Medvilniniai žirniukai

Kalbėdama apie vasarinių mezginių tendencijas, aš visai neperdėjau – labai nemažai megztų (ar nertų, kaip šios dienos įraše) jau baigti ir laukia šiltų orų dar kalendorinei vasarai nė neprasidėjus.

Jolantos stilių jau pažįstate – vienodai gerai ji sutaria tiek su virbalais, tiek su vąšeliais, myli spalvas ir nebijo eksperimentų ir naujame vasariniame megztuke tas puikiai atsispindi 🙂 .

Naujam nertiniui Jolanta pasirinko du skirtingus pereinamų spalvų kamuoliukus – vieną mėlyną (nuo tamsios iki šviesios), kitą – džiugiai ryškių fuksijos, geltonų ir žydrų atspalvių. Abu labai išmaniai suderinti kas eilutę – tamsiai mėlynas sudaro foninį tinklelį, o iš ryškiaspalvio siūlo nerti žirneliai. Skamba gal ir paprastai, bet visa tai turėjo susikomponuoti į kūnui draugišką formą, todėl Jolantai teko gerokai paplušėti jungiant detales – net įsiuves padaryti.

Detalės ir apdaila Jolantos taip pat visada apgalvota ir nebūtinai tai turi būti įmantru – turi būti gerai ir tikti. Kaklo apdaila yra vienokia, rankovių ir apačios krašteliai – kitokie.

Atskira kalba apie siūlus. Medvilnė turi įvaizdį (dažnai pagrįstą, deja) kaip neelastinga medžiaga, o vąšeliu sunerta yra kieta ir labiau stovinti nei krentanti. Tai ši medvilnė yra visai kitokia. Minkšta, švelni ir be galo maloni tiek dirbti su ja, tiek nešioti. Ir nerta yra tokia pat miela, kaip megzta.

Dabar didžioji dalis rūbų mezgami (ir neriami) ratu, todėl pereinamų spalvų taikymas simetrijos mylėtojams yra susitraukęs iki minimumo. Man, atvirkščiai, labai patinka nesutampančios spalviškai detalės ir bandžiau pagauti kokią Jolantos siūlę, bet jos nertinyje net ir nesutampančios juostelių spalvos susijungia į labai harmoningą visumą.

Jolantos Vainutienės nertas megztukas iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2342 (Darbininkų klasė) ir 2597 (Damoms pirmenybė).

Bukle su kompanija

Bukliuotas siūlas taip specialiai pagamintas, kad sumezgus kilpuotą siūlą gautumei daugiau mažiau garbanoto kailiuko iliuziją. kad ir vienspalviam siūlui suteikia įdomios tekstūros ir apimties. Nenurimstanti eksperimentatorė Jolanta nusprendė kailiuką “praretinti” ir bukliuotą alpaką mezgė kas eilutę keisdama ją su tos pačios juodos spalvos lygia merino vilna. Isager Boucle siūlas ir taip turi nelabai dideles kilputes, bet čia jos dar labiau pasibarstė, apimtis susitraukė, tačiau išlaikant tolygų retą dryžavimą bendra tekstūra ir mezginio vientisumas išlaikyti.

Visus kraštelius Jolanta mezgė iš tamprios lygios vilnos, todėl jie puikiai atlieka savo elastingumo funkciją, sutraukdami rankogalius ir apačią bei tvirtai laikydami užsegimo juostelę.

Būtų, kaip ir sumanyta, kultūringas, neutralus megztinis “prie visko”, bet viena detalė – iš blizgios juodos viskozės nerta apykaklaitė – ir mezgtinis virsta labai išskirtiniu ir net truputuką išdykėlišku.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Isager Boucle 30 ir juodos merino vilnos.

Dvi meškutės

Ryškios beveik neoninių spalvų “meškutės” pasiruošusios šildyti ir puošti dviejų paaugusių mergaičių galvas. Nes kai amžius toks, kad esi ryškus, drąsus ir imi savarankiškai tyrinėti pasaulį, tai ir įvaizdis turi būti atitinkamas! Maksimaliai storas siūlas, super išraiškingos akys ir pačios ryškiausios spalvos!

“Akys” beje, atrodančios kaip ką tik nuo virbalų, yra ką tik nuo vąšelio 😉 . Preciziškai dailiai ir idealiai lygiai sunėrusi kepures Laurencija, turėjo rūpesčių su susiuvimu (daug kartų tampomas adata per tvirtai sunertą medžiagą neverptas siūlas taip ir taikėsi nutrūkti), bet nėra tokių rankdarbinių problemų, kurių neišspręstų žmogus su galva ir rankomis 🙂 .

P.S. “Beje, į tas ausis dabar yra segami auskarai… Žiogeliai ir t.t. Meškos gali tapti nuo “lėlyčių” iki “pankių” beigi metalisčių… Naudojama viskas – nuo plaukų segtukų, bantukų iki grandinėlių, kniedžių ir bambų auskarų…”

Laurencijos Navagrudskaitės nertos kepurės iš Drops Snow 24 ir 105 ir nuotraukos. Kepurių pamoka – šiame video.

Jolantos vaikystės skara

Šiandien dar viena įspūdinga Jolantos skara, beveik iš tokio pat plono siūlo, kaip ir nertos gėlėtos, tik ši megzta virbalais (jei kam pasirodys “kaip su mašina”, tai galiu paliudyti, tai realybėje taip ir atrodo 😉 ), ripsu, iš nedažytos rusvos vilnos su apnertu kraštu ir… vaikystės istorija.

Jolanta numezgė dukrai skarą bandydama atkurti savo vaikystėje turėtą – ja buvo apkūtojami vaikai, kad nesušaltų. Skara taip pat buvo megzta ripsu iš šviesiai rusvos naminės vilnelės ir turėjo tamsiai rudą kraštą. Ir tik visai neseniai, atkurdama tą vaikystės fragmentą, Jolanta išsiaiškino, kad pirminis variantas mezgtas jos mamos – aštuonmetės!

Numegzti ripsu iš plonyčio siūlo tokio dydžio kvadratinę skarą yra žygdarbis jau pats savaime, bet atskira istorija – nertas kraštelis. Atkreipkite dėmesį, koks išieškotas ir atrastas labai paprastų raštų derinys. Gražesniam perėjimui nuo šviesios spalvos prie tamsaus kraštelio Jolanta pirmą eilutę apnėrė ta pačia šviesia vilna ir tik nuo jos perėjo prie tamsaus siūlo, spalvų susidūrimo vietoje sukurdami dailų geometrinį ornamentą. Tamsi juosta – tradiciniai močiutės kvadratėlių stulpeliai – priešpaskutinėje juostoje pakelti ir sudaro subtilią skylučių juostą. Super šiuolaikiškas ir minimalistinis nėrinys.

Jolantos Vainutienės megzta skara iš Isager Spinni 60S, 7S.

Item added to cart.
0 items - 0,00