Tegyvuoja Noro

Noro siūlai pirmiausia yra žinomi ir atpažįstami pagal labai išskirtinius ir neįprastus spalvynus, kuriems įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš gamtos – gal todėl jie tokie nebanalūs ir netikėti, nes sukurti remiantis ne klišinėmis taisyklėmis, o labai įdėmiu žiūrėjimu.

Pusiau vienspalviai siūlai gausioje ir spalvingoje Flower Bed kolekcijoje atsirado gerokai vėliau ir turėjo keistą reikalavimą – jų reikėjo užsakinėti 3 kartus daugiau nei tokių pačių margintų. Galiu galvą guldyti, gamintojai tada net neįtarė, kad po gero laiko gabalo (tų siūlų vienas užsakymas buvo milžiniškas, tai nenuostabu, kad dar džiaugiamės jų likučiais 😉 ) šis jų sprendimas buvo super taiklus ateities tendencijų numatymas. Spalvoti margi siūlai tikrai neverkia kamputyje, bet… vienspalviai vis dažniau pasirenkami naujam projektui – ar tai būtų megztukas, ar kojinės. Juolab kad Noro Flower Bed „vienspalviai” yra tokie tik palyginus su jų margaisiais giminiuočiais – vienos spalvos niuansų ir atspalvių yra turtinga ir gausiau kartais, nei margame spalvyne. Papildomų karmos taškų prideda išskirtinai geras šio siūlo nešiojimas, todėl nenuostabu, kad jie labai dažnai pasirenkami rūbui, kur nereikia garsaus margumo, bet norisi subtilumo, turtingumo ir įdomumo, o ir raštą kokį išmegzti, kuris nekonkuruotų su spalvų choru.

Dvi mezgimo draugės vieną gražų ketvirtadienį kaip tik ir demonstruoja savo naujienas 🙂 .

Kadangi siūlai baigiasi, iš baimės nepritrūkti Rimutė, jau nusipirkusi normalų kiekį megztiniui (tikrai normalų, tų megztinių iš Flower Bed primegta tiek, kad gan tiksliai jau galima numatyti, kiek reikia) nusprendė, kad ramiau miegosis turint dar papildomą šimtą gramų. Aš pabandžiau atkalbėti, bet kadangi kalba ėjo ne apie megztinį, o apie psichinę sveikatą, tai nelabai kokių radau argumentų, pasijuokusi tik, kad iš to, kas liks, galės nusimegzti skarą. Tai Rimutė taip ir padarė 🙂 .

Megztinio raštas – stambus stulpelis – labai dailiai susidraugavo su Noro subtiliais perėjimais: įdomu ir nieks dėmesio sau nebando daugiau prisišaukti. Tiek visos detalės (ir stulpelio raiškumas, ir neįprasta kaklo linija), tiek spalviniai niuansai – viskas matoma ir tobulai subalansuota.

Skara gi išmegzta augaliniais asimetriškais motyvais, ir nors sunkiai pagaunama nuotraukose, atrodo taip, lyg pačios žemės būtų išauginta – nenusakomo subtilumo rusvas siūlas yra lygiai tų pačių spalvų kaip ankstyvo pavasario peizažas aplinkui.

Gražvydės istorija – beveik tokia pati 😉 . Tik stulpeliai pas ją išsirikiavę apvalios koketės formavimui ir pabrėžimui bei galuose, visur kitur – žaliuoja lygūs plotai pirmos žolytės atspalviais. Modelį pati sugalvojo ir išsiskaičiavo.

Šiandien prie naujo megztuko – rausva skara su tokios pat dailios žalios spalvos spurgeliais, lyg megztuko žalumas būtų išsipumpuravęs šalimais esančioje dirvoje 😉 , bet bus ir lygiai tokia pat. Nes miegoti ramiai norisi visiems, tai nusiperki siūlų su atsarga, o sunaudoji taip pat, kaip visi 😉 . Todėl vietoj vieno megztinio bus megztinis su priderinta skara. Iš vienų įspūdingiausių siūlų.

Rusvas megztukas ir skara megzti Rimutės Daugėlienės, siūlai – Noro Flower Bed 17, megztinio modelis – „Hazel Sweater„, skaros modelis – „Knitangle„. Žalias megztinis megztas Gražvydės Norkienės, siūlai – Noro Flower Bed 13.

Češyro katino šypsena

Dovilė su Noro siūlais susikalbėjo vos tik jiems pasirodžius MZ (o tai yra, vos tik atsidarius MZ 😉 ) ir numezgė ne vieną iškirtinį mezginį iš jų, savaip tas neįprastas spalvas apžaisdama, kartais derindama su kitais siūlais. Ši tunika jau buvo rodyta MZ dienoraštyje prieš… 10 metų 🙂 . Įraše rasite ir daugiau pačių įvairiausių mezginių iš šito nuostabaus siūlo, kuris po truputį palieka MZ.

