Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Globalizacija

Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo „o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos „Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Pirštinės šventam Kazimierui

Taip poetiškai pavadino savo trijų pirštinių komplektą Kotryna. Ūkiškas žmogus galbūt įžvelgtų tame ir kokią praktinę naudą. Trys pirštinės – tai ne dvi, kokiai netikėtai nelaimei su viena ištikus, lieki ne ant ledo, o sieki trečios. Nuotaikų gaudytojai ir mėgėjai puoštis, derinti bei mėgautis drabužiais, įžvelgs šioje trijulėje didelę derinimo ir nešiojimo įvairovę – visos trys pirštinės dera tarpusavyje ir gali jas nuolat vis kitaip grupuoti.

Iš savo varpinės aš įtariu didelį džiaugsmą pažaisti spalvomis ir jų deriniais. Visi žinom, kaip būna pradėjus derinti: rūpi ir kaip tas su tuo, o tas su anuo, o vienas tinka prie kitų penkių ir kaip išsirinkti patį pačiausią derinį…

Nesirinkti. Išbandyti visus rūpimus, drąsiai žaisti tiek spalvomis, tiek formomis, pridėti pirštuotai pirštinei kitos spalvos pirštuką, o gal tik galiuką ar žiedą. Vienai pirštinei sudrauginti ploną siūlą su vienu priedu, o kitoje išbandyti jį su kitu. Patikrinti, kaip šalia vienspalvio plonyčio siūlo keičiasi pereinamų spalvų gija. Ir numegzti komplektą – meno kūrinį. Šildyti akims ir rankoms.

Kotrynos Navickaitės megztos pirštinės, siūlai – Schoppel-wolle Lace Ball 100 2264 (Šviesa tunelio gale), Isager Alpaca 1 (Thyme, Sky) ir Istex Einband 1098.

Pilni delnai snaigių

Savo gimtadienį MZ tradiciškai sutinka su nauju modeliu ir šiais metais dovanojam Jums pilnus delnus snaigių – pamenate, kaip vaikystėje jas gaudydavom ir gėrėdavomis nepasikartojančiomis formomis 🙂 ?

Šių bepirščių pirštinaičių idėja gimė vasarą latvių mezgėjų susitikime. Jo organizatorė Baiba Pilane pasiūlė visoms norinčioms dalyvėms bendrą mezginį – ripsu išilgai kaip riešinės megztas pirštinaites su trumpomis eilėmis suformuotu nykščiu. Ji parodė kelias dekoro idėjas, kiekviena galėjo rinktis, naudotis jomis ar kažką pridėti savo. Man ripsas iškart susijungė su garsiosiomis Orenburgo skaromis, kurių kiauraraščiai būtent išmegzti ripse. Tai yra kitoks principas nei tradiciniuose, mums labiau įprastuose kiauraraščiuose (nesvarbu, kiekvienoje eilėje mezgamas raštas ar kas antrą), kur labai svarbi suėmimų kryptis – jie formuoja dailų rašto piešinį. Ripse gi mezgamame kiauraraštyje svarbu yra tik skylutės (pirmose raštų schemose buvo žymimos tik jos), todėl nors ir paruoštose schemose patogumui aš nupaišiau suėmimus, jų kryptis nėra radikaliai svarbi, galite drąsiai keisti, jei kitaip yra patogu.

Dar vienas momentas megsiantiems – aš įsivaizdavau, kad skylutės geriau matysis su tamsiu siūlu, nes užsimovus ant rankos turėtų šviesti oda. Deja, po vasarinio bandymo supratau, kad ši technika gerokai raiškiau atrodys su šviesiais siūlais – raštas matosi ir užsimovus pirštinę, ir net be rankos. Todėl modeliui mano pasirinkimas buvo šviesus snieginis koloritas – baltas, šviesiai pilkas, melsvas, rausvas, gelsvas (pastarieji du dar laukia mezgimo krepšyje 😉 ).

