Vyriškai

Islandiška Lettlopi vilna yra vienas pirmųjų pasirinkimų vyriškiems megztiniams jau ir pas mus, ką ir kalbėti apie Islandiją – ten iš šio siūlo bus numegzti beveik visi tradiciniai modeliai su raštuota apvalia kokete. Islandiška vilna nėra gležna gėlelė, turi ir dantis, ir charakterį, bet užtai lengvumu, ilgaamžiškumu bei šiluma prilygstančių konkurentų turi labai negausiai.

Iš tvirto, vidutinio storumo Lettlopi numegzti du šiandieniniai megztiniai, abu vyriški, iš tradicinio islandiško megztinio vienas paėmė žakardinius raštus (labai populiarius tradiciniame mezgime, nes leidžia sunaudoti įvairius kiekius skirtingų spalvų atsargų ir suteikia mezginiui papildomo tvirtumo bei šilumos, na ir grožį, kaip šalutinį efektą ;), kitas – apvalios koketės konstrukciją.

Šiais laikais grožis tikrai nėra šalutinis efektas, o greičiau viena pagrindinių priežasčių, dėl ko renkamės spalvotus raštus, kaip ir siūlus jiems. Rūta į pastarąją užduotį labai rimtai pažiūrėjo – jos pasirinktas modelis žongliravo visai nemenku kiekiu spalvų, reikėjo numatyti, kaip spalvoti kamuoliukai atrodys suraštuoti. Koją pakišo ne toks dydis, kokio tikėjosi, tai teko megzti du kartus, kad S dydis tiktų L realybei. Rūta, numezgusi tą patį megztinį du kartus, pripažino, kad tam raštui greičiausiai reikėjo plonesnių siūlų ir mažesnių virbalų, „bet trečią kartą iš eilės megzti to paties nekyla ranka”. Taip laimėjo Lettlopi, tegu ir storesnis nei numatyta siūlas, bet užtai su daug kitų laaabai gerų savybių. IR – net numezgusi du megztinius vietoj vieno (tai yra rezultatas vienas, tik darbo buvo dviems versijoms 😉 ), ji suspėjo, kol „dar pavasaris neatėjo, tai galima sakyti, kad beveik laiku”. Čia aš vėluoju su parodymu, nors… kalendorinis pavasaris kaip ir įsibėgėjo, bet oras nedaug nuo žiemos tesiskiria, tai ir rodau, galima sakyti, pačiu laiku 🙂 .

Gitanos megztinis sūnui taip iš Lettlopi, tik vienspalvis – ji pasirinko labai populiaraus modelio vyrišką versiją. Jo pagrindinis akcentas – horizontalios stulpelių juostos, tarp kurių įkomponuoti platinimai.

Pagal planą vienspalvis megztinis taip ir atrodo tik Gitanos meistriškumo dėka, nes pritrūkusi vieno žalsvo atspalvio ji taip meistriškai prijungė kitą, kad nė nesimato.

Prie laukiančių saulės, kaitros ir gėlyčių šiandieninių megztukų šeimininkai turbūt neprisijungs – jiems ir taip šis žiemavasaris garantuotai šiltas 😉 .

Pirmas megztukas megztas Rūtos MiškinytėsLettlopi 0054, 9431, 9418, 9427, 1414, 1418, 0052, modelis – „Eisbär” iš knygos „Villmarksgensere – Varme gensere til små og store eventyrere„. Antrasis megztinis megztas Gitanos Gricienės iš Lettlopi 1415, 1407, modelis – „Anker’s Sweater – My Boyfriend’s Size„. Nuotraukos autorių.

Šiltas ir universalus

Iš storos islandiškos vilnos Jolanta nusimezgė, mano galva, universaliausią megztinį. Jis yra storas, bet tokio padoraus storio, kad lengvai telpa po striuke, kai reikia papildomos šilumos lauke ar planuoji leisti kelias valandas pakankamai vėsioje patalpoje. Kartu jis numegztas kaip švarkelis, tai su striukėmis atsisveikinus, jis jau visai ramiai gali perimti viršutinio drabužio rolę – tam tiks tiek susagstomas modelis, tiek nuo gamtos gaivalų sauganti islandiška vilna. O didelės bei patogios kišenės praverčia bet kuriam drabužiui 😉 .

Apykaklė modelyje vaidina labai svarbią rolę – ji suteikia charakterį visam rūbui, kartu suteikdama įvairių galimybių nešiotojai. Gali tik užsimesti kaip švarką, gali susisegti ir turėti gana gilią iškirptę golfui ar skarelei (ar plikam kaklui, jei kartais būtų TAIP šilta), o gali gražiai susiausti ir ji uždengs kaklą beveik iki smakro. Apykaklė dailiai „išauga” iš paslėpto užsegimo juostelės, megztos stulpeliu. Tas pats stulpelis pasikartoja ir kišenių kraštuose, ir megztuko apačioje ir rankovėse – ir taip apskaičiuotas, kad NIEKUR nieko nesusiaurina ir nesutraukia! Tokie meistrystės niuansai taip džiugina akį 🙂 .

O kam jau galvoje pavasaris ir linas su medvilne, jokiu būdu neatkalbu, juos (ypač plonus) nusimegzti reikia laiko, bet pažvelkite pro langą (pro manąjį sninga 😉 ) ir įsitikinkite, kad turite bent vieną tikrai šiltą megztinį spintoje tam taip lauktam naujam sezonui 😉 .

Jolantos Vainutienės megztas megztinis iš Istex Lettlopi 9418.

Mėlyna & Co

Storosios islandiškos vilnos Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) siuntoje šį kartą dominuoja visi ledo atspalviai – ryškiai melsvas, šviesaus džinso ir truputį margų rausvai melsvų šviesoje spindinčio sniego atspalvių.

Šviesiai melsvą kompaniją atsveria klasikinis tamsiai mėlynas atspalvis, o juos sujungia ryški mėlyna, pabėgusi iš bedros nuotraukos 😉 .

Du labai panašiai atrodantys kamuoliukai, tik tas dešinysis yra gilios, turtingos žalios spalvos, o kairysis – tamsiai pilkas su žalsvu atspalviu, kosminio gražumo taip pat 🙂 .

Ir natūralūs atspalviai, savaime suprantama – šiaudo aukso ir vidutinio tamsumo pilkos spalvos. Rimtiems, ilgaamžiams, labai šiltiems, lengviems ir išskirtinai gražiems mezginiams 🙂 .

Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – „Riddari„, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį „kutina” ir „niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – „Riddari„.

Item added to cart.
0 items - 0,00