Noro tarp burokų

Margi Noro siūlai paprastai kombinuojami su vienspalviais siekiant prislopinti jų labai išskirtinį ir akį traukiantį spalvyną, bet net ir jiems teko pasitraukti į antrą planą prieš ryškiai rožinės spalvos foną, kurį Gražvydė parinko jiems į kompaniją iš naujos Schoppel-wolle medvilnės kolekcijos. Parinko taip gerai, kad… į antrą planą pasitraukė abu siūlai, užleisdami vietą autorei – taip visada atsitinka, kai pasirenkame mums tinkančias ir taip mus išryškinančias spalvas. Juodas megztukas ar neoninės geltonos spalvos, reikšmės neturi, jo darbas – sukurti idealų foną nešiotojui švytėti. Ir nors aš pati nedaug ryškių spalvų galėčiau priderinti sau prie veido, mane visada džiugina spalvingi kitų pasirinkimai. O kad Gražvydei labai tinka šalta raudona spalva, pirmą kartą tą pastebėjau jai vilkint megztuką iš gryno (niekuo neskiesto!) Noro Flower bed.

Abu siūlus Gražvydė derino nukeltų akių koriukų raštu, sugrupuodama spalvotų taškiukų blokus po tris juosteles, keisdama ritmą tik kaklo pridėjimuose. Apvali koketė tokiam raštui – paties dangaus nulemtas pasirinkimas, nes į lygias eiles gali nepastebimai įkomponuoti pridėjimus.

Megzdama Gražvydė ne kartą savo mezginį apžiūrinėjo iš abiejų pusių ir klube net susiformavo stovyklos, vienai gražesnė buvo geroji, kitai – išvirkščioji pusės. Vienoje ciklameninė medvilnė dominuoja, kitoje – Noro spalvos visame savo gražume. Vienas iš apvalaus mezgimo ir gražios apdailos privalumų yra tas, jog pačiam nešiotojui visai nereikia rinktis stovyklų – gali nešioti abi puses pakaitomis, pagal nuotaiką 🙂 .

Gražvydės Norkienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais ir nuotraukos.

Tegyvuoja Noro

Noro siūlai pirmiausia yra žinomi ir atpažįstami pagal labai išskirtinius ir neįprastus spalvynus, kuriems įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš gamtos – gal todėl jie tokie nebanalūs ir netikėti, nes sukurti remiantis ne klišinėmis taisyklėmis, o labai įdėmiu žiūrėjimu.

Pusiau vienspalviai siūlai gausioje ir spalvingoje Flower Bed kolekcijoje atsirado gerokai vėliau ir turėjo keistą reikalavimą – jų reikėjo užsakinėti 3 kartus daugiau nei tokių pačių margintų. Galiu galvą guldyti, gamintojai tada net neįtarė, kad po gero laiko gabalo (tų siūlų vienas užsakymas buvo milžiniškas, tai nenuostabu, kad dar džiaugiamės jų likučiais 😉 ) šis jų sprendimas buvo super taiklus ateities tendencijų numatymas. Spalvoti margi siūlai tikrai neverkia kamputyje, bet… vienspalviai vis dažniau pasirenkami naujam projektui – ar tai būtų megztukas, ar kojinės. Juolab kad Noro Flower Bed „vienspalviai” yra tokie tik palyginus su jų margaisiais giminiuočiais – vienos spalvos niuansų ir atspalvių yra turtinga ir gausiau kartais, nei margame spalvyne. Papildomų karmos taškų prideda išskirtinai geras šio siūlo nešiojimas, todėl nenuostabu, kad jie labai dažnai pasirenkami rūbui, kur nereikia garsaus margumo, bet norisi subtilumo, turtingumo ir įdomumo, o ir raštą kokį išmegzti, kuris nekonkuruotų su spalvų choru.

Dvi mezgimo draugės vieną gražų ketvirtadienį kaip tik ir demonstruoja savo naujienas 🙂 .

Kadangi siūlai baigiasi, iš baimės nepritrūkti Rimutė, jau nusipirkusi normalų kiekį megztiniui (tikrai normalų, tų megztinių iš Flower Bed primegta tiek, kad gan tiksliai jau galima numatyti, kiek reikia) nusprendė, kad ramiau miegosis turint dar papildomą šimtą gramų. Aš pabandžiau atkalbėti, bet kadangi kalba ėjo ne apie megztinį, o apie psichinę sveikatą, tai nelabai kokių radau argumentų, pasijuokusi tik, kad iš to, kas liks, galės nusimegzti skarą. Tai Rimutė taip ir padarė 🙂 .

Megztinio raštas – stambus stulpelis – labai dailiai susidraugavo su Noro subtiliais perėjimais: įdomu ir nieks dėmesio sau nebando daugiau prisišaukti. Tiek visos detalės (ir stulpelio raiškumas, ir neįprasta kaklo linija), tiek spalviniai niuansai – viskas matoma ir tobulai subalansuota.

Skara gi išmegzta augaliniais asimetriškais motyvais, ir nors sunkiai pagaunama nuotraukose, atrodo taip, lyg pačios žemės būtų išauginta – nenusakomo subtilumo rusvas siūlas yra lygiai tų pačių spalvų kaip ankstyvo pavasario peizažas aplinkui.

