Šiandieninio įrašo abu šalikai demonstruoja gana paplitusią tendenciją pradėti nuo vieno įrankio (vąšelio) ir visą laiką apčiuopiamo rezultato rankose prie mažiau nuspėjamo formos kūrimo būdo jau visais dviem (virbalai) su toli gražu ne viena akyte, o visu būriu, kurį turi vienu metu suvaldyti. Abu šie įrankiai turi savo stilių ir galimybes ir iš esmės visai nekonkuruoja vienas su kitu, bet Izabelės abu šalikai taip ir išsidėstę, kaip sukurti ir demonstruoja jos pastarojo meto pasukimą nuo vienos techniko prie kitos tyrinėjimo ir įvaldymo.
Margųjų langučių siūlų pasirinkimą pirmiausiai nulėmė spalviniai deriniai, todėl į vieną daiktą sėkmingai sugulė nebūtinai vienodo storio siūlai, svarbu, kad jie spalviškai kalbėjosi tarpusavyje. Ir sugulė labai sėkmingai! Kutai taip pat visai nebūtinai turėjo būti tvarkingai vienodi, jie gali būti ir skirtingų spalvų, ir skirtingo ilgio – lyg pats šalikas būtų išleidęs mažytes šakeles 🙂 .
Nežinau iki galo priežasčių, kodėl radikalus posūkis į virbalus nusinešė kartu su savimi šį spalvingą ir ryškų aksesuarą (šalikas jau išardytas 🙁 ), bet labai džiaugiuosi užfiksavusi jį nuotraukose, nes taip apsirengusi Izabelė man buvo vienas smagiausių ir gražiausių vaizdų mieste apniukusią ir pilką Vilniaus žiemą.
Bet kas turi auksines rankas, plikas tikrai nevaikšto. Ta-dam – naujas šalikas. Šis jau megztas ir ne iš pačios lengviausios medžiagos: suvaldyti neverptą Plotulopi vilną reikia geros rankos. Prie jos šilumai, storumui ir tvirtumui pridėta priderinta pūkuota alpaka su šilku. kuri ir taip netolygiai dažytą islandišką siūlą dar labiau praturtina ir pagilina spalvą – tamsesni dryžiai, atrodantys beveik vienspalviai, sudaryti iš bordinio ir plytinio siūlų. Šis šalikas nebe toks margas, bet toks pat ryškus, labai jaukiai ir šiltai didelis bei kutuotas 🙂 .
Izabelės Martikonytės nertas ir megztas šalikai. Pirmasis nertas iš Drops Nepal 2920, 612, 8906, 2923, 8915, 6314, 3608, 8912, Drops Karisma 39, 60. Antrasis megztas iš Istex Plotulopi 1427 ir 1425 kartu su Drops Brushed Alpaca Silk 24 ir 8.
Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.
Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .
Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.
Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.
Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.
Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.
Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .
Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .
Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),
o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…
Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.
Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…
Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .
Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .
Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .
Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės Jurgelėnaitės iš Isager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos Martinavičiūtės iš Drops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – „Stockholm Hat„. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės iš Rosarios4 Terra 08, modelis – „Vilnius Hat„. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.
Manau, visiems mezgantiems yra smalsu iš arti apžiūrėti tą kalėdinę skalbinių virvę, todėl šiandien galėsite virtualiai pabūti mūsų rate ir įsivaizduoti, kad sėdite kartu už šventinio stalo ir pro jūsų rankas keliauja visos išpakuojamos dovanos…
Pradedam nuo drąsiausių 😉 , „kaip visada”. Ir tęsiam ta tvarka, kokia dovanėlės buvo teikiamos. Didžioji dalis nuotraukų yra atsiųstos autorių, kai ką fotografavom kartu MZ.
