Carnival Blanket

Grįžta bežodžiai (mano atveju, „Vau”) penktadieniai – ką čia artikuliuočiau išeina pridėti prie naujo Daivos pledo naujiems namams 🙂 .

Nebent tik, kad pledu susižavėjau dar pradinio sumanymo stadijoje, kai Daiva parodė nusižiūrėtą modelį (man tuoj pat užsireikė dizainerės ir modelio (tiksliau, modelių), ir knygų), o paskui dar kartą išsižiojau pamačiusi (jau turėčiau priprasti, bet niekaip 😉 ), kokį unikalų pasaulį ryškaus grafinio ornamento pagrindu sukūrė Daiva išoriškai iš islandiškos vilnos ir įvairių turimų atsargų („dar Titanikas buvo, kojininių galiukai ir šiaip visokie galiukų galiukai. Praktiškai galiukų badas dabar namie, reiks iš naujo kaupt”), bet iš tiesų – iš skonio, stiliaus jausmo ir begalinio kūrybinio polėkio.

P.S. Pagalvėlė prie pleduko taip pat megzta : ) .

Daivos Janavičienės megztas pledas ir nuotraukos, modelis – „Carnival Blanket„, siūlai – Istex Plotulopi 0005, 1902, 2021, 2024, 1426, 1430, Schoppel-wolle Wunderklecks 2150 (Titanikas) ir…

Vyriškai

Islandiška Lettlopi vilna yra vienas pirmųjų pasirinkimų vyriškiems megztiniams jau ir pas mus, ką ir kalbėti apie Islandiją – ten iš šio siūlo bus numegzti beveik visi tradiciniai modeliai su raštuota apvalia kokete. Islandiška vilna nėra gležna gėlelė, turi ir dantis, ir charakterį, bet užtai lengvumu, ilgaamžiškumu bei šiluma prilygstančių konkurentų turi labai negausiai.

Iš tvirto, vidutinio storumo Lettlopi numegzti du šiandieniniai megztiniai, abu vyriški, iš tradicinio islandiško megztinio vienas paėmė žakardinius raštus (labai populiarius tradiciniame mezgime, nes leidžia sunaudoti įvairius kiekius skirtingų spalvų atsargų ir suteikia mezginiui papildomo tvirtumo bei šilumos, na ir grožį, kaip šalutinį efektą ;), kitas – apvalios koketės konstrukciją.

Šiais laikais grožis tikrai nėra šalutinis efektas, o greičiau viena pagrindinių priežasčių, dėl ko renkamės spalvotus raštus, kaip ir siūlus jiems. Rūta į pastarąją užduotį labai rimtai pažiūrėjo – jos pasirinktas modelis žongliravo visai nemenku kiekiu spalvų, reikėjo numatyti, kaip spalvoti kamuoliukai atrodys suraštuoti. Koją pakišo ne toks dydis, kokio tikėjosi, tai teko megzti du kartus, kad S dydis tiktų L realybei. Rūta, numezgusi tą patį megztinį du kartus, pripažino, kad tam raštui greičiausiai reikėjo plonesnių siūlų ir mažesnių virbalų, „bet trečią kartą iš eilės megzti to paties nekyla ranka”. Taip laimėjo Lettlopi, tegu ir storesnis nei numatyta siūlas, bet užtai su daug kitų laaabai gerų savybių. IR – net numezgusi du megztinius vietoj vieno (tai yra rezultatas vienas, tik darbo buvo dviems versijoms 😉 ), ji suspėjo, kol „dar pavasaris neatėjo, tai galima sakyti, kad beveik laiku”. Čia aš vėluoju su parodymu, nors… kalendorinis pavasaris kaip ir įsibėgėjo, bet oras nedaug nuo žiemos tesiskiria, tai ir rodau, galima sakyti, pačiu laiku 🙂 .

Gitanos megztinis sūnui taip iš Lettlopi, tik vienspalvis – ji pasirinko labai populiaraus modelio vyrišką versiją. Jo pagrindinis akcentas – horizontalios stulpelių juostos, tarp kurių įkomponuoti platinimai.

Pagal planą vienspalvis megztinis taip ir atrodo tik Gitanos meistriškumo dėka, nes pritrūkusi vieno žalsvo atspalvio ji taip meistriškai prijungė kitą, kad nė nesimato.

Prie laukiančių saulės, kaitros ir gėlyčių šiandieninių megztukų šeimininkai turbūt neprisijungs – jiems ir taip šis žiemavasaris garantuotai šiltas 😉 .

Pirmas megztukas megztas Rūtos MiškinytėsLettlopi 0054, 9431, 9418, 9427, 1414, 1418, 0052, modelis – „Eisbär” iš knygos „Villmarksgensere – Varme gensere til små og store eventyrere„. Antrasis megztinis megztas Gitanos Gricienės iš Lettlopi 1415, 1407, modelis – „Anker’s Sweater – My Boyfriend’s Size„. Nuotraukos autorių.