Gražvydės istorija – beveik tokia pati 😉 . Tik stulpeliai pas ją išsirikiavę apvalios koketės formavimui ir pabrėžimui bei galuose, visur kitur – žaliuoja lygūs plotai pirmos žolytės atspalviais. Modelį pati sugalvojo ir išsiskaičiavo.

Šiandien prie naujo megztuko – rausva skara su tokios pat dailios žalios spalvos spurgeliais, lyg megztuko žalumas būtų išsipumpuravęs šalimais esančioje dirvoje 😉 , bet bus ir lygiai tokia pat. Nes miegoti ramiai norisi visiems, tai nusiperki siūlų su atsarga, o sunaudoji taip pat, kaip visi 😉 . Todėl vietoj vieno megztinio bus megztinis su priderinta skara. Iš vienų įspūdingiausių siūlų.

Rusvas megztukas ir skara megzti Rimutės Daugėlienės, siūlai – Noro Flower Bed 17, megztinio modelis – „Hazel Sweater„, skaros modelis – „Knitangle„. Žalias megztinis megztas Gražvydės Norkienės, siūlai – Noro Flower Bed 13.

Češyro katino šypsena

Dovilė su Noro siūlais susikalbėjo vos tik jiems pasirodžius MZ (o tai yra, vos tik atsidarius MZ 😉 ) ir numezgė ne vieną iškirtinį mezginį iš jų, savaip tas neįprastas spalvas apžaisdama, kartais derindama su kitais siūlais. Ši tunika jau buvo rodyta MZ dienoraštyje prieš… 10 metų 🙂 . Įraše rasite ir daugiau pačių įvairiausių mezginių iš šito nuostabaus siūlo, kuris po truputį palieka MZ.

Žiūrėdama iš pakankamai ilgo jau megztam (dažnai ir permegztam) daiktui perspektyvos, galiu pasidžiaugti, kad Noro siūlai yra be galo ilgaamžiai (akivaizdu, geri japoniški genai 😉 ), tai jei ką dar turite spintoje, turite labai neblogas perspektyvas ateičiai – galėsite tiek nešioti, tiek permegzti, pakombinuoti su kitais siūlais naujoms idėjoms.

Kitas dalykas, liečiantis visus pereinamų spalvų siūlus, yra nuostabi idėja, kaip panaikinti tiesiai iš kamuoliuko mezgant atsirandančius dryžius. Tereikia vieną margą kamuoliuką sudryžuoti su kitu. Dovilės tunika akivaizdžiausiai šį triuką demonstruoja. Kaip sakė jau klasika tapusios roko operos autoriai: „Meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pasidėkite šitą idėją saugiai, bet pasiekiamai – tegu Noro išeina, bet pereinamų spalvų siūlų yra visokių ir ši taisyklė jiems galioja taip pat.

Labai ilga šio straipsnio įžanga, bet jis iš tikrųjų nėra apie tai, kaip Noro išeina. Atvirkščiai – kaip Noro lieka. Ant prieš dešimtmetį megztos Dovilės tunikos žydinčiomis rankovėmis staiga ėmė ir pakibo Češyro katino šypsena.

Net kai šie siūlai susidėvės fiziškai, jie kabės pusiau materialioje erdvėje efemeriška katiniška šypsena, kaip visi meno kūriniai, pakeitę mūsų pasaulį, nesvarbu, kokiu pavidalu jie yra išlikę (ar neišlikę) šiandieną. Nes rankraščiai nedega.

Dovilės Žydelienės prieš dešimtmetį megzta tunika iš Noro Silk Garden Sock S304 ir S252 su visai neseniai ant jos atsiradusia Češyro katino šypsena.

Šilta dovana

Šiandieninis įrašas pratęsia MZ gimtadienį, nes nėra didesnės dovanos dar vienerius metus prisidėjusiai parduotuvei nei matyti mezginius iš jos siūlų ir modelių 🙂 .

Eglės šis šiltukas lyg nutiesia tiltą nuo pačios MZ gyvavimo pradžios iki dabar, nes permegztas iš megztuko, numegzto prieš 10 metų, visai neseniai Eglei atradus MZ. Šiandien tie siūlai prisikėlė naujam gyvenimui – naujame modelyje 🙂 . Su Noro blyksniais iš pačios MZ pradžios. Su moherio priedu – labai šių dienų tendencija 🙂 .

Kartu tai ir proga prisiminti visai nesenas prieš porą metų pasikeitusias gyvenimo aplinkybes: „Megztas iš ardytų siūlų, nes turbūt tik per karantiną galima skirti tiek laiko ardymui, sukimui į gijas, skalbimui, vėl vyniojimui į kamuolius„.

Eglė mezgė šią liemenę su kompanija, ir būdama žmogus labai atsakingas, ji išgraibė visas klaidas aprašyme, už ką esu jai papildomai labai dėkinga!

Eglės Lašinskienės megzta liemenė iš Drops Lima 519 kartu su Drops KidSilk 22 ir nuotraukos. Modelis – „Sniego karalienė arba Alkio skonis„.

Item added to cart.
0 items - 0,00