Žalia ir mėlyna – mojam iškeliaujančiai vasarai

Šis ruduo mus lepina neįprastai šiltu oru, bet jis neapgaus jokio mezgančio žmogaus – mezgėjai žino, kad šiltais megztais drabužiais rengiasi tas, kas iš anksto apie tai pagalvoja 😉 . Mes taip pat galvojam, kad šiltutėlė ir rimto storio islandiška Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) dabar atrodo ir per šilta, ir per kandi, bet labai greitai galvosime kitaip 😉 .

Šito siūlo lentynos visais sezonais yra rūpestingai prižiūrimos, rudeniop, pasirodo, pritrūko šaltų žalių ir melsvų atspalvių.

Vasarinės pirštinės

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. „

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale „Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, „mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. „Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Gobelenų paroda

Grįžtam prie bežodžio penktadienio su vis labiau MZ dienoraštyje populiarėjančiu audimu, tik šį kartą įrašo herojai – ne nešiojami daiktai, o austi paveikslai. Alan Hendrixson jau ne pirmus metus kuria gobelenus pačiomis įvairiausiomis menininką įkvepiančiomis temomis. MZ mes susitinkame paprastai prie islandiškos Lettlopi vilnos lentynos – šis siūlas, kaip matote, puikus ne tik šiltiems rūbams, menams taip pat.

Jau seniai norėjau parodyti Alano kūrinius čia, MZ dienoraštyje, bet reikalai truputį užsitęsė ir… tik į gerą – gobelenų kolekcija išaugo ir jie jau turi naujus namus čia. Kviečiam į įkvepiančią parodą!

Alan Hendrixson austi gobelenai ir nuotraukos. Siūlai -įvairių spalvų Lettlopi, raudonas ir baltas austas iš Drops Nepal.

Islandiška saulė

Geros žinios ir iš Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) parapijos, šio siūlo papildymus pastaruoju metu mes gauname gerokai dažniau nei neverptos Plotulopi vilnos, bet vis po spalvą kitą. Šiandieninis papildymas nemažas, bet ryškiausiai jame spindi geltoni ir rūdžių atspalviai, jau senokai mus bedžiuginę 😉 . Iš šio siūlo mezgami klasikiniai rimti islandiški megztiniai, patys šilčiausi pledai ir gražiausios pirštinės. Ir kada, jei ne ilgą šiltą vasarą tuo užsiimti 😉 .

Teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad ir lengvai margus mėlynus su raudonais kamuoliukais jau senokai matėme savo lentynose. O kai ką gal pradžiugins klasika – juoda. Ir jos žvaigždėta versija 😉 . Šalia išskirtinai gražios natūralios žalios ir rusvos – gamtos spalvos visada turi savo kertelę mezgėjų širdyse.

Item added to cart.
0 items - 0,00