Kas mane labiausiai žavi (lygiai taip pat ir glumina bei stebina) Dalios šalike, kad būdamas toks margas, jis yra toks labai išlaikytas, labai stilingas ir labai nešiojamas. Ir nešiojamas ne šiaip spalvų sukūryje gyvenančio žmogaus (tokiam, aišku, kad viskas bus super), o visai santūraus garderobo savininko. Ir bus madingu bei originaliu, bet ne išsišokančiu akcentu. Net ant pilkų Vilniaus skulptūrų jis kaip sava dalis!
Galvoju, gal skandinaviškas modelis? Jie ten tokie prie santūresnių. Bet Dalios spalvos net ryškesnės už originalo, o atrodo dar geriau ir dar… santūriau. Isager moherio kolorite paslaptis? Ar magija Dalios sudėliojime?
Labai efektingas aksesuaras yra iš tiesų gana nesudėtingai padaromas – intarsija megzti stulpelių kvadratėliai. Tik tokia “smulkmena” – pakankamai daug spalvų moherio, kuris jau su niekuo nebededamas, o naudojamas dvigubas, kad ne debesėlis, o visai solidus ir rimtas šalikas būtų. Solidus (stulpelis papildomos apimties suteikia), bet lengvas kaip pūkas – net ir dvigubas moheris sveria dukart “nieko”. Ir labai maloniai šiltas – su tokiu ir šalčiausią dieną jausiesi ne prisitūzijusiu svogūnu, o elegantiškai ir laisvai.
Ir tikrai neliksi nepastebėtas. Kai kas dėl to bijo spalvų, bet ne visai ten šuo pakastas.
Rudens lygiadienis yra ta riba, kai mūsų laikas persiverčia į tamsiąją pusę – naktys tampa ilgesnės už dienas. Geras laikas sustojimui, pagalvojimui, namisėdiškiems malonumams ir… vilnai 🙂 . Ta proga Žemaitė taip pat pasikeitė savo rūbą iš medvilninio į šiltesnį vilnonį.
Ši liemenė megzta pagal planą specialiai Kristei gimtadienio proga. Pagrindui pasirinkau santūrių spalvų estišką vilną, kuriame neoninėmis spalvomis turėjo šviesti Žemaitės portretas. Derinau spalvas ne tik pagal jų gražumą, bet norėjau, kad jie turėtų ir simbolinę prasme – ryški asmenybė konservatyvioje pilkšvoje aplinkoje.
Antras raundas buvo storesniais siūlais ir storesniais virbalais (mezgiau 3,5 mm virbalais S dydį), todėl Žemaitės portretas didesnis, kaip ir pati liemenė.
Planavau šitą liemenę padovanoti savo gimtadienio proga namo sugrįžusiam vaikui ir kalbinau atsivežti vasarinę Žemaitę namo, tikėjausi, kad gavus naują, ji paliks man medvilninę. “Atsivežei Žemaitę?,- klausiu sugrįžusios. “Ne, palikau savo spintoje, ji ten saugesnė”. Dar viena Žemaitė kraustosi į Šiaurės Vokietiją…
Liemenės modelis – be rankovių “Poppy Tee“, Žemaitės schema – Gintarės Murauskienės. Siūlai – estiška Aade Long 8/2 artistic vilna, Istex Plotulopi ir dar šisbeitas detalėms.
Turbūt reta mezgėja dar negirdėjo, o nereta ir įsijungusi į projektą – “Mezgam Čiurlionį“. Gintarės kūryba su Daumantės vadyba užkūrė tokią galingą bangą, kad 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines mezgėjų bendruomenė paminės labai išskirtiniais mezginiais-meno kūriniais. Tokius, kuriuos parodoje ant sienos pakabinsi, gatvėje nepraeisi nepastebėtas, ir gerai saugodamas paliksi testamentu ateities kartoms kaip išskirtinę vertybę. Aš lėtai įsilinguoju ir jau dabar, kai reikalas finišuoja, po truputį pradedu galvoti. Bet apie Čiurlionį, manau, bus dar įrašų. Šis apie kitą to paties lizdo (Gintarės kūryba) paukštį – Žemaitę.
Gintarė pagal savo pačios kurtas schemas yra numezgusi ne vieną žymų Lietuvos žmogų ir ko aš tikrai norėjau be pagalvojimų, tai – Žemaitė. Artėjo mano dukros gimtadienis ir norėjau numegzti jai liemenę. Išdrįsau Gintarės paprašyti schemos ir kadangi dar buvo vasara, nusprendžiau, kad pradėsiu ne nuo liemenės, o nuo vasarinės palaidinės sau. Planavau spėti ir liemenę.