Šiltas ir universalus

Iš storos islandiškos vilnos Jolanta nusimezgė, mano galva, universaliausią megztinį. Jis yra storas, bet tokio padoraus storio, kad lengvai telpa po striuke, kai reikia papildomos šilumos lauke ar planuoji leisti kelias valandas pakankamai vėsioje patalpoje. Kartu jis numegztas kaip švarkelis, tai su striukėmis atsisveikinus, jis jau visai ramiai gali perimti viršutinio drabužio rolę – tam tiks tiek susagstomas modelis, tiek nuo gamtos gaivalų sauganti islandiška vilna. O didelės bei patogios kišenės praverčia bet kuriam drabužiui 😉 .

Apykaklė modelyje vaidina labai svarbią rolę – ji suteikia charakterį visam rūbui, kartu suteikdama įvairių galimybių nešiotojai. Gali tik užsimesti kaip švarką, gali susisegti ir turėti gana gilią iškirptę golfui ar skarelei (ar plikam kaklui, jei kartais būtų TAIP šilta), o gali gražiai susiausti ir ji uždengs kaklą beveik iki smakro. Apykaklė dailiai „išauga” iš paslėpto užsegimo juostelės, megztos stulpeliu. Tas pats stulpelis pasikartoja ir kišenių kraštuose, ir megztuko apačioje ir rankovėse – ir taip apskaičiuotas, kad NIEKUR nieko nesusiaurina ir nesutraukia! Tokie meistrystės niuansai taip džiugina akį 🙂 .

O kam jau galvoje pavasaris ir linas su medvilne, jokiu būdu neatkalbu, juos (ypač plonus) nusimegzti reikia laiko, bet pažvelkite pro langą (pro manąjį sninga 😉 ) ir įsitikinkite, kad turite bent vieną tikrai šiltą megztinį spintoje tam taip lauktam naujam sezonui 😉 .

Jolantos Vainutienės megztas megztinis iš Istex Lettlopi 9418.

Trys vietoj vienos ;)

Vaizdelį pirmoje nuotraukoje turbūt esame matę ne kartą pačiose įvairiausiose vietose – vieniša pamesta pirštinaitė laukia sugrįžtančio šeimininko ant suoliuko, palangės, tvoros ar tiesiog šaligatvio krašto. Kur prašapo tos violetinės riešinės antra pusė, jau neaišku, bet faktas kaip blynas – žiemą šąlančioms rankoms skubiai reikia naujų pakeitimui!

Mezgantys žmonės paprastai padūsauja dėl prarasto rankdarbio ir… greitai imasi virbalų su siūlais. Kas nemezga, graudžiai praneša blogą žinią mezgančiam. Ir tubūt nėra tokio mezgėjo, kuris neužkibtų ant vaiko, žiemą pametusio šiltas riešines, kabliuko. Net jei tas vaikas jau persirito į trečią dešimtį 😉 .

Užkibo ir Ieva, tik būdama labai neeilinė mezgėja, ji iš vienos likusios riešinės padarė… trijų komplektą. Kaip ji pati sakė, „pagal nuotaiką ar jos nebuvimą”.

Nebepamenu su kuo kažkada MZ kalbėjomės apie riešines – kodėl jos turi būti abi vienodos, juk apyrankių niekas dviejų tokių pačių ant abiejų rankų net negalvoja nešioti?

Ieva numezgė vieną riešinę su skylute nykščiui iš labai gražaus Kaffe Fassett sukurto Regia siūlo (jis man pačiai buvo didelis siurprizas, nes šis dizaineris garsėja savo spalvomis, o čia tik skirtingo pločio juodos ir violetinės juostelės), tai ji kaip ir atliepia tą užduotą violetinę temą. O antra žalia – nes vaikas mėgsta žalią spalvą. Iš vienspalvės islandiškos vilnos, bet stulpeliu, sukuriančiu vertikalias tekstūrines juosteles.

Pamesta viena pirštinė paprastai panaikina visą porą – ką su viena darysi? Ievos gi koncepcija ir tą likusią pavertė naudinga trijulės dalimi – visas gali dėvėti, kaip tik norisi, ant kurios nori rankos, su kuo nori suporavęs. Visos trys tarpusavyje tinka, visos dera, visos šildo. Ir labai smagiai atrodo. Ir net dar vieną pametęs (tuk tuk tuk į artimiausią medį), nesvarbu kurią, neliksi – tikra ta žodžio prasme – ant ledo 😉 .

Ievos Abraitytės megztos riešinės iš Regia Design line Stripe Collection” by Kaffe Fassett 03867 ir Istex Einband 1763.

Item added to cart.
0 items - 0,00