“Aš viską labai įdėmiai perskaičiau straipsnelyje apie šių metų virtuvei skirtus kalėdinius mainus, apie rekomenduojamas medžiagas taip pat”,- šelmiškai šypsosi Laima, rodydama man savo mezgamus rankšluostukus iš islandiškos vilnos.
Tiesa, jie tikrai neskirti kam pavalyti ar nusausinti, jų funkcija – keliauti į gamtą prasidėjus piknikų sezonui ir pridengti kokį greitai gamtoje šąlantį patiekalą (na, gal ir namie žiemą kokį šiltą dubenėlį apsaugos nuo visur nosį kaišiojančio šalčio), tikrai tiks ir ant kelių užsikloti suvėsus.
Bet turbūt pagrindinė jo funcija yra šildyti, dengti ir saugoti GRAŽIAI. Kažkada klausiausi amžinatilsį Antano Gudaičio anūkės interviu apie senelį (interviu buvo apie jos gyvenimą, bet prisiminimiau gabaliuką, kur ji pasakoja apie senelį ir jo namus) ir ji sako, kad tai nebuvo jokiu būdu lengvas, bet tai buvo gražus gyvenimas ir jo siekis. Tai va būtent tam gražiam gyvenimui ir skirti šitie tekstiliniai meno kūriniai, įkvėpti kito menininko – Marko Rothko – abstrakcijų. Aš bandžiau įsivaizduoti, ar įmanoma būtų išgauti tokius subtilius spalvinių lesiruočių efektus su medvilniniais siūlais ir… neįsivaizdavau ;( . Laimos dėka pirmą kartą gyvenime susimąsčiau apie siūlų ir dažų paraleles. Šitos asociacijos – mano galvos vaisius, žinoma, bet jei reikėtų kaip testuose sujungti kairiojo stulpelio, kur būtų surašytos dažų rūšys, ir dešinio su tekstiliniais pluoštais eilutes, medvilnė man būtų guašo atitikmuo, o su aliejine tapyba sudrauginčiau spalvinę gelmę turinčią vilną.
M. Rothko abstrakcijos, kaip matote, įkvėpė ne tik spalvinius sprendimus, kompozicinius taip pat – atidžiai pasižiūrėkite, kokius modulinius ir intarsinius spalvinių plėmų derinimo viražus atliko Laima tokiuose iš pirmo žvilgsnio kukliuose buičiai skirtuose mezginiuose ir dar iš nelabai ardomo Plotulopi siūlo!. Pasitaisau, gražiai buičiai.
Laimos P. megzti rankšluostukai ir paskutinė nuotrauka. Siūlai – Istex Plotulopi 1431, 2020, 1432, 2024, 2021, 1430.