Siūlo storis kaip ir nėra labai radikaliai svarbus tokiam modeliui, bet, tos pačios Baibos žodžiais tariant, fingering vulgaris (aka 100 g ~ 400 m) yra pats optimaliausias pasirinkimas – pakankamai komfortabilus tiek megzti, tiek nešioti, o ir nestorame siūle yra kur skleistis raštui.

Kalbant apie raštą, pagrindinė, puošnioji, dalis yra pirštinių išorinėje pusėje, aprašyme rasite du snaigių smulkaus sniego fone variantus, kurie skirsis 4 ripso juostelių pločiu. Tai gali būti pasirinkimas tiek didesnei, tiek mažesnei rankai, bet kartu ir daugiau erdvės bei pasirinkimo mūsų mezgimo tamprumui. Pamenate riešinių epochą – net su tais pačiais virbalais ir siūlais visos įsigudrindavome megzti skirtingą ripso juostelių skaičių (aš įsigudrinau su patirtimi ir įgudimu megzti tampriau tam pačiam riešui vis jį didinti 😉 ). todėl pagal save nuspręskite, ir kuri snaigė Jums gražesnė, ir kiek papildomo foninio sniego Jūsų rankai reikės. Tik skaičiuodami atkreipkite dėmesį, kad viršutinė dalis ir delninė skiriasi savo pločiu, delno dalis yra siauresnė, todėl jų sudūrimo vietoje išmegztas nykštys yra anatomiškai taisyklingoje vietoje – ne per šoną, o arčiau delno.

Lygiai taip pat lengvai koreguojamas ir pirštinaitės ilgis – galite savo nuožiūra nuimti ar pridėti akių, elastingas ripsas prisitaikys prie rankos formos.

Ripsinė dalis yra mezgama lygiai, bet – nupaišiau kelias mažų snaigučių schemas (tokių patys galite lengvai prisikurti visokiausių variantų 🙂 ), jei norėsis kelias pagauti ant delnų. Galite jas išmegti bet kuriose delno dalyse.

Kad kraštas būtų tvarkingesnis ir tampresnis, pirštų dalyje (tiek pagrindinėje, tiek nykščio) pirštinė baigiasi siaura 2 akių I-cord juostele. Riešo dalyje jos atsisakiau (ji pagal aprašymą yra 3 ripso juostelėm platesnė), kad ši, atvirkščiai, būtų elastingesnė, bet jei norėsis, galite ir ją dailiai apkraštuoti tokiu pačiu I-cord’u.

Tokio storio siūlų pasirinkimą turėjau didžiulį ir pirma mintis buvo keturgijai kojininiai siūlai. Nerealizuota kol kas, bet ir dabar manau, kad tai buvo gera mintis – siūlas ir šiltas, ir – svarbiausia – tvirtas, o pirštinės, jau spėjau patirti, kad ir ne taip, kaip kojinės, bet nuoširdžiai kasdieną nešiojamos yra linkusios susinešioti 😉 . Bet pirmam bandymui konkursą laimėjo baltas Istex Einband – jis ir šilumą garantuotai užtikrins, ir savo gražiu pūku bei tvirtu formos laikymu labiausiai man asocijavosi su sniego raštais. Švelnesnis rankai – šviesiai pilkas Drops Flora variantas. Ir mažesnis, nes alpakos vilna yra linkusi gražiai kristi. Abi poros buvo megztos ir tais pačiais virbalais, ir tiek pat eilių, o pilkosios tiko gerokai už mano mažesnei rankai.

Smalsu buvo išbandyti ir plonesnę vilną – Isager Spinni. Iš jos numegzta melsvoji pora platesne schema. Mezgimo krepšyje dar manęs laukia Drops Alpaca, Isager Merilin su Rosarios4 Jardim – nekantrauju pamatyti Jūsų variantus! Gal kas sugalvos prisirinkti snaigių ir už kaklo – į tradicinį baktusą? 😉

Balta pora megzta iš Istex Einband 0851, šviesiai pilka pora – iš Drops Flora 03, melsva – iš Isager Spinni 10. Karolio Eidikio nuotraukos, modelis – „Snaigės„.

Item added to cart.
0 items - 0,00