Iškritęs burtas

Žaviuosi danės Laerke Bagger kūryba, kuri nepaisant chaotiško įvaizdžio labai atsakingai žiūri į mezgimą ir vartojimą apskritai. Jai mezgimas yra veikla be jokių taisyklių, bet su begalinėmis galimybėmis ir jos pagrindiniai principai – daryk iš to, ką turi, daryk tik tai, ko reikia ir mylėk, ką padarei – tiktų bet kuriam kūrybiškam šių dienų meistrui ir kaip niekam kitam šiandieninio įrašo herojei.

Taisykles seniai palikusi modelių receptų puslapiams, Daiva mezga visiškai intuityviai, neieškodama pramintų takelių, o tik savo vizijos vedama, kuri nebūtinai ir matosi visa galutiniu pavidalu. Ji neretai tik sumirga priešakyje lengvu miražu ir tenka pačiam ieškoti būdų ją pavyti, todėl nei ardymas, nei bet kokie eksperimentai Daivai nei baisūs, nei svetimi. Ir dar man labai patinka, kad ji nesilaiko įsikibus tos pirminės vizijos, o jautriai žiūri į tai, kas gimsta jos rankose ir visai nebijo paleisti vienos idėjos, jei rankose gimstantis daiktas prašo kito kelio.

Pastaruoju metu ji tikra ta žodžio prasme užsiiminėja tuo, ko reikia ir iš to, ką turi (šitas punktas turi niuansų 😉 ) būsimiems mylimiems drabužiams, tai yra, permezginėja nebetinkančius megztinius į tokius, kurių reikia dabar. Noro siūlai Daivą žavėjo nuo pirmų pažinties akimirkų, todėl nenuostabu, kad šiandieninis jos megztukas prasidėjo nuo to, kad buvo MZ lentynose jos atsidarymo dienomis – dar sruogomis supakuoti pirmieji Noro siūlai.

Gražiųjų Yuzen spalvų šįbeitą panašaus pridėjus užteko tik… liemenei, o namų podėliukas nieko tinkamo nepasiūlė rankovėms, tai teko pratęsti tinkamiausios pabaigos paiešką didesniuose – MZ – aruoduose. Parduotuvėje tuo metu buvo ir Dalia, ir Saulė, tai visos kolektyviai prisidėjo prie smagaus detektyvo. Bijau, kad tuo metu nestebėjau taip atidžiai visko, kad būčiau objektyvus liudininkas, bet dabar tą situaciją prisimenu taip: visos trys vaikšto su megztuku nuo lentynos prie lentynos ieškodamos tobuliausio varianto, kol Saulė staiga pastebi iš krepšio iškritusį idealiai tinkančių spalvų Zauberball Crazy kamuoliuką. Aš savo papratimu paburbu, kad spalvos spalvom, bet storis tai ryškiai skiriasi, į ką Daiva tik linksmai ranka numoja – menka bėda.

Jau megztuką pabaigus pripažino, kad pradėjus megzti rankoves tas storis tikrai labai juntamai skyrėsi (o ir raštas parinktas rankovei dar labiau sutraukė medžiagą), bet buvo taip gražu, kad nesvarbu. Ir iš tiesų, megztukas toks gražus ir mylimas (!), kad taisyklės liko nesvarbiais niuansais.

Skara – nemegzta prie megztuko, bet oi kaip tinka. Taip pat viena labiausiai nešiojamų ir atsiradusi ne visai tiesiu būdu 😉 . Apatinis trikampiukas buvo pradėtas megzti pagal receptą kaip kažkokios skaros pradinė dalis. Daivai jis pasirodė lyg per mažas ir buvo sėkmingai numestas į šoną. Paskui atrastas ir nuspręstas pabaigti. Tai yra, Daiva nusprendė vienu šūviu nušauti tris zuikius – pabaigti pradėtą mezginį, o kadangi jis buvo megztas iš Drops Alpacos, tai nusprendė pabaigti ir visas šio siūlo atsargas namie, sumegzdama jas juostomis pagal turimą kiekį, ir įsitaisyti naują reikalingą daiktą.

Ant visų punktų varnelės + ketvirtas – skara tapo viena mylimiausių 🙂 .

Daivos megztas megztukas iš Noro Yuzen 5 kartu su Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2395 (Kamufliažas). Skara megzta iš Drops Alpaca 517, 4400, 6309, 7139, 2918, 5575, 8120, 7323.

