Artėjant pavasariui mes tradiciškai esame nusiteikę vis šviesyn ir šiltyn, kas tikrai taip ir bus, bet iki trumpų rankovių ir tikro karščio mūsų laukia dar daug pereinamų dienų, kai šiltas megztinis ar liemenė (ypač nusimetus striukes!) bus pats geriausias draugas gamtoje ar nebešildomuose namuose, o pledai iš šio siūlo yra namų jaukumo simbolis, todėl mes visais metų laikais rūpinamės, kad nepritrūktumėte jokių Lett Lopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) spalvų:
Šiandieninė istorija yra apie tai, kaip įvaldžius kokį amatą ir pasigilinus į niuansus, labai stipriai pakyla kartelė 😉 ir parduotuvinį abstrakčiam dydžiui sukalkuliuotą megztinį nuo rankų darbo iš kokybiško natūralaus siūlo tau specialiai megztą skiria šviesmečiai.
Anastasijos mezginiai daugeliui MZ dienoraštyje asocijuojasi su išskirtinai meniškais ir labai preciziškai apgalvotais bei atliktais. Šį kartą ji savo meistrystę ir įgytas žinias panaudojo… kopijai. Nėra tai visai tikslus žodis, nes jos “kopija” yra gerokai pagerinta originalo versija 🙂 . Paėmusi iš originalaus megztuko tai, kas ją sužavėjo – spalvas, raštus, didumą, ji pakeitė medžiagą ir net rankovių konstrukciją, nekalbant jau apie smulkias detales.
Todėl, kaip jau supratote, pirma nuotrauka – ne programinis triukas, o du megztiniai: senas rankose ir dviejose apatinėse nuotraukose, o dviejose pirmose – patobulinta versija.
“Trumpa istorija būtų tokia. Aš nusipirkau originalų megztinį maždaug prieš 10 metų ir jis greitai tapo vienu iš mano mėgstamiausių dėl savo spalvos ir raštų. Galbūt tai nebuvo pats patogiausias megztinis, kokį tik galima įsivaizduoti, bet parduotuvėje pirkti megztiniai tokie retai būna, ir, tiesą sakant, tuo metu tai nebuvo svarbiausias kriterijus. Kadangi, manau, jis buvo pagamintas iš akrilo (etiketė išsitrynė prieš daugelį metų), jis ne itin grakščiai dėvėjosi (išsitampė ir burbuliavosi), bet vis tiek sakyčiau, kad laikėsi pakankamai gerai. Ir neseniai pradėjau pastebėti visas smulkmenas, kurias būtų galima patobulinti: galėtų būti ilgesnis ir vos platesnis, reglanas varžė judesius, laikui bėgant išsitampė stulpelis. Dabar, kai turiu nemažą vilnonių megztinių spintą, taip pat pradėjau jausti, kad medžiaga (akrilas?) man yra nebe tokia maloni. Žinodama, kad šiomis dienomis turiu pakankamai įgūdžių patobulinimams ir man tereikia nukopijuoti seną megztinį atsižvelgiant į šiuos niuansus, taip ir padariau. Senasis megztinis vis dar tinkamas dėvėti, tik reikia jam parodyti šiek tiek meilės nurenkant burbuliukus ir įveriant gumytę į išsitampiusį stulpelį. Netrukus ketinu jį padovanoti. Bus labai liūdna su juo atsisveikinti, bet įsivaizduoju, kad kas nors kitas gali patirti tiek pat džiaugsmo, kiek aš per pastaruosius 10 metų. Aš tikiu, kad daugumą kasdienių drabužių geriau dėvėti, o ne saugoti vien dėl sentimentų 🙂 “.
Būdama labai kruopšti ir tiksliai žinodama, ko ir kaip nori, Anastasija turėjo reikalų perskaičiuojant, atitaikant spalvas, dydį ir visus jai svarbius niuansus, bet užtai viską vainikavo mylimo megztinio pati tobuliausia versija (ir dar nauja!).
Anastasijos Zaychenko megztas megztinis, istorija ir nuotraukos. Siūlai – Istex Lettlopi 0054, 9427, 1704, 0086, 0085, 9420.
Stora, tvirta ir šilta islandiška Lettlopi (100% vilna, 50 g ~ 100 m) vilna pas mus keliauja nepriklausomai nuo sezono, nes mezgimas yra ilgas procesas, čia tau ne blynus iškepti, šiandien pradėjęs nebūtinai ryt ir turėsi, todėl šilti mezginiai ant virbalų atsiranda nuolat, bet žiema ir islandiška vilna yra pats jaukiausias, teisingiausias ir komfortabiliausias derinys, todėl šiuo metu jos tiesiog negali pritrūkti!
Papildymas – vėlyvo lapkričio spalvų. Prislopinti žali, visi natūralūs atspalviai su melsvais ir švelniai rausvais akcentais.
Šis siūlas yra turbūt pats populiariausias iš gaminamų Istex – storas, tvirtas, šiltas ir be galo gražiai dažytas (graži ir nedažyta kolekcijos dalis). Iš jo mezgami tradiciniai islandiški megztiniai, šiltos kepurės ir dar šiltesnės pirštinės, kai kas mezga net kojines (net jei jos ir nepasižymės tvirtumu, užtai šildys užtikrintai!), o mūsų namuose iš Lettlopi yra numegzti kasdien naudojami pledai – vienu žodžiu, visa rimtoji žiemiškoji amunicija 🙂 .
Išskalbtas šis siūlas paminkštėja ir labai prašmatniai išsipūkuoja.
Kad islandiška Lettlopi vilna yra puikus siūlas, žino visi. Net ir jautruoliai, kurie jos nešioti negali ir nenori, nepaneigs, kad auksas ir pelenuose žiba – ji yra labai šilta, lengva, tvari ir be galo graži bei tikra. Matėm iš jos melejoną numegztų gražiausių megztinių, šilčiausių pirštinių, kepurių ir net kojinių, bet šiandieninis mezginys turbūt nustebins ir visko mačiusius – pasirodo, golfo lazdoms taip pat reikia megztukų 😉 . Gal ir nekenčia jos žiemą nuo šalčio kaip mes, žmonės, bet kad joms reikia apsaugos, tai faktas, ir sesė, brolio paprašyta, padarė jo mylimo žaidimo priemonėms jas pačias gražiausias, kokias tik galėtum įsivaizduoti. Ir spalvas derino, ir formą išmodeliavo, ir dryžiukais išmargino, ir net kutuką ant viršugalvio vienai įtaisė 🙂 .
Katrynos Boroškaitės nerti megztukai golfo lazdoms ir nuotraukos. Siūlai – Istex Lettlopi 1405, 0051, 1706.