Jolantos šeimoje kalėdinės dovanos dovanojamos burtų keliu – visi išsitraukia po vieną gavėją ir nelaksto strimgalviais po parduotuves visus aprūpindami dovanėlėmis, o gali susikoncentruoti į tą ištrauktą žmogų ir visas pastangas dėti jį nudžiuginti. Ir kokie geri turi būti metai, jei mezgi (kas reikalauja laiko!) ir tau pasiseka išsitraukti žmogų, norintį megzto gobtuvo…
Paprastai visas šį populiarų modelį mezgančias mezgėjas aš vedu prie Isager Soft lentynos. Šis siūlas yra vienas iš dizainerės nurodytų – su tokiu pasirinkimu yra daugiausia šansų pataikyti į dešimtuką. Bet Jolanta yra tokia patyrusi mezgėja, kad gali rinktis ką nori ir iš ko tik nori. Ji žinojo norimą spalvą ir turtingam violetiniam atspalviui išgauti sudėjo ploną tvidą su ryškesniu moheriu. Švelni, šilta, labai gražios spalvos dovana jau paruošta – belieka supakuoti, padėti po eglute ir jau dabar gali pradėti džiaugti būsima reakcija 🙂 .
Iš tikrųjų tai šiandien abi su Gitana rodom savo Stephen West metinio kojinių modelių abonemento rudens derlių, tik man visos šios trys poros yra lapkričio, nes šis mėnuo man buvo gausus kelionių, o kojinės jau seniai pasiteisino kaip idealus kelioninis projektas – mažai vietos, nedaug galvojimo ir pakankamai mezgimo valandų.
Rugsėjo mėnesio pora lengvu aidu atkartojo rugpjūčio modelį, tik kadangi dvispalvį anglišką stulpelį pakeitė persuktų akių stulpeliai iš vieno siūlo, tai abi su Gitana vieną siūlą ir paėmėme – ji vienspalvį, aš spalvotą, pagalvojusi, kad marginimas neturėtų kirstis su labai paprastu tekstūriniu raštu.
Kaip visada – pradžia oro uoste, tik pirmą kartą gyvenime ne tokia sėkminga. Iš manęs atėmė karboninius virbalus ir jau siekė tą patį padaryti su bambukiniais. Išsaugojau tik pastaruosius apeliuodama į pareigūnės sveiko proto jausmą (2 mm storio bambuko pagaliukai, įdėti į specialų vamzdelį, kad patys nesulūžtų!!!), būčiau pakovojus ir dėl anglinių, bet tablo degė pranešimas “Final Call” ir man buvo ne iki virbalų, juolab nelikau visai ne nieko. Norvegijoje virbalus atsipirkau, o kai šalia manęs grįžtant namo sėdėjusi mergina mezgė metaliniais Addi virbalais, supratau, kad mes šitoje srityje esame dar labai stipriai atsilikę, nors Vilniuje jau gali praeiti su vandens buteliu, tačiau turbūt bet kuris mezgantis žmogus turbūt pasirinktų didesnį savo amato supratimą 😉 . Juolab kad vandens praėjęs pro patikrą įsipilsi, o virbalus galėtum atsipirkti tik tame pačiame Oslo oro uoste…
Taip sunkiai prasidėjusi pora (nors tokia lengva megzti!) sunkiai ir ėjosi, baigiau ją tik kitoje kelionėje, bet užtai atsigriebiau su nuotraukomis – gavau ir kojas pozavimui, ir atsiminimus iš labai ypatingos vietos, kur pavyko susiorganizuoti fotosesiją: San Luca Bolonijoje.
Šį kartą mezgiau nenusižiūrėdama nuo Gitanos, tai ir koloritai mūsų išsiskyrė – Gitanos rudeninės poros rausvai bordo, maniškės – žaliai mėlyno kolorito.
Spalio mėnesio poros idėja buvo apjungti tris skirtingus atspalvius į vieningą kompoziciją, su kuo Gitana susitvarkė idealiai, sujungdama harmoningų atspalvių vienspalvius siūlus su margais,
o aš ne tik nepadariau jokio švelnaus perėjimo, pasiėmusi labai konstrastingus tris siūlus, bet dar ir sumaišiau raštą (pėdos dalis turėjo būti šviesiai žalia su tamsiai žaliais taškeliais, o ne atvirkščiai), nes įsijautusi į projekto lengvumą ir truputį užsiėmusi kelioniniais reikalais (taip, ši pora taip pat numegzta keliaujant) neatidžiai perskaičiau (tiksliau pasakius, per vėlai, kai jau įtariau, kad kažkas ne taip) instrukcijas. Buvau jau pakankamai toli savo klaidose pažengusi, kad ardyčiau ir taisyčiau, juolab kad įtariau, jog stipriai geriau nebus. Dizainerio idėja neįgyvendinta, bet ir tokia interpretacija, tikiu, ras savo vietą kojinių pasaulyje 😉 .
Lapkričio mėnesį pagaliau pavijau Gitaną, abi numezgėm laiku (ji anksčiau, aišku, bet ir aš gruodžiui pasiruošus!). Ir ši pora yra beveik kelioninis projektas, tik tą nukeltų akių dalį mezgiau namie, nes su margais siūlais reikėjo atidumo, o visa kita įvyko kelionėse visuomeniniu transportu į darbą ir namo (kiekvieną kartą stebiuosi, kaip per tokį trumpą laiką galima tiek daug numegzti 😉 ).
Ir šį kartą nevisai tiksliai laikiausi dizainerio instrukcijų kaip derinti spalvas, kai ką sukeičiau vietomis, nukeltų akių segmentui nekeičiau spalvų griežtai įstrižainių judėjimo kryptimis ir margą kulną dariau margai… pilką, kad labai nesiskirtų nuo pėdos. Pirštukus taip pat padariau pėdos spalvos, tik atskyriau plona marga justele.