Žiūrėdama iš pakankamai ilgo jau megztam (dažnai ir permegztam) daiktui perspektyvos, galiu pasidžiaugti, kad Noro siūlai yra be galo ilgaamžiai (akivaizdu, geri japoniški genai 😉 ), tai jei ką dar turite spintoje, turite labai neblogas perspektyvas ateičiai – galėsite tiek nešioti, tiek permegzti, pakombinuoti su kitais siūlais naujoms idėjoms.

Kitas dalykas, liečiantis visus pereinamų spalvų siūlus, yra nuostabi idėja, kaip panaikinti tiesiai iš kamuoliuko mezgant atsirandančius dryžius. Tereikia vieną margą kamuoliuką sudryžuoti su kitu. Dovilės tunika akivaizdžiausiai šį triuką demonstruoja. Kaip sakė jau klasika tapusios roko operos autoriai: „Meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pasidėkite šitą idėją saugiai, bet pasiekiamai – tegu Noro išeina, bet pereinamų spalvų siūlų yra visokių ir ši taisyklė jiems galioja taip pat.

Labai ilga šio straipsnio įžanga, bet jis iš tikrųjų nėra apie tai, kaip Noro išeina. Atvirkščiai – kaip Noro lieka. Ant prieš dešimtmetį megztos Dovilės tunikos žydinčiomis rankovėmis staiga ėmė ir pakibo Češyro katino šypsena.

Net kai šie siūlai susidėvės fiziškai, jie kabės pusiau materialioje erdvėje efemeriška katiniška šypsena, kaip visi meno kūriniai, pakeitę mūsų pasaulį, nesvarbu, kokiu pavidalu jie yra išlikę (ar neišlikę) šiandieną. Nes rankraščiai nedega.

Dovilės Žydelienės prieš dešimtmetį megzta tunika iš Noro Silk Garden Sock S304 ir S252 su visai neseniai ant jos atsiradusia Češyro katino šypsena.

Šilta dovana

Šiandieninis įrašas pratęsia MZ gimtadienį, nes nėra didesnės dovanos dar vienerius metus prisidėjusiai parduotuvei nei matyti mezginius iš jos siūlų ir modelių 🙂 .

Eglės šis šiltukas lyg nutiesia tiltą nuo pačios MZ gyvavimo pradžios iki dabar, nes permegztas iš megztuko, numegzto prieš 10 metų, visai neseniai Eglei atradus MZ. Šiandien tie siūlai prisikėlė naujam gyvenimui – naujame modelyje 🙂 . Su Noro blyksniais iš pačios MZ pradžios. Su moherio priedu – labai šių dienų tendencija 🙂 .

Kartu tai ir proga prisiminti visai nesenas prieš porą metų pasikeitusias gyvenimo aplinkybes: „Megztas iš ardytų siūlų, nes turbūt tik per karantiną galima skirti tiek laiko ardymui, sukimui į gijas, skalbimui, vėl vyniojimui į kamuolius„.

Eglė mezgė šią liemenę su kompanija, ir būdama žmogus labai atsakingas, ji išgraibė visas klaidas aprašyme, už ką esu jai papildomai labai dėkinga!

Eglės Lašinskienės megzta liemenė iš Drops Lima 519 kartu su Drops KidSilk 22 ir nuotraukos. Modelis – „Sniego karalienė arba Alkio skonis„.

Apvalus pledas

Šių metų MZ gimtadienio modelis gimė iš mano suprastėjusio regėjimo, bet nesumažėjusio noro megzti ir tuo pat metu dairytis pro langą keliaujant. Iš noro nepamesti nei rankdarbio, nei pokalbio gijų mezgant kompanijoje, iš poreikio užimti rankas ir galvą skirtingais dalykais vienu metu.

Megzti bet ką – ne mano praktiškai prigimčiai. Aš greitai primečiau, koks projektas būtų ilgai grojantis proceso metu ir naudingas pabaigtas – aišku, pledas. Per nemenką jų naudojimo metą supratau, kad labiausiai pasiteisinusi yra apvali forma. Norintiems vingrių raštų, tokių modelių rasite tikrai nemenką pasirinkimą, bet man reikėjo pralekiančių pro mašinos langą peizažų, o ne schemų sekimo, todėl išsirinkau savo visų laikų favoritės – Elizabeth Zimmermann – modelį „Pi Shawl„. Ir ripsą. Beje, iš knygos, kurią pirkau už tais laikais tokią didelę sumą, kad pardavėja net nejaukiai jautėsi man parduodama neišvaizdžią juodai-baltomis iliustracijomis knygelę, kurioje dar dalis lapų buvo nesukarpytų 😉 . Perskaičiusi ją, buvau tikra, kad jei reikėtų man į negyvenamą salą neribotam laikui pasiimti vieną knygą, tai būtų Ji! 🙂

