Vąšelinis virusas

Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu „susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.

Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą „Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!

Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.

Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).

Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.

Nertinio įkvėpimo šaltinis – „Alpine Sweater„, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.

Šiltai vąšeliu

Vąšelis mūsuose retokas paukštis, todėl ypač smagu matyti tokius šiltus ir su didele šiluma nertus komplektus. Pirštinės ir juosta ant galvos yra savi, o kiti trys komplektai – dviems mergaitėms ir berniukui, broliui su sesėmis. Berniuko komplektas ryškesnių spalvų ir drąsių grafiškų raštų. Mergaičių komplektuose kepurę pakeičia moteriškos galvos juostos, spalvos švelnesnės, abiejų ir panašios, ir kiek skiriasi :).

Mane nupirko tie kutai – kažkada buvę beveik privaloma šaliko dalimi, dabar retai sutinkami ir ypatingai žavūs savo lengva vintažine aura. Tiek prie kepurės, tiek prie juostų tinka fantastiškai. Atkreipkite dėmesį, kaip tobulai kiekvienam vaikiškam komplektui pritaikytos sagutės!

Anos Volungevičienės nerti komplektai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 1, 3 7 ir 9 bei Drops Baby merino 27, 39, 40, 44; sagos – Union Knopf .

Su kuo nersim?

Šiandieninis įrašas tiesiogiai susišaukia su dienoraščiu – vąšelis yra mylimas ir labai reikalingas. Ypač geras ;))

Pasipildėm dviejų rūšių vąšeliais – atkeliavo pasibaigę dydžiai Clover vąšelių su minkšta patogia rankenėle (1,75 mm, 2,75 mm, 3,25 mm ir 3,75 mm)

ir spalvotieji KnitPro Zing (2 mm, 2,25 mm, 3 mm, 3,5 mm, 3,75 mm, 4 mm, 4,50 mm, 5 mm, 6 mm). Pastarųjų spalvų nepasirinksite, nes jos tiesiogiai susijusios su vąšelio dydžiu, užtai garantuotai nepasimesite numeriuose 🙂 .

Saulutės

Nertas servetėles, taip populiarias kadaise, išstūmė kiti stalo serviravimo sprendimai – lengviau prižiūrimi, paprasčiau pagaminami ar greitai nuperkami, todėl ypač smagu matyti jų renesansą. Kaip ir visko unikalaus ir individualaus, išskirtiniu kiekvieno kuriančio žmogaus palytėjimu įkrautą.

Šitų servetėlių rinkinuką Dalia sukomplektavo su juodai balta Marimekko staltiese – auksinis šventiškas akcentas. Ir nors mes abi be proto mylim Marimekko dizainą, tą, ką gamina pramonė, galima įsigyti kiekvienam ir net vienodai naudoti, nors turiu prisipažinti, kad staltiese medžiagą pavertė taip pat Dalios šeimos auksarankė, bet būtent ryškus rankomis nertas priedas pavers stalą išskirtiniu!

Nertas staltiesėles galima naudoti ir ne komplekte su staltiese, atskirai vienas – ir tos saulutės garantuotai nušvies bet kokį stalą. Bet man labai patiko ir jos praktinė idėja – naudojama baltai juoda staltiesė netruks įsitaisyti dėmių, tai mažos auksinės servetėlės, padėtos strategiškoje vietoje, sėkmingai tai pridengs 🙂 . Bet labiausiai paperka – toks sušildytas, individualizuotas Marimekko by Dalia :).

Dalios Liepuonienės nertos servetėlės iš Rosarios4 Crochet No.12 513, modelis – „Granny Circle Placemats„.

Item added to cart.
0 items - 0,00