Metų mezginys

Pagal prieškalėdinį sumanymą labai norėjau pradėti 2026-ųjų metų dienoraštį šios dienos įrašu, tik kad tos šventinės nuotaikos sunkiai mane paleidžia…

Megztas Čiurlionio atvaizdas taip pat yra gija, jungianti abu metus labai išskirtiniais mezginiais. Gruodžio mėnesį rodyta Eglės liemenė moja šiandieniniam Daivos megztukui 🙂 . Abu iškart atpažįstami ir kiekvienas labai ryškiai individualus.

Visai giliai pasikapsčius, man visi rankų darbo mezginiai atrodo ir svarbūs, ir ypatingi, ir jei reiktų kažkaip surūšiuoti pagal svarbą, jie man būtų vienoj lygioj eilėj, nes kiekvienas yra mūsų skonio, matymo, stiliaus pojūčio atspindys, kiekvienas yra unikalus ir nepakartojamas, kaip bet kuris žmogaus rankų darbas. Bet jei naujas kojines pastebės mezgantis, Čiurlionio megztinį – kiekvienas! Ši Gintarės ir Daumantės iniciatyva – numegzti 150 Čiurlionio megztinių – išvirto į tokį cunami, kokį, abejoju, ir pačios organizatorės nujautė. Meno kūrinys yra pati Gintarės sukurta schema, o kiekvienas autorius ją dar savaip interpretavo!

Daivos megztinis, beje, gerą mėnesį kabėjo MZ ir tikrai ne vieno žmogaus buvo pastebėtas (jo išnykimas, priešingai daugeliui įvairiausių pavyzdėlių, taip pat 😉 ), apžiūrėtas, apdūsautas ir man nuolat tekdavo pasiaiškinti, kad mezgiau ne aš (nors pagunda sumeluoti buvo 😉 ).

Nemėgstanti jokių kolektyvinių veiklų Daiva įsijungė į šį bendrą mezgimą, kai dar nebuvo susirinkęs pakankamas norinčių skaičius, kad ir ji prisidėtų prie tokios gražios iniciatyvos. Čia ji taip sako, bet aš manau, kad be kosmoso įtakos neapsieita. Čiurlionio kūrybos niekas buitiniu realizmu nepavadins, nors pakankamai atpažįstami motyvai, objektai, žmonės ar peizažai. Tai, ką matė genijaus akys, buvo nušvietusi antgamtiška šviesa ir jos spinduliai dabar spindi mums iš visų jo darbų. Daivos mezgimą, kaip besinorėtų apie mezgimą kalbėti kukliai, taip pat valdo tos pačios jėgos. Kartais ji pati nežino, kai pradeda, kur pasisuks jos kelias, kur jis nuves, koks jis bus. Kažkokia tolima vizija pamirksi ir ji labai atvirai eina ten, kur vidinis balsas veda. Užtai jos visi mezginiai yra tokie ypatingi, nepriklausomai nuo jų sudėtingumo ar paprastumo. Apatinėse nuotraukose, jei atidžiai pasižiūrėsite, pamatysite, kad atskirai megzti gabalai sujungti vąšeliu… dekoratyvinėmis bangelėmis. Aš negaliu numegzti taip, kaip ji, nes jos vidinis balsas manęs neveda, bet pamačiusi rezultatą, dažnai galiu protu suvokti, kaip kas padaryta, teoriškai lyg ir “aš taip galėčiau”. Tačiau apie tokį valiūkišką sujungimo būdą tokiam storam ir proginiam megztiniui aš gyvenime nebūčiau pagalvojusi! Ji man atsiuntė dar darbinę kraštelio nuotrauką su prierašu: “Genijus taip liepė, negalėjau nepaklausyti 🙂 “. Aš tik išsižiojau ir po kiek laiko užsičiaupiau – kokie dalykai gimsta, kai genijus pasišneka su genijumi! (Ir ne, aš nemanau, kad mezgimas yra žemesnis menas už muziką ar dailę. Ar poeziją.)

Kalbant apie prozaiškesnius techninius dalykus, šis megztinis yra iššūkis ir meistrystės prasme. Intarsija nėra raketų mokslas, bet tokio sudėtingumo intarsija labai šalia jo priartėja. Ypač kai schema yra tik figūros, o tu pats turi suderinti spalvas, priderinti atskirai megztas rankoves ir nugarą, įtaikyti schemą savo dydžiui. Ar išardyti visą tą sudėtingą konstrukciją, jei kas nepatinka ar netinka.

Iš dviejų Gintarės pasiūlytų schemų Daiva mezgė smulkesnę (palyginimui, Eglės yra stambesnė), kad galėtų imti ne tokius storus siūlus. Bet net ir atsisakius labai didelių virbalų, iš jos pasirinktų siūlų gavosi pakankamai didelis megztinis. Pagrindinis pasirinkimas buvo Terra merino vilna, kuri turi tris variacijas – lygi vienspalvė, tvidas ir melanžas. Visos trys skirtingomis proporcijomis atsidūrė Daivos megztuke. Šalia islandiškos vilnos su moheriu ir Noro siūlų likučiu (dar vienas genijus į kompaniją 🙂 ).

Nustebino mane ne tik banguotas sujungimo kraštelis, bet ir nugara, sudryžuota trimis skirtingomis spalvomis kas eilutę – labai labai įspūdinga ir dailu!

Daiva nufotografavo savo megztuką pati gamtoje, aš – MZ ir prie sienos, bet svajonė nukeliauti tam reikalui į Raigardo slėnį dar neišpildyta. Planas šiems metams?

Beje, tokią bangą sukėlusi Gintarė šį sausį jungia mezgančius žmones naujam iššūkiui – Žemaitės mezgimui. Lietuvos kultūra yra gerose rankose.