Mano pašluostukai megzti įvairiais tekstūriniais raštais iš Rosarios4 For Nature 11, 37, 82. Labai paprasti ir lakoniški, bet tikrai nebuvo lengvai padaromi, nes vis atrodė, kad reikia kažkaip įmantriau, meistriškiau, išradingiau. Pradėdama kiekvieną save suimdavau į nagą ir priversdavau galvoti apie tai, ką mielai naudočiau pati. Man švariam ir labai paprastam daiktui net pakabukas trukdė – numezgiau pirmai pašluostei, pagalvojau, kam pašluostei kabliukas, o ir atrodo kažkaip per daug, ir nuardžiau, kitoms net nebandžiau. Norėjau pridėti kiekvienų siūlų galiukų, jei Vaidai norėtųsi tuos pakabukus pasidaryti, bet kažkaip jie krepšelyje nelabai atrodė… 😉 . Tai, Vaida, jei norėsis ką pridėti, šauk, jei nebūsiu kur sudėjus į mylimiausius savo projektus iš galiukų, tai perduosiu 🙂 .
Pirmajam pašluostukui raštą parinkti buvo vienas juokas – kaip jau minėjau, vaflis yra vienas mano mėgiaumiausių raštų visose tekstilės rūšyse. Skrendančių žąsų trikampėliai taip pat greitai geltonam kamuoliukui prilipo, o rausviems medeliams raštą radau vienoje draugės dovanotoje prancūziškoje knygoje, tokioje unikalioje, kad jokiame internete tų raštų nerandu ir visi man labai patinka. Niuansas tik, kad visi raštai ten ne schematiškai pavaizduoti, o aprašyti. Prancūziškais sutrumpinimais. Aš jos vengiu, kaip tik galiu, ieškau ten raštų pačioje paskutinėje vietoje, kai niekur nieko tinkamo nerandu. O ten, deja, randu visada 😉 .
Nukeltų akių raštai tokio tipo mezginiuose yra labai mylimi – jie ir tekstūrą bei apimtį duoda, ir abi pusės yra gražios, o Vaida dar tokį subtilų spalvų derinuką parinko, kad jis pats vienas sukuria tokios elegantiškos, tikros ir labai gražios virtuvės įvaizdį.
Guntos Jarutės austas rankšluostis su padėkliukais. Siūlai – Bairro Alto 01 ir 27. Nertų padėkliukų modelis – „Citrus Coaster„.
Gunta ne taip seniai realizavo savo svajonę ir įsitaisė audimo stakles – tai tuo pačiu apmetimu ir Joanai rankšluostuką nuaudė, ir sau (vidurinėje nuotraukoje matote abu, skirtingo ilgio kutukais). Joana dar tą patį vakarą pasakė žinanti, kur jis bus naudojamas kaip takelis 🙂 . Mezgimo žymekliai gražiame keramikiniame dubenėlyje – papildoma staigmena 🙂 .
Joanos Bartkevičienės megzti pašluostukai iš Rosarios4 For Nature 02, 13, 08, 11, For Nature print 116.
Kaip matote, mano gauta dovanėlė apačioje ir Joanos atsiųstos nuotraukos viršuje truputį skiriasi. Ten nėra to gražiojo maišiuko su karvutėmis, kurį aš savo snieguotam kieme nufotografavau. O krepšelyje su karvytėmis nėra rausvo pašluostuko ir tik vienas žaliai geltonas. Kitus Joana numezgė savo dukrai Ingai ir labai man saldu būti jos rankdarbių krepšyje kartu toje pačioje lentynoje 🙂 .
Kaip jau minėjau vakarėlio reportaže, modulinis mezgimas yra Joanos arkliukas ir labai gera namuose turėti tokią ryškią kitos mezgėjos stiliaus dalelę. Kaip ir baltai mėlyną, primenantį didžiulius ir nesuskaičiuojamus (bent man taip atrodo) pledukus, kuriuos Joana mezgė šeimos mažyliams.
Jelenos Girjos megzti pašluostukai Jurgitai, kuriuos ji pati šventiškoje aplinkoje ir nufotografavo. Siūlų Jelena nedetalizavo, bet pagal pirmų močiutės mezgimo pamokų stilių, tai gali būti labai daug kas 🙂 .
