Spinni

Kiekvienais metais, pavasario gale, Isager kompanija organizuoja tarptautinius susitikimus visiems, prekiaujantiems jų siūlais. Ilgajam savaitgaliui šios kompanijos gerbėjai iš įvairių pasaulio kampelių suvažiuoja į Danijos šiaurėje esantį Tversted – Isager namus.

Kasmet lankytis tokiuose renginiuose man ne visuomet pavyksta, bet kaskart atvykus negaliu atsistebėti nuolatiniais pasikeitimais – į gerą, plėtros pusę, žinoma. Jau susiruošiau keliauti į svečių namus, kur pagal planą turėjau būti apgyvendinta, žinau, kur jie yra, gyvenau praeitus kartus, ir žiūriu, kad netinka kodas 😉 . Hmm? Pasirodo, per tuos kelis metus atsirado dar vieni svečių namai, kurie bus manieji šį savaitgalį 🙂 .

Smagumas prasideda dar nepasiekus tikslo, tarpiniame Aalborg oro uoste. Kažkada skaičiau istoriją apie vieną šnipą, kuris į misijas vykdavo su etiudininku. Ilgą laiką galvojau, kad tai dėl maskuotės – tapo dailininkas sau kokį vaizdelį, kas ten prikibs dėl pasirinkimo. Bet iš tiesų pagrindinis tikslas buvo kuo daugiau pastebėti, nes paišydamas neslysti žvilgsniu per pasaulį, o iš tikrųjų viską PAMATAI. Tai kai oro uoste bepaišydamas tarp visų telefonų naršytojų ir bandelių valgytojų pastebi išskirtinius megztukus, supranti, kad laikas keltis ir eiti sveikintis 😉 .

Tik atvykusią iš oro uosto į Tvested centrą grupelę svečių pirmiausia pasitinka vietinės alpakos ir kaimyno ūkininko avys, kurios ganosi plotuose apie mokyklą ir parduotuvę.

Ganyklas raižo atitverti takeliai žmonėms, o jų susikirtimo taškuose yra įrengta nedidelė aikštelė su suoliukais ir metalinė karvytės skulptūra. Vienu tokiu takeliu aš nuolat kursuodavau iš savo svečių namų iki buvusios mokyklos, kur įsikūrusi kompanija, ir atgal. Instagramo istorijose nuolat iš to laiko pasirodantys aviukai – ne specialiai gaudomi nuotraukoms vaizdai, o nuolatiniai kaimynai 😉 .

Nuotraukose matote renginio svečius – Rosemie iš Belgijos ir smagi jauna pora iš Korėjos bei svečiai iš Amerikos ir Australijos (tokiame kontekste dejuoti, kad tau ilga kelionė iš Vilniaus, net jei ir pačiam taip atrodo, jau juokinga ;)).

Maždaug 30 minučių einant lėtai ar 20 minučių rimtai spaudžiant su kolege Eva iš Švedijos, atsiduri prie Šiaurės jūros su nuostabiu balto smėliuko paplūdimiu, į kurį danai gali ramiai atvažiuoti… automobiliu. Buvau nustebus pirmą kartą, Marianne vyrui Nelsui mus atvežus prie jūros, negaliu atsistebėti iki šiol 😉 .

Aš gal ir nebūčiau susiruošus šiais metais į Tversted, bet užkibau už ekstra programos dalies. Tiems, kas atvyks diena anksčiau, organizatoriai pažadėjo ekskursiją į netoli esantį Skive miestą, kur yra įsikūręs nedidelis fabrikas, gaminantis Jensen ir Spinni siūlus. Tokios progos aš neketinau praleisti, kaip, beje, ir diduma kolegų. Oganizatoriai nesitikėjo tokio entiuziazmo ir tokio dalyvių kiekio – važiavome didžiuliu autobusu.

