonėms jis teatskleidžia pačią gražiausią, jaukiausią, pačią vilnoniškiausią rudens pusę 🙂 . Kam gali nepatikti sezonas, kurio metu gali jaukiai su knyga, mezginiu, puodeliu arbatos ar kokiu gyvu padarėliu įsitaisyti po tokiu šiltu megztu grožiu?

„Pledas jau pabaigtas ir gyvena savo gyvenimą 🙂 . Smagiai  pagriaužiantis, terapiškai šildantis sąnarius 🙂 . Labai tiko ta estiška vilna  prie senosios latviškos.”

Straipsnio pavadinimas geriausiai nusako pagrindines šio pledo sudedamąsias dalis. Visų pirma, megztas jis iš latviškos (spalvotas siūlas motyvuose) ir estiškos (tamsiai pilka motyvuose, jų sujungimuose ir marga pabaigos krašte) vilnos. Modelio pagrindinis motyvas – nacionalinis Škotijos augalas usnis, ir sukurtas jis ten gyvenančios dizainerės Kate Davies.

Žemai galvą lenkiu prieš Daivos pasiryžimą šito projekto imtis – koks gražus man bepasirodė modelis, kai tik jį pamačiau išleistą, megzti virbalais atskirai kiekvieną kvadratą iš išorės į vidų, juos blokuoti ir jungti man neteko dvasios. Kurį laiką šis mezginys buvo ir Daivos atidėtas į šoną. Keli kvadratėliai išėjo kiek didesni ir ji nusprendė juo sumažinti „šiek tiek” paveldama skalbimo mašinoje, rezultatą, manau, numanote. Kaip ir reakciją – labai neįkvepiančią tęsiniui… ;( . Bet mezgėjai nebūtų mezgėjais, jei tokios „smulkmenos” lengvai išmuštų juos iš vėžių – baigtas pledas kalba pats už save!

Originalo modelyje spalvotos usnys ryškiai išsiskiria šviesiame fone, Daivos pasirinktas tamsiai pilkas fonas ir įvairių spalvų, dažnai prislopintų (daugiau ar mažiau išsiskiriančių) usnys kuria tokį organišką, nesimetrišką paveikslą – lyg pledas pats būtų tos gražios ir daugialypės gamtos, kurioje jis nufotografuotas, dalis.

Daivos Janavičienės megztas pledas ir nuotraukos, siūlai – latviška vilna kartu su estiška Aade Long 8/2 natūralia tamsiai pilka bei artistic vilna. Modelis – „The Shieling„.

Pusmečio ataskaita

Visada smagu stabtelti ties tam tikrais virsmo momentais (gamtos, šalies ar asmeninio gyvenimo) ir apžvelgti praeitą kelią. Metų riba yra viena populiariausių – vertiname praėjusius ir kuriam planus ateinantiems. Mezgėjai ne tik įvertina savo virbalų derlių ir sudarinėja svajonių projektų sąrašus naujiesiems, yra dar vienas būdas suderinti dienoraštį su mezgimu ir tai yra orų dienoraštis. Antklodė yra pati populiariausia šio projekto versija (ar šalikas kaip smulkesnė tos pačios idėjos atmaina) ir baigtas Rasos pledas buvo vienas laukiamiausių mano „Labai noriu pamatyti” mezginių sąraše (kas sudarinėja sąrašus, ką megs, aš dažniausiai tokius 😉 ) – mačiau jį nuo pat metų pradžios.

Ir taip, šiandien nėra nei paskutinės metų dienos, nei pirmos naujų, o antklodė jau baigta ir priežastį matote nuotraukose – pusmetis nėrimo stulpeliu su užmetimu ir pledas jau siekia porą metrų 😉 . Taip gera idėja, pasirinkus tinkamą raštą ir siūlus, tapo dvigubai geresne – antklodės bus dvi: pirmo pusmečio orai ir antro :)) .

Pasirinktas Drops Karisma siūlas leido rinktis iš gausios spalvinės paletės, bet net ir vilnonis, jis yra taip pagamintas, kad jo neužmuš jokia skalbimo mašina ir neatidi priežiūra – o pledas, sutikite, turi atlaikyti rimtą naudojimą 😉 .