Dovilės burbuliukai

Noro siūlai, panašu, kaip meilė (o jie ir yra MEILĖ!) – niekada nesibaigia. Net nedidelis spalvotos plonos gijos lašelis, sudėtas su priderintu pagrindu, pakeis tą pagrindą iš pagrindų, suteikdamas kitą charakterį, stilių, nuotaiką ir spalvyną.

Kad Dovilė Noro siūlus jautriai jaučia ir kūrybiškai savo idėjoms, ne kartą turėjome progos įsitikinti MZ dienoraščio puslapiuose. Šiandieniniame megztuke ji suderino du gana plonus ir pakankamai spalvotus siūlus – plonytį margą Noro Stained Glass, priskirtiną lace kategorijai, su pakankamai ryškiu mėtiniu Isager Spinni.

Suderino labai išmaniai – megztuko pagrindas megztas abu siūlus sudėjus, bet rankogaliai, kaklas ir apačia yra vienspalviai mėtiniai, o bumbuliukų karoliai tarp ripsinių juostų megzti iš vieno margo Noro siūlo, kad būtų kuo švaresnės spalvos ir išsiskirtų bendrame melanžiniame fone.

Veikti, kaip visi suprantame, tikrai buvo ką, bet rezultatas šimteriopai atperka visą tą knysliavą su plono siūlo spurgeliais iš n kiekio akių 🙂 . O ir pasižiūrėjus proceso nuotraukas, atrodo, kad viskas taip su lengvu vėjeliu, saule ir spalvotais saldainiukais geroje keturkojų draugijoje ėjosi 😉 .

Megztuko konstravimui, jei nieko nepainioju, Dovilė pritaikė šį modelį, tik skylutes pakeitė bumbuliukai ir visus krašteliuose atsirado stulpeliai. Pagal save pritaikytas mažiau iškirptas ir dvigubas kaklas, stulpelis labai gražiai suformuoja lengvo baliono formo apačioje ir super aktualiai atrodo rankovėse, kur jį ir nešioti galima keliais būdais – ilgą siaurą ar patogiai ir stilingai atsilenkus.

Dovilės Žydelienės megztas megztukas iš Isager Spinni 46 su Noro Stained Glass 6 ir mezgimo virtuvės nuotraukos. Modelio išeities taškas – „Pullover (09/10)„.

Noro tarp burokų

Margi Noro siūlai paprastai kombinuojami su vienspalviais siekiant prislopinti jų labai išskirtinį ir akį traukiantį spalvyną, bet net ir jiems teko pasitraukti į antrą planą prieš ryškiai rožinės spalvos foną, kurį Gražvydė parinko jiems į kompaniją iš naujos Schoppel-wolle medvilnės kolekcijos. Parinko taip gerai, kad… į antrą planą pasitraukė abu siūlai, užleisdami vietą autorei – taip visada atsitinka, kai pasirenkame mums tinkančias ir taip mus išryškinančias spalvas. Juodas megztukas ar neoninės geltonos spalvos, reikšmės neturi, jo darbas – sukurti idealų foną nešiotojui švytėti. Ir nors aš pati nedaug ryškių spalvų galėčiau priderinti sau prie veido, mane visada džiugina spalvingi kitų pasirinkimai. O kad Gražvydei labai tinka šalta raudona spalva, pirmą kartą tą pastebėjau jai vilkint megztuką iš gryno (niekuo neskiesto!) Noro Flower bed.

Abu siūlus Gražvydė derino nukeltų akių koriukų raštu, sugrupuodama spalvotų taškiukų blokus po tris juosteles, keisdama ritmą tik kaklo pridėjimuose. Apvali koketė tokiam raštui – paties dangaus nulemtas pasirinkimas, nes į lygias eiles gali nepastebimai įkomponuoti pridėjimus.

Megzdama Gražvydė ne kartą savo mezginį apžiūrinėjo iš abiejų pusių ir klube net susiformavo stovyklos, vienai gražesnė buvo geroji, kitai – išvirkščioji pusės. Vienoje ciklameninė medvilnė dominuoja, kitoje – Noro spalvos visame savo gražume. Vienas iš apvalaus mezgimo ir gražios apdailos privalumų yra tas, jog pačiam nešiotojui visai nereikia rinktis stovyklų – gali nešioti abi puses pakaitomis, pagal nuotaiką 🙂 .