Kad E. Zimmermann pledas virto MZ modeliu, kaltas tik ripsas. Patyrę mezgėjai žino, kad gera akis nėra kvadratas, bet juo yra 1 ripso akis per dvi eilutes. Tai ši elementari geometrija mane ir pavedė… Aš kažkaip visai atsipalaidavau ir pradėjau ripso juosteles skaičiuoti kaip eiles. Kai susigaudžiau, kad mano pledas jau nebe apvalus, o virsta į viršų besigaubiančiu krepšiu (ar greičiau, valtimi, jei žiūrėsim dydį 😉 ), teko atgal paardyti apie porą diskų neverptos islandiškos plotulopi vilnos. O po to imtis skaičiavimų. Todėl, kas norite megzti ratu raštais ar tiesiog lygiuoju mezgimu, eikite tiesiai į šio modelio puslapį (ar nusipirkite knygą, aš su ja išgyvenau nepakartojimą skaitymo malonumą). O susigundę ripsu, naudokitės mano paskaičiavimais, atsižvelgiančiais į rašto specifiką. Simboliška, kad būtent šiai žymiai dizainerei priklauso žodžiai, jog pagrindiniai dizaino atradimai gimsta iš dviejų dalykų – klaidų ir siūlų trūkumo. Mano varianto pribuvėja buvo pirmasis 😉 .

Beje, sekti schemos nereikės net apmezgant peldą dantytu krašteliu. Jį taip pat parinkau maksimaliai paprastą, kad tiktų ir prie apkloto, ir prie tokio autostradinio mezgimo stiliaus.

Dar keli svarbūs momentai: siūlai ir dydis. Čia jau suėjo į vieną tašką mano patirtis (patys funkcionaliausi pledai megzti 4 mm virbalais) ir didelė meilė islandiškai vilnai, iš kurios neverptos pledo dar neturėjau. Iki 4 mm virbalų šiam siūlui trūko storio, tai pridėjau plonytę alpaką – ir ilgesniam gyvenimui, ir geresniam kritimui. Tik pačiuose pledo krašteliuose vienspalvę alpaką pakeitė tokio pat storio pereinamų spalvų Noro siūlas. Jo, deja , MZ jau nebėra (ne faktas, kad ta pati situacija yra daugelio mezgėjų podėliuose 😉 ), bet mano naudotas Cashmere Flavor ir Stained Glass labai sėkmingai gali būti pakeičiami Schoppel-wolle Lace Ball 100. Tokį ne visai praktišką mano pasirinkimą nulėmė žinia apie šio siūlo kūrėjo Eisaku Noro mirtį rugpjūčio mėnesį ir mano likučiai spalvotų namelių pavidalu išsirikiavę apie apvalią aikštę – pagarbos ir dėkingumo ženklas didžiam menininkui.

Kelios nuotraukos, iliustruojančios skirtingus kraštelių variantus (o jų daugybė!) – rudens dangaus, auksinių lapų ar tamsaus miško atspalviai.

Balsva juosta prieš pat pabaigą – dar vienas mylimas siūlų derinimo būdas: spalvos keičiamos kas eilutę. Ripse jis yra išskirtinai gražus. Gali būti, jog norėsis visą pledą taip numegzti 🙂 .

Apie dydį. Dar nesu numezgusi pledo, kuris netilptų išskleistas ant mano senų kaimo tvoros vartų. Galiu pilnai užsikloti nuo galvos iki kojų. Ką ten aš – gerokai už mane aukštesnis Karolis gali kaip vikšriukas į kokoną susivynioti. Pledų dydžiai man visada būna tam tikras netikėtumas, nes ant virbalų jie – siurprizas! – atrodo visai kitaip, nei išskalbti ir išblokuoti. Kam prie širdies kito garsaus dizainerio Stephen West požiūris, kad pledas turi būti žmogaus ūgio, kitaip nėra su juo ką veikti (atkreipiu dėmesį, jog žodžiai šie yra įspūdingo ūgio žmogaus!), tepakartoja mano kelią, bet aprašyme rasite ir mažesnį – kelius užsikloti – variantą.

Tik pabaigus ir išbandžius pledą supratau, kad toks šių metų modelis – tarsi ženklas. Kai visi žada šaltą žiemą, kai nerimą kelia tiek nepasibaigiantis karas, tiek ekonominės krizės keliami neaiškumai, didelis ir jaukus rankomis megztas pledas tešildys mus ir saugos nuo visų negandų ❤.

Pledas megztas iš islandiškos Plotulopi vilnos (0001 ir 0003) kartu su Isager Alpaca 1 E7S ir E0. Pakraštys apmegztas islandiška Plotulopi (0001, 1038, 0003) kartu su įvairiais Noro Stained Glass ir Noro Cashmere Flavor galiukais. Modelis – „Šiltas ratas„.

Item added to cart.
0 items - 0,00