Jurgitos Mieželytės nerti pašluostukai iš Isager Palet (Jazz), Rosarios4 Bairro Alto 09 ir Drops Muscat 01.
Neišsiklausinėjau šventės metu, ar Jurgita specialiai taip spalvas rinko, bet išėjo tai super dailus perėjimas nuo ryškesnio rožinio dryžuoto per tarpinėmis spalvomis taškuoto iki visai tamsiai pilko. Ir labai gražus skirtingų tekstūrų komplektas!
Labai pralinksmino Daumantė, instagrame pasidalinusi nuotrauka vienu šluostuku šalia geriamo kavos puodelio. Tai vyras ją paragino naudoti dovaną (sunkiausias dalykas 😉 ), nes kitaip jas numezgusi Jurgita pagalvos, kad jos nėra draugės 😉 .
Daumantės Strelčiūnienės anglišku stulpeliu megztas rankšluostukas, o iš ko jis megztas – antroje nuotraukoje 🙂 .
Patys tradiciškiausi močiutės kvadratėliai labai išradingai patobulinti prinertais kirminiukais, lyg nėriniukai prie senovinių rankšluosčių, tik jau labai šiuolaikinė versija 🙂 .
Jurgitos Sadauskienės megztas rankšluostukas iš Schachenmayr Egypto Cotton 131.
Gana plona medvilnė leido nemažą akių skaičių, iš kurio Jurgita sudėliojo savo atpažįstamo stiliaus geometrinę kompoziciją. Beje, ir ji, ir Anna, ir Jolanta pasakojo, kad labai buvo smagu tokius daiktus megzti. Gal tas smagumas pereis ir gavėjoms – lengvam naudojimui 🙂 .
Annos Dambrauskienės megzti pašluostukai. Siūlai – Rosarios4 For Nature 38 ir 85, modelis – „Kitchen Star„.
Taip pat minėjau, Anna vienintelė išsirinko kiauraraštį savo darbams ir aš jaučiu, kad po tekstūrinių reikalų jau planuoju ir kiauraraštinius įsikvėpus 🙂 .
Jolantos Žilinskienės megzti rankšluostukai iš Rosarios4 For Nature 32 ir 83.
Spėju, mes su Jolanta abi buvom šios temos didžiausios entiuziastės. Aš įsikvėpinėjau muziejuose, Jolanta tuo pat metu jau atkreipė dėmesį į įvairiausius megztus rankšluostukus internete. Aš dar tik galvojau metų temą, ji jau ją įvardijo. Ir Daliai megzti rankšluostukai – tikrai ne vieninteliai. Bandydama įvairius raštus ir modelius, ji nusimezgė savo namams, jaučiu, kad ne viena Dalia bus taip apdovanota. Ir aš ištikimai jai palaikau kompaniją – apetitas atsiranda bevalgant, o mezgimo džiaugmas bemezgant. Imi derinti siūlus, bandai raštus. Daiktas nedidelis, o malonumas ir nauda gerokai viršija sąnaudas. Kas su mumis kartu – pasirodykit 🙂 .
Dar vienas modelis iš nuostabaus Purl Soho (Vaidos ir Rimutės modeliai taip pat) lobyno. Tai, kas originaliose dizainerių nuotraukose primena smulkų vafliuką, realybėje yra iš kampo mezgamas angliškas stulpelis šachmatine tvarka („paukščio akis”). Turint dar galvoje tokį gana slidų bambuko ir medvilnės derinį, tai reikalų Dalia, panašu, turėjo 😉 .
Tai iš Dalios žodžių, kad tikrai labai gerai gerai (išbandytas!) kilo juokeliai apie jau panaudotus mezginius. Ir ką žinai, dabar juokiamės, o gal kada ir susiorganizuosim kokius savų mezginių mainus, nes nieko nėra liūdniau mezginiui, kaip gulėti nenešiojamam…
Rankšluostukų foto – jau iš Rimutės virtuvės :).
