Vasara – vestuvių metas. O jūs švenčiate vestuvių metines? Kasmet prisimenate šią datą? Liepos antra pusė beveik garantuoja gerą nelietingą orą, tad praėjus septynioms dienoms po Septynių brolių miegančių (kai lietus visada tikėtinas) galima drąsiai ruoštis šventėms ir išvykoms Lietuvoje. Čia dabar jau reikia rašyti ne išvykoms, o kelionėms, nes šiuo karantino ir pokarantininiu laikotarpiu toks plaukimas iš Drevernos į Juodkrantę yra tiesiog kelionė – suradus progą, užsivilkus naują rožinę suknelę:
Skriejant keltu per Kuršių marias pirmyn ir grįžtant atgal su tokiu nuostabiu vaizdu ir gera nuotaika (bet būsiu atvira, pati Kuršių nerija mane nuvilia kiekvieną kartą – viskas kažkokioje stagnacijoje, paslaugos neatitinka lūkesčių, aptrupėję šaligatviai ir t.t., viskas dvelkia praėjusių laikų spindesiu, bet čia ne apie tai…)
Žinoma, tai nebuvo plaukimas Paryžiuje Sena ar karališkame Tailando kurorte, ar Niujorke, Dubajuje. Nebuvo plaukimas į Santorinį ar Ispanijos kurortuose, Stambule… Labai gaila, kad kol kas visi šie miestai ir tikros kelionės lieka tik prisiminimuose ir svajonėse kuo greičiau viską pakartoti. Bet juk kol turime svajonių, tol esame jauni ir nesvarbu kelintos tos vestuvių metinės, šįkart Kuršių nerijoje.
Niekas čia nebuvo sureikšminta, bet pabaigus šią suknelę, norėjosi apsivilkti kuo greičiau. Suknelė gavosi nerealiai gera ir tik dėl to, kad NORO siūlas bet kokį mezginį pakelia į aukštesnį lygį. Ši suknelė galėjo ir neįvykti, nes vietoje tikėtos skaisčios raudonos spalvos
atvykęs internetu plonas rožinis šilkas vienas pats nieko gero mezginyje nežadėjo. Jei susiduriate su tokia gana beviltiška situacija, visada gali išgelbėti NORO (arba kokybiškas moheris su šilku).
Pasiėmiau aš savo šilko siūlų kamuoliuką į Mezgimo zoną su viltimi gauti patarimą. Išsakiau Sonatai pasvarstymus, o ji per 30 sekundžių rado išeitį ir ištiesė man nuo lentynos gražią NORO Cashmere Flavor ritę, absoliučiai tinkamam suknelės variantui (ritė ir jau susukta su rožiniu šilku)
Beliko tik sugalvoti modelį ir tinkamus apdailos ir kitus konstrukcijos sprendimus. Man nepraslydo pro ausis mūsų pokalbiai apie išsitampiusias megztų suknelių sėdynes bei Noro siūlų žavesį, kai spalvos ties siūle nesutampa. Tą viską sudėjau į savo modelį.
Mezgiau iš 4 dalių, kad siūlė nugaroje nors kiek sumažintų išsisėdėjimą, o siūlės ne tik šonuose, bet ir papildomai priekyje ir nugaroje suteiktų žaismingumo, išplatintų spalvų perėjimus. Man labai patinka šis vykęs variantas.
Išsamiau štai šoninės siūlės foto, kur mėgstu truputėlį taikyti, kad pati pradžia apačioje nors kažkiek spalviniai sutaptų, o po to jau tegul eina spalvos kaip dievas siūlas duos…
Bet labiausiai man pavyko apačios ir rankovių apdaila, tiksliau tai jokios apdailos, o užapvalintas kraštelis, kuris nesuteikia papildomų detalių ir taip margam siūlui, bet yra stabilus ir tinkamas tokiam variantui, o kaklo iškirptė tokia gera ir patogi, kad teks kartoti
kitiems mezginiams (formuojant 9 – a akis sumegzta su 10-a). Rankovės platintos tolygiai (margas siūlas maskuoja pridėtas akis) kas 6 eilės ir kas 10-a akis – po 1 akį.
Įdomiausia šitoje kelionėje ir suknelės istorijoje buvo tai, kad su suknele išplaukė viena moteris, o parplaukė kita moteris…. Taip jau įvyko, kad mama pasimatavo suknelę pliaže ir nutarėm, kad liks su ja, nes kaip nulieta.
Suknelės modelis iš galvos ir įkvėptas Mezgimo zonos.
Noro Cashmere Flavor 179 (labai graži ir universali spalva) sunaudota lygiai 160 g. Liko gal 1-2 metrai (na, pavyksta apskaičiuoti ir tiek, matyt, matematikos olimpiados nepraėjo veltui).
Žanos Galnaitienės megzta suknelė, nuotraukos ir tekstas.