Su džiaugsmu, kad ir truputį pavėluotai (turėjo būti spalio pradžioje 😉 ), demonstruoju baigtą šaliką – dar vieną variantą, kurį gali susidėlioti “Uogų karolių” konstruktoriuje 🙂 .
Megztas iš plonos ir labai šiltos islandiškos vilnos, kuri juotruoliams bando šiepti dantis, bet puikiai laiko formą ir turi be galo gražų vilnišką vaizdą bei ilgą pūką.
Uogų raštas su ja labai dailiai sudera, sukurdamas tokį pusiau reljefinį, pusiau kiauraraštinį efektą, idealus variantas plonam ir plačiam šalikui. Tiesa, kraštai yra linkę truputį riestis, man toks lengvo netvarkingumo efektas suteikia žaismės, bet atkreipkite dėmesį, ką tai erzina ir parinkite platesnį kraštelį.
Šaliko aprašymas kaip ir būtų niekam nereikalingas, nuo jo, kaip paprasčiausio daikto, žmonės paprastai pradeda mokytis megzti, bet šis šalikas turi lengvą nukrypimą nuo tradicinio stačiakampio – pasmailintus galus. Šaliko galai yra vienas tokių labiausiai nereikalingų (?) dalių (nerandu tikslesnio žodžio 😉 ), ypač taip mėgstamuose plačiuose, nes trukdo ir pakišti po viršutiniu rūbu, ir norint šaliką susirišti (tada jie turi būti ilgi ir ne per platūs), o lengva trapecijos forma tą reikalą akimirksniu išsprendžia. Ir dar siūlus pataupo 😉 .
Spalvos mano – pačių įvairiausių uogų assorti, yra jame ir neprinokusių, ir jau pabuvusių variantų, bet pagrindinei idėjai – linksmam, smagiam ir spalvotam šalikui – galite labai sėkmingai sunaudoti pačius įvairiausius savo galiukus. Šiltos ateinančios žiemos!
Šalikas megztas iš Istex Einband 1766, 9281, 1098, 9268, 9128, 1765, 9076, 9020, 1763, modelis – konstruktoriaus “Uogų karoliai” dalis.