Rimos Daugėlienės megztos puodkėlės ir nuotraukos, siūlai – Schachenmayr Cotton Bamboo 0002 kartu su Rosarios4 For Nature 11, modelis – „Twill Pot Holder„.
Rimutė, nusprendusi numegzti Gražvydei puodkėles, nes pirmos buvo norų sąraše, labai mane stebino, vis ateidama prisipirkti siūlų – niekaip nesupratau, ką ji tokio grandiozinio mezga! Supratau, pamačius numegztas – nepaisant liaunos medžiagos, jos idealiai laikė formą, taip tvirtai viską surišo perpintų akių raštas. Už gražumą ir formą paprašęs ir medžiagos, ir laiko, bet mes juk idėjos žmonės 😉 .
Tą patį vakarą gavau vaizdą iš Gražvydės virtuvės 🙂 .
Gražvydės Norkienės nukeltom akim megztas rankšluostukas iš Isager Bomulin 0 ir 60, taurių motyvas – čia.
„Paskirtis – rankom nusisausinti 🙂 , o mintis: „Pasimėgavus desertu su drugeliais į braškių lysvę” 🙂 .”
Mūsų kalėdinė skalbinių virvė baigėsi, bet nesibaigė mezginiai, naujos idėjos tikrai sulapos ir duos vaisių, pabandysime ir mes kartu su dalimi mezgimo pasaulio grąžinti kuo įvairesnę tekstilę į mūsų buitį, virtuvę taip pat, kad ilgalaikiai, tikri ir tvarūs daiktai palaipsniui išstumtų patogius, bet taršius vienkartinius. O ir ne tik apie ekologiją kalba – kaip savo mezginiais mes kuriam unikalius drabužius savo ir artimųjų spintoms, taip ir buitis tebūna tokia pat asmeniška ir skirtinga, atspindinti šeimininkų stilių ir grožio pajautimą, tegu mus supa tik įsimenantys ir išsiskiriantys daiktai. Gražių ateinančių Kalėdų!
Tęsiam reportažą iš MZ kalėdinio vakarėlio – mainų estafetę perima Jelena. Kadangi nebebuvo nieko „kaip visada”, Rūta užsilipusi ant savo kopėtėlių pamostagavo rankomis kaip laimės rato rodyklėmis ir bakstelėjo į arčiausiai jos sėdinčią 😉 .
O Jelena išsitraukė Jurgitą, su kuria kartu dirba ir vos ne kasdien matosi – tai turėjo reikalų ne tik su mezgimu, reikėjo gerą mėnesį kažkaip nuo bičiulės suktis ir išlaikyti paslaptį ką ir kam mezga, juolab kad Jurgita ramiai galėjo ir rodyti, ir pasakoti 🙂 .
Jelena suruošė Jurgitai dovaną kaip linkėjimą iš savo mezgimo pradžios (o ji yra ir labai rimta, ir išskirtinai greita mezgėja!). Megzti Jeleną išmokė močiutė ir pirmieji jos mezginiai buvo iš močiutės susuktų melanžinių kamuoliukų. Jaučiu, kažkas panašaus ir man ataidi iš vaikystės. Ir ne tik man – tais laikais gerų siūlų daug nebuvo ir sunaudojami buvo visi turimi galiukai, jau panaudoti siūlai sudedami kartu dėl tvirtumo. Greičiausiai vaikui pirmai pradžiai buvo duodama tai, ko negaila mokymuisi ir nebūtinai iškart pavyksiantiems bandymams. Kai kas iki šiol išsaugojo nemeilę melanžams, nes asocijuojasi su trūkumu ir nepritekliumi, nors dabartiniai jie yra pakankamai brangūs 😉 . Man jie, atvirkščiai, yra kaip pirma meilė – ryški, tyra ir niekada nesibaigianti, spėju, Jeleną lydi tie patys jausmai ir Jurgita gavo ne tik pašluostukus, bet ir šiltą, brangų ir stiprų močiutės apkabinimą kartu.
