Aš pilnai pritariu Židronei, kad nėra ko bijoti plono vasarinio siūlo. Šiltą dieną tokį nešioti yra daug smagiau nei storą rūbą, o kad storas nusimezga greičiau, tai čia galbūt argumentas pirmą daiktą mezgant – motyvacijai pakelti ir spintai papildyti, bet mezgant nuolat tą spintą reikiamu nešiojimui kiekiu prikrauti visai nereikia jokios skubos ir kokybė yra daug svarbiau už kiekybę.
O dabar po tokio ilgo pagiriamojo žodžio plonam siūlui turiu prisipažinti, kad pamačius šį Židronės mezginį man trumpam pasidarė silpna. Megzti ploną daiktą lygiai yra vienas reikalas, raštai jau prideda ir įdomumo, ir komplikuotumo, bet šie nesimetriški gerų ir išvirkščių akių ornamentai yra aukščiausias meistriškumo pilotažas, kur akių nepakeldamas seki schemą, skaičiuoji ir tuo pačiu turi suvaldyti vienodą gerų ir išvirkščių akių tempimą.
Židronė suvaldė viską. Ir net menkiausio skundo nepasakė, rodydama mezginį, kai atėjo prisipirkti siūlų pritrūkusi. Net jei jos spintoje vasarinių rūbų turbūt nėra tiek, kiek žieminių (daugelis patyrusių ir seniai mezgančių žmonių tik neseniai perėjo į vasarinių mezginių stovyklą ir tikrai dar nespėjo pajusti jokio pertekliaus), visi jie bus mylimi, tinkami ir labai išskirtiniai.
Židronės Stankevičienės megzta palaidinė ir nuotraukos, siūlai – Isager Bomulin 43, modelis – „Tide Loop Tee„.