Dizainerio sumanymą geriau įžvelgsite Gitanos poroje – marga stulpelio pradžia, margi nukeltų akių segmentai (keiti kryptį ir keiti spalvą), margas kulnas ir margi pirštukai.
Pabaigusi savo liemenę Kristė su džiaugsmu ėmė ieškotis naujo projekto ir – koks siurprizas! 😉 – pasirinktas “Sohpie Hood“. Iš Isager Soft siūlo, mielo ir storo, penkto numerio virbalais, viskas, kaip ir siūlo modelio autorė.
Šį modelį drąsiai galėčiau rekomenduoti motyvuotiems mezgėjams ir kaip pirmą mezginį (be pavyzduko ar mokyklinių bandymų, žinoma 😉 ). Raštas paprastas (vien geros akys), yra ko išmokti ne iš karto neriant stačia galva į patį gilumą (I-cord juostelė, pridėjimai ir nuėmimai), penkto numerio virbalai užtikrins spartų procesą, o ir rezultatas kaip galutinis tikslas (gobtuvas – pats populiariausias šio laiko aksesuaras) turėtų užtikrintai aprūpinti kuru motyvacijos variklį 😉 .
Iš pagalbinių priemonių (remiuosi pradinukės šioje srityje patirtimi) pravertė žymeklis, įsegtas geroje pusėje mažinimo (ir didinimo) krašte (jei ir atrodo, kad viskas aišku, kur ten reikia atlikti manipuliacijas, tai visai nebūtinai, patikėkite, tokias žioplas klaidas padaro ir patyrę mezgėjai) ir elektrinis (nėbūtinai) eilių skaičiuoklis. Jis tai gal ir būtinai, nes mezgimo karjeros pradžioje yra gana sunku pamatyti, kur pridėta ar nuimta akis ir atskaičiuoti kito veiksmo vietą. Kristė net neatsikeldavo nebaigus vieno pridėjimo ar nuėmimo žingsnio 😉 .
Dukra mezgė priešokiais, dažnai kelionėse, belaukdama maisto, kraudama mašiną, todėl procesas kiek užtruko, bet ji turėjo veiklos visą vasarą ir sugebėjo baigti kaip tik rudeniui atėjus, kai jau laikas nešioti. Premjerai su fotosesija dangus parūpino specialią aplinką – išskirtinai lietingą ir audringą, bet labai gražią dieną ypatingoje vietoje prie Šiaurės jūros.
P. S. Tik sudėjus nuotraukas pastebėjau juokingą “atsitiktinumą”. Abu jos vilkimi drabužiai yra ne tik mano megzti, juos aš mezgiau sau. Šitam žalsvai pilkam megztukui net aprašymą ruošiau. Kai paklausiau kuo apsirengus ji važiuos fotografuoti naujo aksesuaro, ji man atsakė: “Na tuo tamsiu lygiu megztuku”. “Mano???”. “Pabaik, aš jį spintoj randau”. “Kieno spintoj?” “Oi, labai blogai girdžiu, įvažiavau į neryšio zoną, turiu atsisveikinti”.
Žemaitę ji rado mano lagamine ir net neatsivežė namo, kai lankėsi per gimtadienį, motyvuodama, kad jos spintoje žymiai rašytojai bus saugiau.
Panašu dabar, kad jos spinta pildosi savais mezginiais 🙂 .
Tai, kad Audronė mezga dvi vienodas skarytes, sau ir draugei, reiškia tik viena – jos abi jau kažkur susiruošė 😉 . Knygos viršelis – išdavikas, o gal ženklas?
Šį kartą draugės nusprendė, kad jų skarytės, skirtos kokiam nors koncertui užsieniuose, yra tokia puiki tradicija, kad jos verta yra kiekviena kelionė, nebūtinai koncertinė. Numatomai išvykai į Veneciją siūlus rinkosi “Margarita. Nors ir aš tų pačių norėjau. Turėjo būt vandens, rūko ir mūro spalvų. Dar gal saulėlydžio. Knygos viršelis pasitaikė jau po siūlų pasirinkimo. Taip kad rinkomės pačios įsivaizduodamos kaip turėtų būti.”
Man pačiai labai patinka iš anksto ruoštis kelionėms – ieškoti informacijos, planuoti, svajoti, neabejoju, kad dviejų draugių kelionė buvo puikiai suplanuota visomis prasmėmis, bet skarytė specialiai konkrečiai kelionei, derinantis iš anksto prie jos spalvų, galvojant apie miesto atmosferą yra kažkoks ypatingai saldus būdas lėtai, akis po akies, artėti prie savo svajonės realizavimo.
Fotosesija vietoje – labai svarbi programos dalis. Galėtum užmesti akį į aplinką ir praeiti, padaryti prabėgant privalomą nuotrauką telefone, bet kai ieškai tinkamos aplinkos skarelėms, spalviškai priderinto fono, esi ne tik labiau pastabesnis detalėms, bet ir jos labiau įsimena. Grįžti namo su savo skarele ir turbūt nė nuotraukų nereikia, kad ją matydamas prisimintum kelionę – nuotaikas, kvapus, įspūdžius, vaizdus…
Mes visi turim savo būdus užfiksuoti laimingus prisiminimus: nuotraukose, dienoraščiuose, piešiniuose, iškarpų albumuose. Audronė su Margarita atrado savitą, labai originalų, gražų ir šiltą būdą savo kelionių įspūdžiams saugoti – mažose suderintose skarytėse 🙂 .
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