Jei Jurgita galėjo ramiai dalintis savo ruošiama dovana su kolege, tai vat su kita drauge, artimai bendraudama mezgimo reikalais (jos abi su Daumante organizavo lapkričio mėnesį tuos garsiuosius vėlyvus mezgėjų pusryčius „Miesto laboratorijoje”), ji turėjo suktis ir mėtyti pėdas, mat išsitraukė būtent ją :)) .
Jurgita paruošė Daumantei tris pašluostukus iš skirtingų medvilnių (viena jų – labai Daumantės mylimos Isager firmos), kurie labai gražiai susidėliojo ir spalviškai: nuo pilko iki rausvo. Viską įsukusi į ryškiai rožinį popierių Jurgita įteikė Daumantei kartu su pridėtais nesaldžiais skanėstais tardama: „Bus ir ką pakramtyti, ir kuo trupinius pavalyti ” 🙂 .
Daumantė išsitraukė Jolantą, o kadangi nėra pastovi klubo lankytoja ir visų senbuvių nepažįsta, kas jai įstrigo Jolantos anketoje labiausiai, jog jos virtuvė yra riešuto spalvos. Tai tai riešutinei virtuvei ji anglišku stulpeliu (brioche) numezgė ir rankšluostuką iš lino ir medvilnės derinio. Labai klasikinių spalvų – klasikinei virtuvei 😉 .
Jolanta išsitraukė Jurgitą, kurią pažinojo tik iš mezginių, tai pritaikyti žmogui dovaną buvo reikalų. Pasirodė, kad ir aš nesuprasdama ir visai nieko negalvodama sudalyvavau istorijoje – kai nuolat esi parduotuvėje ir šneki apie šįbeitą nieko konkretaus galvoje neturėdamas, niekada nežinai, kur tie tavo žodžiai keliauja 😉 – tai Joana parodo du siūlų kamuoliukus ir paklausia ar tinka, aišku, nesako, kad man, tai dar kas pasitarti ateina… Jolanta svarstė apie neutralius šviesius tonus, aš taip iš lubų pakalbėjau, kad gal nepraktiška, ir papasakojau apie namuose turimą kasdieninę bordo atspalvių staltiesę, ant kurios jokie plėmai nesimato. Jolanta ir suderino savo nertame rankšluostuke neutralų pilkšvai rusvą siūlą su bordo atspalvių medvilne – tiks net „šaltibarščiams pavalyti” 😉 .
Jurgita, pademonstravusi savo dovaną, pati jau žiūri į Anną, kurią išsitraukė. Anna norėjo žieminei virtuvei ryškių spalvų, tai Jurgita išrinko raudoną medvilnę, bet kaip pati juokėsi, truputį – pagal save – prigesintą 😉 .
Anna išsitraukė Jeleną, kuri norėjo santūrių pilkų spalvų – tai ir gavo. Vieną! Antras pašluostukas prie subtilaus pilkšvai rusvo buvo tuo pačiu raštu megztas geltonas – nes kaip žiemą be saulės! Tiek daug prisižiūrėjusi kiauraraštinių rankšluostukų muziejų parduotuvėse, mūsų mainuose tik pas vienintelę Anną tokius pamatėm!
Įteikdama savo dovanėlę Jelenai, Anna uždarė antrą ratą, bet kadangi likusių nebebuvo daug, rinkimų neorganizavome – Jolanta greitai pradėjo trečią 🙂 .
Ji išsitraukė žmogų, kurio anketoje buvo vienintelis pageidavimas – kad mezgančiam būtų smagu ir ranka rodo, kas tuos išmintingus žodžius parašė 🙂 . Žinoma, svarbu spalvos ir raštai, bet su mezginiu atkeliaujančios į namus geros emocijos yra nemažiau reikšmingos.