Šiais metais aš primezgiau turbūt rekordinį skaičių vasarinių mezginių ir palaidinė su Žemaite – ne tik paskutinė, vainikuojanti visus vasaros darbus, ji tikra ta žodžio prasme – mano gulbės giesmė. Įsivaizdavau, kaip smagu man bus ją vilkėti dirbant MZ…
Bazinį modelį naudojau tą patį, kaip ir daugumai šios vasaros mezginių – “Poppy Tee“. Pradėjau nuo nugaros, kaip liepia modelis, tik nuėmiau rankoves. Jai man labai tiko nauja marga Rosarios4 medvilnė. Negaliu skųstis, kad net ir lygus mezgimas ėjosi lėtai – labai rūpėjo kuo greičiau pereiti prie portreto dalies. O kai jau priėjau… Tą dieną aš buvau kaime, turbūt lijo, nes sėdėjau palėpėj ant lovos ir mezgiau neatsitraukdama. Net neatsimenu, ar valgiau. Kai Daiva, mezganti Čiurlionį, parašė, kad labai įtraukiantis mezginys, tai oi kaip gerai ją supratau. Aš mezgiau visą dieną iki vėlyvos nakties, nors kaime paprastai einu miegoti su saule, kad su ja ir atsikelčiau. Sėdėjau prie mezginio beveik iki vidurnakčio, tada atidėjau jį į šoną ir užmigau. Vėlai nuėjus gulti aš paprastai atsigriebiu ryte, bet tą kartą aš pabudau anksti, tik prasikrapščiau akis ir iškart paėmiau į rankas atidėtą mezginį. Sustoti pavyko tik pabaigus plytinę dalį už Žemaitės skarelės, bet ir tai tik tam, kad pasidaryčiau pačius būtiniausius ūkio darbus ir kuo greičiau grįžčiau į Vilnių. Prie mezginio. Pats sudėtingiausias vasaros mezginys įvyko per patį trumpiausią laiką – 4 dienos!
Jei melanžinės palaidinės nuotraukas siunčiau Kristei pasirodyti, ką mezgu, tai Žemaitę mezgiau nesiafišuodama. Baigiau kaip tik prieš kelionę pas dukrą, įsidėjau į lagaminą abu naujus mezginius, kad ji nufotografuotų. Pagal planą ėjosi tik su mano žaliu melanžu. Tik pamačiusi Žemaitę, dukra tą pačią sekundę ją konfiskavo. Dar net nežinodama, nei kur, nei prie ko rengsis, dėl visa ko greitai įsikišo į savo spintą kuo toliau nuo mano lagamino. O kai pasakiau, kad planavau ją kaip liemenę nešioti, vaikui iškart visi derinukai susidėliojo 😉 .
MANO vasarinės palaidinės su Žemaite premjera įvyko Kristės darbe, kur bendradarbiai lietuviai tuoj pat identifikavo mezginio heroję. Papildomų anekdotinių niuansų situacijai suteikė tai, jog vadovo pavardė… Žemaitis 😉 .
Čiurlionio jubiliejus šiais metai švenčiamas garsiai ir triukšmingai, o tik Sostinės dienose pirkdama Žemaitės biografiją sužinojau, kad ir jai šie metai neeiliniai – suėjo 180 metų nuo jos gimimo. Visi žino, kad ji metus praleido Amerikoje, tad jubiliejaus proga mes nusprendėme, pasirinkti kitą kryptį šventinei kelionei – šiaurės Vokietiją.
Žemaitė apsilankė Hamburge ir net paragavo aštraus kinietiško maisto 🙂 .
Nukeliavo ir į Liubeką, kur pasivaikščiojo dailiomis senamiesčio gatvelėmis ir jaukiais kiemeliais, aplankė Šv. Onos vienuolyne įsikūrusį Viduramžių meno muziejų ir apsipirko vietinių delikatesų (tas rudas maišelis rankose 😉 ) – garsiojo Liubeko marcipano.
O kad jau kelionė į šiaurės Vokietiją, tai pasiekėm ir patį šiauriausią šalies tašką – Sylt salą, kur Žemaitė pasivažinėjo elektriniu dviračiu, pamezgė belaukdama muziejaus atidarymo ir pasėdėjo jo kieme saulėtų spalvų paplūdimio būdelėje. Ir muziejaus veidrodyje pasidarė selfį, kad senoviniame rėme liktų mano paskutinių vasariškų mezginių prisiminimas – taip, kaip jie buvo pasidalinti 🙂 .
Yra tokių mezgimo technikų, kurios gali apgauti net pakankamai patyrusį, bet su jomis nesusipažinusį mezgėją – atrodo grynas raketų mokslas, bet panagrinėjus pamatai, kad paprasta ir nesunku atlikti. Šioje iliuzijų kategorijoje dominuoja nukeltų akių raštai, bet kartais akis apdumti gali ir dvispalvis angliškas stulpelis ar entrelac.
Su šita nauja Vilmos skara yra visiškai atvirkščiai – nepaisant sudėtingos išvaizdos, pirma mintis yra ieškoti kažkokio slapto būdo, kaip visai tai padaroma, bet užtenka pamatyti antrą pusę ir supranti tiesą. Tai yra intarsija, technika nesudėtinga pati iš savęs, bet ši intarsija yra iš milijono kamuoliukų tikra ta žodžio prasme. Visos, tiek apmatus, tiek ataudus imituojančios juostelės ir dar tamsiai pilkos spalvos mini tarpeliai yra numegzti iš skirtingų kamuoliukų! Prasidėjęs nuo vienos spalvos mezginys augdamas išsipumpuruoju visu mišku siūlelių – nenuostabu, kad galus Vilma kaišė turbūt tiek pat laiko, kiek mezgė, o jos kruopštumas ir pedantizmas tik pablogino reikalus. Kiekvieno segmento pradžios ir pabaigos siūlus Vilma kruopščiai sukaišiojo su adata, prieš tai dar kiekvieną siūliuką paploninusi, kad kuo mažiau matytųsi. Toks ir rezultatas – trečioje nuotraukoje skara nufotografuota iš išvirkščiosios pusės, kuri ne mažiau daili už gerąją.
Skaroje matome labai daug atspalvių, kuriuos apjungia natūrali rusvai pilkšva gama, o kad panaudoti skirtingi siūlai, neatspėsi nežinodamas – taip gražiai jie sutampa storiu, sudėtimi ir švelniu pūkeliu bet lengvai netolygiu dažymu.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