Prie fabriko mus pasitiko jo šeimininkas, kuris ir aprodė viską. Padalino mus į dvi grupes ir kol viena smalsavo, kita vaišinosi kava su pyragais 🙂 . Nedidelis fabrikas yra įsikūręs pačiame mieste (su sandėliais užmiestyje), bet visi procesai čia atliekami netrukdant šalia gyvenantiems. Organizatorių tikslas buvo ne tik patenkinti mūsų smalsumą, bet kad pamačius viską, kokiais kiekiais ir kokiomis sąlygomis gaminami siūlai, mums būtų lengviau suprasti, kodėl nebūtinai visos spalvos yra tą pat minutę. Supratome ne tik tai, kas visus labiausiai nustebino tai, kiek rankų darbo yra šiame kelyje nuo vilnos iki paruoštos mezgimui sruogos. Aptarnauti mašinas, nutraukti siūlą, aprišti juo sruogą, susukti, uždėti etiketę… Žiūrint į tvarkingą, švarų ir gražų produktą nesunku įsivaizduoti visa tai nusileidžiant nuo kokio dangiško konvejerio.

Žemiau – nuotraukos iš fabriko, nesu didelė specialistė, kad galėčiau pakomentuoti visus ten vykstančius procesus – mums buvo aprodytas ilgas kelias nuo vilnos, kuri iš pradžių nustatytu santykiu maišoma (jei dažoma ne balta ar pilka nuo avies), karšiama, verpiama, vyniojama, dažoma, iki tų sruogų, kurias mes jau matome lentynose.

Nenuilstanti Isager kompanija turi planų persikelti visą fabriką arčiau savęs, nenustebčiau pamačius pasikeitimus ateinančiais metais 🙂 .

Oficialioji programos dalis prasidėjo tos pačios dienos vakarą, prisijungus ekskursijoje nedalyvavusiems savaitgalio svečiams ir šeimininkai – Marianne su vyru Nelsu – sveikina visus atvykusius su vyno taure ir šventine vakariene.

Kitą dieną trumpai buvo pristatomos naujienos. Marianne demonstruoja dvi naujas spalvas, kurios papildys Isager Soft kolekciją (pas mus jos bus netrukus), brendžio ir švelni violetinė. Kaip jau ne kartą esu minėjusi, šio gamintojo kolekcijos yra labai pastovios ir atsinaujina tik esant rimtam poreikiui, užtikrindamos stabilumą lėtame mezgimo pasaulyje. Isager atveju jūs nesusidursite su tokia bėda, kad praeitų metų knygoje paskelbti modeliai jau iš nebegaminamų siūlų. Arba – tik spėjote išbandyti naują siūlą, o jis jau nebegaminamas. Arba 180 laipsnių kampu pakeista spalvinė paletė…

Helga pasakoja apie naujai kuriamas kolekcijas. Po labai pasisekusios archyvinės kolekcijos, skirtos aktualizuotiems 1960 – 1970 metų Åse Lund Jensen modeliams, kuri turėjo vaikišką tęsinį, planuojama naujesniam dešimtmečiui skirta antra dalis. Šį kartą išeities taškas bus 1990 metų Marianne modeliai. Naują kolekciją planuojama pristatyti šių metų lapkritį. Helga sakė joje nedalyvausianti, nes turi labai asmeninį santykį su to laikotarpio – jos vaikystės – mezginiais, užtai ji kartu su kolege Helga Jóna Thórunnardóttir planuoja kitą kolekciją. Helga Jona ne tik kuria mezgimo modelius, bet ir dėsto mezgimą aukštesnioje mokykloje ir yra tikra meistrė bei virtuoziškų detalių fanė. Abi jos stebi augantį jaunimo susidomėjimą mezgimu (megzti pradėjo ir vienuolikmetė Helgos dukra) ir nusprendė, kad yra didelis poreikis modelių, kurie būtų tinkami visai pradedantiems mezgėjams ir tokie madingi, kad norėtųsi juos megzti bei nešioti. Ir dydžiai prasidėtų nuo kokių… 11 metų 😉 . Abi dizainerės jau ne kartą labai sėkmingai dirbo kartu (gražioji “Handcraft” knyga yra vienas jų bendrų projektų), tai ši nauja kolekcija taip pat žada būti labai labai 🙂 .