Kad Jolanta mezgė įsikvėpusi, pati buvau liudininkė, nes ir savęs nepamiršo modelių ieškodama, o ir su spalvomis nepataikyti Jolanta neturėjo šansų – kieno virtuvėje kakava ir šokoladas yra nepageidaujami? 😉 . Ir dar dailiame maišiuke su augalėliu…
Dalia ruošė savo dovaną vienam žmogui, o dovanoti teko kitam. Ir nors tai buvo mums to vakaro siurprizas, iš Dalios pasakojimo panašu, kad mes to nežinojome, bet gyvenimas žinojo viską… Pageidavimas buvo neutralios santūrios spalvos ir Dalia visokius siūlus, modelius ir raštus bandė (aš girdėjau apie dvigubo Isager Bomulin versiją), kol galų gale visi tie bandymai ją visai į spalvotas pievas užnešė.
Rimutė, kuriai Dalios rankšluostukai teko, man prieš šventę jau buvo atsiuntusi savo mezginius, savo virtuvėje, aišku. Tai joje Dalios rankšluostukai bus tikrai geruose namuose. O jei aš klystu, Rimutė turi dar vieną virtuvę kaime 😉 .
Pati Rimutė ištraukė Gražvydę, kuri anketoje buvo surašiusi įvairius virtuvėje pageidaujamus dalykus. Rimutė pasvarstė ir taip, ir taip, ir nusprendė megzti tai, kas buvo parašyta pirmuoju numeriu, visai logiškai sudėliojusi, kad tas daiktas yra Gražvydei svarbiausias – puodkėlės.
Kaip ji tas puodkėles mezgė, ir kiek jos pasirinktas raštas laiko ir siūlų valgė, aš buvau liudininkė, bet mezgantys rimtai žmonės jau yra tokie, kad pirmoje vietoje yra idėja, o jau kokių resursų jai reikės, tokius ir pasiruošę jai suteikti 😉 .
Gražvydė pačios dovanotojos pagalba išpakavusi dovaną grožisi, o ir aš negaliu atsistebėti, kaip megztas iš medvilnės ir bambuko daiktas gali taip laikyti formą!
Beje, tos trumpos akimirkos, kai Rimutė atrišinėjo savo pačios gerai užmegztą raištuką ir priiminėjo jai skirtą dovananą, buvo progos pajuokauti kitų metų mainų adresu. Jei jau mezgame pašluostes, nevalia net raištuko išmesti, viską reikia panaudoti. O Dalia įteikdama rankšluostukus užtikrino, kad jie gerai geria – pati išbandė. Tai gal ir mezginiai gali būti kitąmet jau panaudoti išbandyti? :))
Gražvydė išsitraukė Jolantą, tuo uždarydama paskutinį ratą ir visus prajuokino sakydama, kad nieko daugiau be nukeltų akių megzti nemoka. Ką ji moka, visi mes žinom, bet tame juoke yra krislas racijos – nukeltų akių raštai taip prilipo Gražvydei, kad ji drąsiai juos gali laikyti savo firminiais ir, aišku, kad tokios dovanos iš jos ir tikėtasi. Juolab, kad šie raštai tokiam dvipusiam daiktui tinka kaip jokie kiti.
Jolanta norėjo virtuvinio rankšluostuko, kuris būtų ne kokiems ten puodams ar stalams valyti, o specialiai tik rankoms nusišluostyti, ir net virtuvėje vietą jam atskirą turinti – tai tikrai tokį ir gavo 🙂 .
Tokiu įspūdingu rankdarbiu užbaigę keitimąsi tradiciškai dar turėjome suorganizuoti bendrą fotosesiją. Rankšluostėliai ir pašluostukai labai tiko ant improvizuotos skalbinių virvės. Visus rankdarbius iš arti apžiūrėsime rytoj,
o tą vakarą pratęsėme beplepėdamos, besivaišindamos ir net truputuką megzdamos. Ir jau prie siūlų lentynų naujus projektus planuodamos… 🙂 .
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
