Labai norėjau šitą naują Jolantos megztuką įdarbinti “Ilmavos” seriale, nes labai jau panašiai atrodo, gal tik kaklo iškirptė suformuota ne po rankovių atskyrimo, o po apykaklės stulpelio (ta vieta vienspalvė, todėl matosi įsižiūrėjus), bet pasirodė, kad Jolanta skaičiavo koketės platinimą pagal save, todėl eilinės Ilmavos serijos teks palūkėti 😉 . Bet tuos, kuriems trūksta ar patirties, ar noro skaičiuotis viską pagal save, primygtinai siūlau pasinaudoti šiuo puikiu ir daugelio išbandytu receptu, o iš Jolantos megztuko pasisemti įkvėpimo ir derinimo idėjų.
O suderino ji savo smagiems pavasariniams drabužiams rudai žalsvo kolorito turimus likučius – tokiam stiliui dryžiukai neturi būti vienodi ir tvarkingi. Pagrindiniai siūlai yra keturgijų kojininių ir vienspalvės merino vilnos (fingering storio) galiukai ir toks šiltas trumpomis rankovėmis megztukas Jolantos yra vienas labiausiai šiuo sezonu nešiojamų. Įtariu, toks variantas (šiltas, bet trumpomis rankovėmis) ne vienam gerokai palengvintų perėjimą tarp sezonų ir užtikrintų komfortabilų laviravimą tarp skirtingų temperatūrų, o ir besikaupiančius likučius paversti dailiu ir naudingu rūbu yra didelis gėris 🙂 .
Kam baisu ir atrodo, kad likučiai visi yra skirtingų lizdų paukščiai, kaipi patyrusi ir ilgametė jų mylėtoja ir naudotoja, galiu išduoti vieną “paslaptį”. Tai, kas kaupiasi pas jus, greičiausiai yra tai, kas jums patinka ir ką dažniausiai nešiojate, todėl ir likučiai, kaip visi drabužiai spintoje, turi daug šansų suburti draugišką kompaniją. Ir svarbiausia – dėl tos pačios priežasties – toks megztukas tik ir prie veido, ir prie viso garderobo.
Jolantos Gulbinovič megzta palaidinė iš įvairių susikaupusių siūlų likučių, dominuoja kojininiai siūlai ir merino vilna.