Iš ne tokių smagių naujienų – Japonijoje užsidarė fabrikas, gaminęs Isager Japansk Bomuld siūlus. Kol gamintojai ieško (sėkmingai, bet dar bandymo fazė) pakaitalo, prekiaujama tik sandėlyje turimais likučiais, todėl nusižiūrėję ką iš šio siūlo, nedelskite.

Pasikeitė ir Bomulin gamintojas, todėl seno pavidalo siūlo taip pat yra tiek, kiek yra, bet jau gaminamas naujas, tai mezgėjų šis pasikeitimas kaip ir nepalies (tik matysite pasikeitusią pakuotę 🙂 ).

Tversted mokykla ir aplinkiniai pastatai (buvęs darželis ir kt.), kuriuose įsikūrusi Isager kompanija yra išties tos nedidelės vietovės širdis ir centras. Čia tiek visko vyksta ir – svarbiausia! – vyksta tokio aukšto lygio, kad ir įkvepia ir pavydu truputį tuo pačiu. Eini jūros link ir matai vietinius su TOOOKIAIS megztiniais, niekada nieko net panašaus nesu mačiusi jokiame mažame Lietuvos miestelyje ar kaime (mes turim visur nuostabių ir unikalių dalykų, bet šiuolaikinių mezginių iš kokybiškų naujoviškų siūlų net ir Vilniuje nėra taip super gausu). Ir ko stebėtis, kai tau šalia nedidelio prekybcentrio su būtiniausiais produktais įsikūrusi Isager siūlų parduotuvė!

Dar per praeitą mano apsilankymą parduotuvė buvo įsikūrusi truputį atokiau, o šiemet ji jau buvusiame vaikų darželyje, visai šalia mokyklos ir svečių namų (pirmųjų 😉 ).

Svajonių parduotuvė bet kurioje šalyje ir mieste, tokia įsikūrusi nedideliame šiaurės Danijos pajūrio miestelyje. Žemiau – truputį padriki vaizdai iš jos, kas užkabino mano akį 😉 . Naujų modelių nuotraukos ir patys megztiniai, aprašymai su šalia pridėtais mezginiais, firminiai krepšeliai, aišku, siūlai ir nesuskaitomas kiekis mezginių iš jų – viską galima apžiūrėti, pačiupinėti ir pasimatuoti.

Be savo pagrindinės produkcijos, parduotuvė prekiauja ir įvairių šalių amatininkų dirbiniais (jų nedaug ir labai atrinkti), muilai šalia mane taip žavinčių pašluostukų-rankšluostukų – sertifikuotos vietinės muilų gamintojos.

Megztos iš rafijos apyrankės, kuriomis Marianne pasipuošusi per renginio atidarymą ir siūlų pristatymą, taip pat parduodamos čia 🙂 .

Isager kompanijoje kurį laiką stažuojasi savo daktaro disertaciją rašanti Filippa Kier Droob, ji pristatė savo darbą apie mezgimo tvarumą socialiniame kontekste ir turėjo progos pabendrauti su tiek mezgančiais, tiek procesą organizuojančiais žmonėmis.

Lektorės dauguma klausytojų klausosi… su mezginiais rankose 🙂 .

Kiekvienas toks kasmetinis susitikimas yra unikalus, turi savo programą, kartais tai gali būti laisvesnis savaitgalis bedravimui, susipažinimui tarpusavyje ir su visomis Isager naujienomis, bet šių metų renginys buvo išskirtinai intensyvus ir užpildytas.

Be papildomos ekskursijos į Skive, mes turėjome pakankamai veiklos vietoje ir viena iš programos dalių buvo dirbtuvės su Helga Jona (ta pačia knygos “Handcraft” ir naujo projekto mezgantiems pradinukams bendraautore, ji stovi pirmoje nuotraukoje su savo kurtu megztuku). Jų metu patyrėme, kad ne tik visa savaitgalo programa intensyvi, kiekvienas jos punktas taip pat – instrukcijas pamokai spausdinusi Lene tik antakius kilnojo (dėl jų kiekio 😉 ), nesuprasdama, kaip visa tai įmanoma padaryti per “vos” tris valandas. Pajutau giminingą sielą… pati turiu tą bėdą – norą per kursus išmokinti visko ir dar truputį 😉 .