Gražvydės Norkienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais ir nuotraukos.

Tegyvuoja Noro

Noro siūlai pirmiausia yra žinomi ir atpažįstami pagal labai išskirtinius ir neįprastus spalvynus, kuriems įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš gamtos – gal todėl jie tokie nebanalūs ir netikėti, nes sukurti remiantis ne klišinėmis taisyklėmis, o labai įdėmiu žiūrėjimu.

Pusiau vienspalviai siūlai gausioje ir spalvingoje Flower Bed kolekcijoje atsirado gerokai vėliau ir turėjo keistą reikalavimą – jų reikėjo užsakinėti 3 kartus daugiau nei tokių pačių margintų. Galiu galvą guldyti, gamintojai tada net neįtarė, kad po gero laiko gabalo (tų siūlų vienas užsakymas buvo milžiniškas, tai nenuostabu, kad dar džiaugiamės jų likučiais 😉 ) šis jų sprendimas buvo super taiklus ateities tendencijų numatymas. Spalvoti margi siūlai tikrai neverkia kamputyje, bet… vienspalviai vis dažniau pasirenkami naujam projektui – ar tai būtų megztukas, ar kojinės. Juolab kad Noro Flower Bed „vienspalviai” yra tokie tik palyginus su jų margaisiais giminiuočiais – vienos spalvos niuansų ir atspalvių yra turtinga ir gausiau kartais, nei margame spalvyne. Papildomų karmos taškų prideda išskirtinai geras šio siūlo nešiojimas, todėl nenuostabu, kad jie labai dažnai pasirenkami rūbui, kur nereikia garsaus margumo, bet norisi subtilumo, turtingumo ir įdomumo, o ir raštą kokį išmegzti, kuris nekonkuruotų su spalvų choru.

Dvi mezgimo draugės vieną gražų ketvirtadienį kaip tik ir demonstruoja savo naujienas 🙂 .

Kadangi siūlai baigiasi, iš baimės nepritrūkti Rimutė, jau nusipirkusi normalų kiekį megztiniui (tikrai normalų, tų megztinių iš Flower Bed primegta tiek, kad gan tiksliai jau galima numatyti, kiek reikia) nusprendė, kad ramiau miegosis turint dar papildomą šimtą gramų. Aš pabandžiau atkalbėti, bet kadangi kalba ėjo ne apie megztinį, o apie psichinę sveikatą, tai nelabai kokių radau argumentų, pasijuokusi tik, kad iš to, kas liks, galės nusimegzti skarą. Tai Rimutė taip ir padarė 🙂 .

Megztinio raštas – stambus stulpelis – labai dailiai susidraugavo su Noro subtiliais perėjimais: įdomu ir nieks dėmesio sau nebando daugiau prisišaukti. Tiek visos detalės (ir stulpelio raiškumas, ir neįprasta kaklo linija), tiek spalviniai niuansai – viskas matoma ir tobulai subalansuota.

Skara gi išmegzta augaliniais asimetriškais motyvais, ir nors sunkiai pagaunama nuotraukose, atrodo taip, lyg pačios žemės būtų išauginta – nenusakomo subtilumo rusvas siūlas yra lygiai tų pačių spalvų kaip ankstyvo pavasario peizažas aplinkui.

Gražvydės istorija – beveik tokia pati 😉 . Tik stulpeliai pas ją išsirikiavę apvalios koketės formavimui ir pabrėžimui bei galuose, visur kitur – žaliuoja lygūs plotai pirmos žolytės atspalviais. Modelį pati sugalvojo ir išsiskaičiavo.

Šiandien prie naujo megztuko – rausva skara su tokios pat dailios žalios spalvos spurgeliais, lyg megztuko žalumas būtų išsipumpuravęs šalimais esančioje dirvoje 😉 , bet bus ir lygiai tokia pat. Nes miegoti ramiai norisi visiems, tai nusiperki siūlų su atsarga, o sunaudoji taip pat, kaip visi 😉 . Todėl vietoj vieno megztinio bus megztinis su priderinta skara. Iš vienų įspūdingiausių siūlų.

Rusvas megztukas ir skara megzti Rimutės Daugėlienės, siūlai – Noro Flower Bed 17, megztinio modelis – „Hazel Sweater„, skaros modelis – „Knitangle„. Žalias megztinis megztas Gražvydės Norkienės, siūlai – Noro Flower Bed 13.

Item added to cart.
0 items - 0,00