Daivos G. megztas megztinis ir nuotraukos, modelis – “Čiurlionio megztinis“, siūlai – Rosarios4 Terra mouline 01, 07, Terra 19, 15, Terra Tweed 19, 20, Istex Plotulopi 484, Isager Silk Mohair 37.

Kva-kva!

Penktadienis – pats laikas po darbingos savaitės lengviau pažvelgti į gyvenimą, pamatyti krentančius lapus, besidraikančius voratinklius ir… varles. Šis miela kvaksiukė – beveik vestuvinė (mergvakario) dovana būsimai nuotakai, mėgstančiai varles. Išmintingas pasirinkimas – ji dabar jau laimingai ištekėjusi. Todėl neignoruokite jokios smulkmės (atsiprašau varlyčių, matuoju jas žmogaus masteliu 😉 ), niekada nežinai, už kurios slepiasi princas 😉 .

Justės Janušonytės nerta varlė pagal šią pamoką ir nuotrauka. Siūlai – Drops Karisma 45.

Močiutės kvadratas

Be savo minimalistinių ir maksimalistinių polinkių mezgime turiu visiškai atskirą skyrelį širdyje vąšeliui ir pusę jo (jei ne daugiau) užima tradiciniai močiutės kvadratėliai ir įvairiausios jų variacijos. Gražu man šis paprastas raštas be proto, tiek lakoniškas vienspalvis, tiek kaip galimybė pažaisti spalvomis.

Šiandieninė palaidinė turbūt keliautų prie santūrių vienspalvių močiutės kvadratėlių įsikūnijimų ir tiek kvadratėliai – jau visi kvadratai 😉 – tik du: priekiui ir nugarai. Įdėją užmačiau, kaip daugelį, Pinterest’e, o kadangi esu iš tų, kurie mąsto darydami, tai pradėdama visai nesukau galvos dėl galutinio vaizdo. Man skubiai reikėjo paprasto ir daug vietos neužimančio kelioninio projekto, o kad kelionė buvo į Tversted, kur įsikūrusi Isager kompanija, tai savaime suprantamas buvo ir jų siūlų pasirinkimas. Ką be kojinių megsi gegužės mėnesį? Aišku, naują vasarinę palaidinę. Įsimečiau kelis kamuoliukus tamsaus Bomulin, nusprendusi, kad jei jau rūbas vienspalvis, tegu ir spalva būna tamsi ir santūri. Atmetus juodą, kurios nenešioju, išsirinkau tokį dailų tamsų pilkai mėlyną atspalvį. Įsimečiau tris kamuoliukus, naiviai tikėdamąsi, kad veiklos bus per akis, o iš tiesų jie pasibaigė dar oficialiai programai neprasidėjus, pirmoje ekskursijoje į Skivę.

Parsivežiau namo tokius du beveik pilnai nunertus kvadratus, prigriebiau dar vieną švesų kamuoliuką ir nusivežiau į kaimą vieną savaitgalį, kad jau eigoje iš dviejų kvadratų prinerčiau pečius, šonus ir pabaigą su apykaklaite. Buvo idėja pečius ir šonus sunerti ryškiais spalvotais lopeliais, bet nusprendžiau šį rūbą palikti tokį “kultūringą” ir santūrų.

Balta apykaklaitė buvo planuota, o sugalvojus jai raštą, pritaikiau jį dviem spalvom paimprovizuodama apačioje (nes kvadrato ilgio neužteko 😉 ) ir pažastų apnėrimui.

Dukra, pamačiusi išskalbtos ir paguldytos palaidinės nuotrauką sureagavo tradiciškai: “Labai patinka, atvežk pasimatuoti, jei tiks, imu”. Deja, vąšelis neturi tokio elastingumo, kokį turi virbalai, todėl norint mamos palaidinės reikia turėti ir mamos apimtis. Atvažiavau su nauju daiktu susitikti, nusifotografavau ir išvažiavau 😉 .

Palaidinė nerta iš Isager Bomulin 47, 0.

Vąšelis laimi

Minkštutėlis turtingų žėrinčių spalvų virvelės pavidalo linas patraukė Jolantos dėmesį savo spalva pirmiausia ir susigundė juo be jokio išankstinio sumanymo. Tradiciškai pradėjo nuo virbalų, bet toks krintantis ir slidus mezginys jos neįtikino. Numest nebaigtuką į šalį – lengviausias reikalas, bet Jolanta tikrai nėra tas žmogus, kuris ieško lengviausių kelių, o jau kas liečia mezgimą, tai ji visai nepaiso nei technikos sudėtingumo, nei laiko tiek atlikimui, tiek pagalvojimui ir paieškojimui. Geri yra visi keliai, kurie veda į tobuliausią modelio, siūlo ir nešiotojo sąjungą 🙂 .

Virbalų su šiuo siūlu nesudrauginus Jolanta surado kitą priemonę užsispyrėliui sutramdyti – vąšelį :). Internete radusi gėlių raštą, pati jį pritaikė sugalvotam modeliui. Pažiūrėkite, kaip vieningai atrodo gėlių laukas net nėrimo krypčiai pasikeitus rakovėse ar suderinus abi puses užsegimui – vietoj spurgelių kituose žieduose, priekyje gėlytės žydi… languotais šuniukais 😉 . O pagrindinius didelius spurgelius žiedų viduriukuose dailiai atliepia mažų spurgelių krašteliai.

Jolantos Gulbinovič nerta palaidinė iš Schoppel-wolle El Linio 2556 (Aqua), sagos – Union Knopf.

Item added to cart.
0 items - 0,00