Ir ką? Daugelis šio renginio dalyvių buvo super patyrę mezgėjai, tai kai kur tik užuominos užteko, kai ką sėkmingai baigėm vakare prie vyno taurės 🙂 . Ir dar radom laiko kavos pertraukėlei, nes mokyklos šefas tokius pyragus kepė…

Jau demonstravau savo pavyzdėlius instagrame, čia pasikartosiu, ko išmokome: sagų kilpos 2*2 stulpelyje, sagų kilpos 1*1 stulpelyje, dvigubas mezgimas iš bukliuoto siūlo, kai viena pusė stipriai garbanota, o kita lygi (idealus variantas efektingam šalikui ar švarkui), dvigubas (užlenktas) kraštelis, bangos iš skirtingų spalvų moherio su Spinni ir dailus tekstūrinis raštas iš “Handcraft” knygos, tik mezgėm jį dvipusį, kas labai tinka antklodei. Čia aš dar ir naują Isager Baby atspalvį pamėginau. Visi pavyzdėliai yra MZ, kam smalsu 🙂 .

Pati dizainerė ir mokytoja turėjo savo mezginių pavyzdžių, labai mane sužavėjo ši skarelė:

Mūsų kompanija buvo padalinta į dvi dalis. Kol viena mokėsi mezgimo niuansų, kita lankėsi vietiniame vilnos fabrikėlyje, įsikūrusiame buvusios Isager siūlų parduotuvės vietoje. Čia labai nedideliais kiekiais gaminama vilna iš vietinių avių ir alpakų. Kai kas jau yra “sunormuota” ir turi tvarkingas etiketes su sudėtimi ir metražu, bet yra labai daug įvairaus plauko eksperimentinių sruogų – kol kas vyksta mokymosi procesas.

Nelsas mus pavedžiojo po šį mini fabrikėlį, paleisdamas visas mašinas, kad parodytų visus procesus. Viskas dar labai mikro lygyje – pvz., skalbimo būgno dalyse atitinkamai telpa 1-2-3 kg vilnos.

Kaip ir pagrindinė produkcija, Isager kompanijos siūlai nėra gaminami vien tik patys iš savęs ir sau, visus lydi modeliai su begale realizavimo idėjų. Marianne rūpinasi tokiais pat pavyzdžiais (ir rinkiniais su aprašymu) ir iš savo namų vilnos.

Šalia parduotuvės yra nedidelis sodelis, kuriame auga dažymui skirti augalai (vyksta dirbtuvės), pora, su visam sugrįžusi į Tversted iš Japonijos, atsivežė iš ten sodo skulptūrų. Dabar nutolęs nuo centro ir nedidelis namelis su sodu kažkada buvo kompanijos širdis, kuriame vyko ir kūryba, ir prekyba…

Ir visur aplinkui matysite alpakas su avimis. Avys priklauso vietos ūkininkui, Isager kompanija tik perka iš jo vilną, žiūrėdama į šią kol kas tikrai neatsiperkančią veiklą kaip į savo indėlį į Danijos mezgimą ir siūlų gamybą (lyg tas indėlis ir taip būtų mažas!).

Apatinėje nuotraukoje tarp gausios žalumos – Spelsau veislės avis.

Po visos intensyvios programos kiekvieną dieną dalyviai rinkdavosi darbo kambariuose susipažinti, paplepėti, ir, aišku, pamegzti. Kas norėjo, galėjo grožėtis gausia mezginių kolekcija lentynose, melomanų laukė patefonas su gausia plokštelių kolekcija, bet turbūt kaip bet kuriame mezgimo klube, šiame improvizuotame ir tarptautiniame, svarbiausia turbūt buvo erdvė ir bendraminčių kompanija… 🙂 .