Siūlų viena spalva apėmė 5 Co atkarpą, o dienos temperatūra buvo nustatoma pagal vidurkį, susumavus aukščiausią ir žemiausią paros temperatūras ir padalinus iš 2. Viena diena – viena eilutė. Zigzaginį raštą pasiūlė mama ir man tokie dryžiukai daug efektingesni nei lygūs atrodo 🙂 . Tikslumo mėgėjams prašom lentelę, kuri akivaizdžiai įrodys ir Daliai, galvojančiai apie labai karštą šių metų vasarą – ji tokia tikrai nebuvo!

73 – nuo -15 Co iki -10 Co;
60 – nuo -10 Co iki -5 Co;
69 – nuo – 5 Co iki 0 Co;
70 – nuo 0 Co iki 5 Co;
71 – nuo 5 Co iki 10 Co;
66 – nuo 10 Co iki 15 Co;
33 – nuo 15 Co iki 20 Co;
78 – nuo 20 Co iki 25 Co;
74 spalva skiria sezonus.

„Sunaudota beveik 2,5 kg siūlų. Dabar Rasa fiksuoja spalvinį antro pusmečio orų vaizdą.” Truputį kitaip dabar skaičiuojama paros temperatūra, bet aš taip pat nekantriai laukiu rezultato 🙂 .

Rasos Valiulytės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Karisma 73, 70, 71, 60, 61, 69, 33, 78, 74.

Visos gyvenimo spalvos

Dalia visiems savo vaikams įtaisė po pledą – kam megztą, kam nertą, kiekvienam pagal jį apgalvotą, čia jie visi: Urtės, Jono ir Vlado. Todėl truputį nustebau, kai ji parodė dar vieną neriamą pledą Urtei. ? Pledas nėra toks daiktas, kurį galėtum išaugti ar pamesti ir jau tikrai, S. Kinsella patvirtins, beveik nėra šansų, kad jis galėtų būti pavogtas 😉 .

Viskas yra daug paprasčiau – ir daug smagiau 🙂 . Dalios megztas pledas Urtės namuose yra toks populiarus ir jo pirmiausia sieka bet kuris jos namų svetys, nesvarbu, kad yra iš ko rinktis. Todėl jau netrukus jos namuose apsigyvens antras – šis skirtas sofutei balkone 🙂 .

Tradiciniais močiutės kvadratėliais nertas iš kojininių siūlų (kaip ir visi kiti pledai, beje), jis turi savo unikalų charakterį. Spalvų, kaip matysite iš sąrašo gale, Dalia naudojo pakankamai daug, bet matyt melanžinė Crazy Zauberball prigimtis lėmė, kad bendras koloritas pakankamai vieningas ir prislopintas. O gal ir visus kvadratėlius sujungiantis pilkas siūlas. Man šis pledas primena dienoraštį, kasdienių nutikimų, pajautimų ir įvykių vėrinį, kuriame rasi visokiausių derinių ir atspalvių. Ir sujungiantis pilkas siūlas gali būti pilkos kasdienybės minutės, o gali – idealus pabrėžiantis fonas visoms spalvoms žydėti ir skleistis, kokią istoriją kiekvienas rinksis išgyventi ir pasakoti…

Pledas įspūdingo dydžio ir nufotografuoti visą su detalėmis nebuvo labai lengva, todėl atskirai – detalės 🙂 :

Naujas pledas – mamos šilumos dalis – paruošta keliauti į naujus namus,

o smalsuoliams (visi rankdarbistai tokie!) – vaizdai iš virtuvės:

Dalios Liepuonienės nertas pledas, siūlai – Zauberball Crazy 1537 (Rudens saulė), 2136 (Pavasaris jau čia!), 2266 (Kelrodis), 2133 (Tavo mėlynos akys), 1507 (Rudens vėjas), 2170 (Vasaros švytėjimas), 1511 (Povandeninis laivas), 2337 (Marso eksperimentas), 2428 (Purvo vonios), 2311 (Kelias 66), 2429 (Scenovaizdžio kaita), 1699 (Alyvų kvapas), 2204 (Žalia savaitė), 2514 (Foninis triukšmas).

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout