Mėlyna & Co

Storosios islandiškos vilnos Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) siuntoje šį kartą dominuoja visi ledo atspalviai – ryškiai melsvas, šviesaus džinso ir truputį margų rausvai melsvų šviesoje spindinčio sniego atspalvių.

Šviesiai melsvą kompaniją atsveria klasikinis tamsiai mėlynas atspalvis, o juos sujungia ryški mėlyna, pabėgusi iš bedros nuotraukos 😉 .

Du labai panašiai atrodantys kamuoliukai, tik tas dešinysis yra gilios, turtingos žalios spalvos, o kairysis – tamsiai pilkas su žalsvu atspalviu, kosminio gražumo taip pat 🙂 .

Ir natūralūs atspalviai, savaime suprantama – šiaudo aukso ir vidutinio tamsumo pilkos spalvos. Rimtiems, ilgaamžiams, labai šiltiems, lengviems ir išskirtinai gražiems mezginiams 🙂 .

Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – „Riddari„, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį „kutina” ir „niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – „Riddari„.

Universali vilna

„Aš viską labai įdėmiai perskaičiau straipsnelyje apie šių metų virtuvei skirtus kalėdinius mainus, apie rekomenduojamas medžiagas taip pat”,- šelmiškai šypsosi Laima, rodydama man savo mezgamus rankšluostukus iš islandiškos vilnos.

Tiesa, jie tikrai neskirti kam pavalyti ar nusausinti, jų funkcija – keliauti į gamtą prasidėjus piknikų sezonui ir pridengti kokį greitai gamtoje šąlantį patiekalą (na, gal ir namie žiemą kokį šiltą dubenėlį apsaugos nuo visur nosį kaišiojančio šalčio), tikrai tiks ir ant kelių užsikloti suvėsus.

Bet turbūt pagrindinė jo funcija yra šildyti, dengti ir saugoti GRAŽIAI. Kažkada klausiausi amžinatilsį Antano Gudaičio anūkės interviu apie senelį (interviu buvo apie jos gyvenimą, bet prisiminimiau gabaliuką, kur ji pasakoja apie senelį ir jo namus) ir ji sako, kad tai nebuvo jokiu būdu lengvas, bet tai buvo gražus gyvenimas ir jo siekis. Tai va būtent tam gražiam gyvenimui ir skirti šitie tekstiliniai meno kūriniai, įkvėpti kito menininko – Marko Rothko – abstrakcijų. Aš bandžiau įsivaizduoti, ar įmanoma būtų išgauti tokius subtilius spalvinių lesiruočių efektus su medvilniniais siūlais ir… neįsivaizdavau ;( . Laimos dėka pirmą kartą gyvenime susimąsčiau apie siūlų ir dažų paraleles. Šitos asociacijos – mano galvos vaisius, žinoma, bet jei reikėtų kaip testuose sujungti kairiojo stulpelio, kur būtų surašytos dažų rūšys, ir dešinio su tekstiliniais pluoštais eilutes, medvilnė man būtų guašo atitikmuo, o su aliejine tapyba sudrauginčiau spalvinę gelmę turinčią vilną.

M. Rothko abstrakcijos, kaip matote, įkvėpė ne tik spalvinius sprendimus, kompozicinius taip pat – atidžiai pasižiūrėkite, kokius modulinius ir intarsinius spalvinių plėmų derinimo viražus atliko Laima tokiuose iš pirmo žvilgsnio kukliuose buičiai skirtuose mezginiuose ir dar iš nelabai ardomo Plotulopi siūlo!. Pasitaisau, gražiai buičiai.

Laimos P. megzti rankšluostukai ir paskutinė nuotrauka. Siūlai – Istex Plotulopi 1431, 2020, 1432, 2024, 2021, 1430.

Žiema su Plotulopi

Naujienos keliauja nenutrūkstamu srautu, bet ratas karts nuo karto vis apsisuka – mes akylai sekame, kad nepritrūktume jokių neverptos islandiškos Plotulopi (100% islandiška vilna, 100 g ~ 300 m) spalvų.

Neutralių spalvų reikia nuolat ir jos be jokios konkurencijos nuolat pirmos keliauja į papildymo užsakymą ir šis papildymas yra iš tų retų, kai gavome visus tiek pilkus, tiek rusvus atspalvius.

Atkreipkite dėmesį, į tą paskutinį diską bendroje juodai-baltų atspalvių nuotrukoje – jis yra ne juodas, kaip atrodo iš toli, o žvaigždėtų kibirkščių pilno naktinio dangaus.

Toks pat visokių atspalvių pilnas ir rudas kamuoliukas, užbaigiantis (o kitoje nuotraukoje pradedantis) šiltų natūralių rusvų atspalvių seką.

Prie natūralių nedažytų vilnų šliejasi ir labai gamtiškų atspalvių žalia kolekcija:

Šilumos žiemą išsiilgusiems – saulės ir šiltos terakotos atspalviai:

Natūralių atspalvių kolekciją lydintis spalvotas papildymas beveik visas yra netolygių, turtingų atspalvių su lengvu tvidiniu efektu – šviesi violetinė, šilta raudona, šiaurinės jūros melsva ir gili baklažano violetinė. Išimtis niuansuotiems kolegoms – intensyvus ryškus mėlynas diskas, aktualios ir labai madingos spalvos!

Item added to cart.
0 items - 0,00