Pagrindinis savaitgalio renginys (jis yra būtina visų kasmetinių susitikimų dalis) yra šeštadienio vakaro iškilmingi pietūs su madų šou. Meniu pristato šefas Nikolai, kuris maitino mus viso renginio metu. Čia maistas visada yra ypatingas ir užima labai svarbią dalį ir kiekvienais metais aš galvoju, kad tobuliau jau negali būti … 😉

Trumpa virtuvės komandos atokvėpio minutė prieš intensyvius vakaro darbus:

Pagrindinis maistas yra gaminamas iš to, kas vietoje auginama, pagaunama ar surenkama laukuose bei prie jūros. Namų vynas (raudonas ir baltas) perkami Italijoje iš tų pačių žmonių, kurie gamina tą tobuląjį Isager moherį. Atkreipkite dėmesį į etiketes. Isager spalvos turi savo numerius (ir nesvarbu, koks siūlas, to paties atspalvio numeris bus tas pats). Pažiūrėkite į vyno numerius ir pasitikrinkite, kaip gerai pažįstate gamintojo spalvas 😉 .

Danijoje sumuštinis yra nacionalinis patiekalas ir jis jau labai labai toli nuo primytivaus duona-sviestas-dešra konstruktoriaus. Tik pažiūrėkite vienų pietų pasirinkimą:

Kad intensyvioje darbotvarkėje nubėgčiau nors kartą dienos metą prie jūros, teko praleisti vienus pietus ir sugrįžus prieš pat renginį nesusilaikiau neužsukus į virtuvę likučių – kiekvienas ten gaminamas maistas buvo tiesiog kulinarinis stebuklas, kuriam ir sotus sunkiai gali atsispirti… 😉

O čia tai, ko nematė visi renginio dalyviai, bet kas man labai stipriai sušildė širdį (skrandį taip pat, aišku 😉 ) savo išskirtiniu rūpesčiu. Mes kartu su kolege Aleksandra į oro uostą turėjome išvykti dar prieš pusryčius ir svečių namelio šaldytuve mums išvakarėse buvo paruošta dėžė su ką tik kepta duona, šviežiu pudingu ir kitų gurmaniškų užkandukų pilna dėže. Taip apie visus buvo pagalvota ir pasirūpinta.

O kad jau trumpam persikėlėme į svečių namus, kuriuose gyvenau, kelios nuotraukos iš jų, liudijančios, kaip apgalvota kiekviena detalė, kad viskas būtų patogu, gražu, ekologiška ir pačios aukščiausios kokybės. Tokioje aplinkoje jautiesi pačiu brangiausiu svečiu.

Nepraleisdama pro akis jokių megztų skuduriukų ir pašluostukų, vieną kriauklę nufotografavau pagrindinėje virtuvėje, bet kiekvienoje jų sukurtoje ir įrengtoje patalpoje – tas pats grožis, dėmesys kokybei, estetikai, natūralumui ir detalėms.

Po iškilmingų pietų vyko madų šou, kurio metu Helga Isager pristatė savo 1919 kolekciją, kuriai įkvėpimo sėmėsi iš Bauhaus.

Vienu iš kolekcijos megztuku pasipuošusi ir pati Helga. Jis turi dvi spalvines versijas – šviesią demonstruoja modelis, o tamsiąja vilki dizainerė 🙂 .

Ji taip pat pristatė naujausius kolegių darbus – Anne Ventzel,

Mette Wendelboe Okkels (Petiteknit),

Tine Rousing (KNITTHING):

Helga Jóna Thórunnardóttir pristatė savo “RITA Collar“, kurio raštą (dvigubas mezgimas su viena kilpuota puse) ji mus mokino megzti per savo dirbtuves. Ten ir taip jau reikia ir du skirtingus raštus ant vienų virbalų suderinti, o šaliko modelyje ji dar pažaidė su trumpomis eilėmis, kad jis gerai laikytųsi ant kaklo ir neslystų.

Šiame renginyje svečiavosi ir dvi populiarios danų dizainerės, kuriančios iš Isager siūlų – Maja Kløvdal (Other Loops) ir Lene Rix (Oddrows) Savo modelius pristatė pačios autorės. Neabejotainai visiems gerai žinomi tiek Lene

tiek Majos modeliai, mums buvo didelis džiaugsmas pamatyti juos realybėje 🙂

Dizainerė Annette Danielsen, bendradarbiaujanti su kompanija nuo pat jos plėtros pradžios, šiais metais sukūrė ir atskira knyga (jei nepainioju, vokiečių ir danų kalbomis) išleis vyriškų megztinių kolekciją. Naujovėmis pasipuošę modeliai po podiumą nevaikščiojo, bet jos visus megztinius buvo galima apžiūrėti gretimame kambaryje.

