Apsisuko ratas…

Kažkada jaunystėje, kai išmokau megzti, nebuvo nei aprašymų, nei schemų ir visi megztukai, kuriuos mezgiau, buvo daugmaž iš galvos ar iš širdies. Na gal ne visai taip, vieną kitą kiauraraščio schemutę iš kur nors nužiūrėdavau. Po to atsirado milijonai aprašymų, kuriais džiaugiausi ir mezgiau tik pagal juos. Ir štai atėjo ta diena, kai vėl panorau į megztuko mezgimą pažiūrėti kūrybiškai. Numegzti iš galvos ir iš širdies.

Labai džiaugiuosi siūlų deriniu. Žydras moheris prideda ledinio šviesumo pilkai vilnai.

Tas ledinis spindesys ir dar tokioje žieminėje pasakoje nufotografuotas man labai praskaidrino paskutines žiemos dienas, kai pagal kalendorių ta žiema seniai jau turėjo būti pasibaigusi ir net man, mylinčiai sniegą, jis ėmė rodytis kažkokiu nesusipratimu ant pirmųjų žiedų ir iš visai giedro dangaus, pora saujų snaigių nubraukdamas visus termometro pasiektus laipsnius. Jums taip pat, tikiuosi, primins, kokie gražūs visi metų laikai. Ir kai tas pavasaris taip vis vėluodamas kažkur pakeliui bastosi, teprimena, kokia dovana buvo šių metų balta žiema :).

O prie megztinio grįžtant, manau, ne aš viena turbūt pagalvojau, kad apsisuko ratas, bet sugrįžo ne į tą patį tašką, o gerokai spirale aukščiau. Sugrįžo į tą patį džiaugsmingą kūrybinį etapą, bet visos išmoktos pamokos, visi nueiti keliai, sužinoti būdai, išbandytos konstrukcijos, sekant kitų aprašymus, viskas į tą tašką atsinešta ir džiaugsmas megzti iš galvos ir širdies sugrįžo su gerokai platesniu priemonių arsenalu ir daug didesniu potencialu.

Eglės Lašinskienės megztas megztukas iš galvos ir širdies iš Drops Kid Silk 06 kartu su Isager Spinni 2S ir nuotraukos.

Item added to cart.
0 items - 0,00