Specialiai organizuojami madų šou, aišku, yra labai įdomus ir gražus dalykas, bet neretai dar įdomesnių mezginių išvysti nešiojamų – čia susirenka mezgantys (kai kurie laaaabai ilgai) žmonės, į tokį renginį atsivežę pačius gražiausius ir įspūdingiausius mezginius iš Isager siūlų.

Isager parduotuvėje galima įsigyti iš Trio 2 siūlo mašina megztų palaidinukių. Apatinėje nuotraukoje – jau visai susikomplektavusi Rosemie 🙂 . Nusimezgusi žalią sijoną iš kojininių Isager siūlų, ji šiemet parduotuvėje prisiderino mašina megztus palaidinę ir megztuką ir dabar jau turi visai tobulą derinį (žali batai pirkti anksčiau 🙂 ).

O šalia nuotraukoje – kolegė iš Berno su Midori Hirose megztuku, sukurtu Paul Klee kūrybos motyvais. Kaip Gintarė su Daumante pas mus populiarina Čiurlionį, ji neliko abejinga savo tėvynainio kūrybai mezgime. Nupirko 100 atvirukų rinkinį su Paul Klee paveikslų reprodukcijomis, davė mezgėjoms išsirinkti mėgstamiausią ir pasirinkto paveikslo spalvomis kiekviena mezgė savo megztinį. Paskui visos pasipuošusios fotografavosi prie muziejaus 🙂 .

Taip pat apsirengę ir čia dirbantys – smagu turėtų būti darbe su tokiomis “uniformomis” 🙂 .

Ne tik megztiniai patraukia akį, šie mieli megzti žaisliukai prie projektų krepšių taip pat 🙂 .

Juos pamačiau prie korėjiečių poros krepšelių, nuotraukoje straipsnelio pradžioje jie nufotografuoti ganyklų vidury. Mergina su Tversted megztuku, sukurtu vietinio peizažo įkvėptais vaizdais. Ant mokyklos sienos kaba išmegztas pagrindinis motyvas kaip paveikslas.

O per Helgos Jonos pamoką ji ne tik mokomuosius pavyzdėlius mezgė, bet spėjo išsitraukti ir savo mezginį – ripso dryželių megztuką iš visų Merilin spalvų 🙂 . Gal šitą?

Paskutinėje nuotraukoje užfiksuoti visi savaitgalio dalyviai – nemenka grupelė 😉 . Smagu susitikti senus draugus ir užmegzti naujas pažintis, neįkainojamas yra pasidalinimas patirtimi ir idėjomis ir ypač ta kūrybos ir grožio aura, paveikianti kiekvieną Tversted svečią 🙂 .

Netikėtas buvo susitikimas su viešnia iš Taivanio – prieš kokius 10 metų ji Vilniuje lankėsi MZ, o dabar pasimatėm Tversted:) .

Ypatingai smagu buvo susitikti Danijoje Tanyą, atvykusią su kolege iš Kiivo. Paskutinį kartą mačiau ją Lietuvoje, kur ji praleido pirmuosius karo mėnesius ir į MZ užsuko prieš pat kelionę namo. Per tą laiką ji ne tik toliau kūrė mezgimo modelius, bet ir atidarė siūlų parduotuvę-studiją, kurioje, kaip nesunku atspėti iš konteksto, rasite Isager kompanijos siūlų. Nes statytojai visada laimi prieš griovėjus.

Šiuo kelioniniu reportažu MZ dienoraštis atsisveikina išeidamas tradicinių vasaros atostogų (parduotuvė dirba ir naujienos plaukia be jokių sustojimų 🙂 ), važiuojam į kitą kelionę ir grįšim su naujais įspūdžiais. Smagios, šiltos ir įkvepiančios vasaros visiems!