Kaimo megztinis I

Atsidarę mano kaimo spintą, greičiausiai rasite (tai yra, būtumėte radę iki šiol) pažįstamą istoriją. Kas jau nelabai tinka į žmones, į darbą, apsinešiojo, prasilenkė su mada, bet dar per geras išmetimui, keliauja viena kryptimi – į kaimą. Antra, turbūt daugeliui taip pat pažįstama, istorijos dalis – spinta lūžta, o apsirengti… nelabai ir yra ką ;). Ilgai rankos prie tos spintos nepriėjo (nes kojos su galva labai aktyviai sabotavo ;)), karantinas čia suvaidino aktyvų ir teigiamą vaidmenį. Kaimas pakeitė visas iki tol vykusias keliones bei renginius ir apsirengimo, o ir tvarkos poreikis gerokai paaštrėjo, privertęs pagaliau imtis radikalių permainų. Išrinkau visus per mažus, per didelius, nepatogius ir nefunkcionalius ar tiesiog susinešiojusius rūbus ir tokiu būdu didžioji mano buvusios spintos dalis iškeliavo į konteinerį. Nemeluosiu, tikrai nepirkau kaimui specialių kelnių ar trikotažinių palaidinių ilgom rankovėm – su šiais drabužiais aš duoduosi po miškus ir artimos draugystės su uogomis bei grybais yra daug mielesnės, kai nereikia drebėti dėl eilinio mėlynės ar avietės antspaudo. Bet keisčiausia situacija pasirodė besanti su megztiniais. Jų į kaimą buvo privežta visokių, daugiausia – keistų ekstravagantiškų modelių, pačios išsirinktų ar testuotų, kurie neprilipo Vilniuje, ir, savaime aišku, dar mažiau tiko kaimui. Būtent jais, atsilaisvinusi lentynas, aš šiemet ir užsiėmiau.

Kaimo megztiniui turiu specifinius reikalavimus. Visų pirma, kadangi jų, naujų, numatyti trys (baigiu antrą), o ne trisdešimt trys, tai jie turi būti universalūs (kaip labai nemėgčiau šito “tikimo prie visko” kriterijaus) tiek modelio, tiek spalvų prasme. Kai spintoje vaivorykštė, gali traukti spalvas pagal nuotaiką ir aplinkybes, o vienas megztinis turi niekada neerzinti ir tikti prie besikeičiančios aplinkos, tai yra, gamtos nuo pavasario iki rudens.

Dėliojausi visokius siūlus ir galvoje, ir realybėje – nuotraukose matote rezultatą. Nuo žieminio megztinio likusią estišką vilną suporavau su Spinni likučiais nuo kito tos pačios dizainerės modelio bandymų (kai kas liko visai nepanaudota, nes mažas bandymėlis labai aiškiai nubraukė didelio projekto planus). Lengva asimetrija atsirado ne dėl siūlų trūkumo, o specialiai – švelnus melanžas man priminė spaudinį, tai ir efekto tokio, kaip atverstas seno laikraščio puslapis, norėjosi.

O vat modelis – tai jau pati paprasčiausia forma be jokios asimetrijos: viskas tarnauja funkcionalumui. Kaime megztinį rengiuosi tada, kai iš tikrųjų šalta, o tada tai man jau tikrai būna šalta kaklui – tam reikalui ilgas, beveik golfinis stulpelis. Kišenių išlindimo pro apačią neplanavau, bet jos pačios man yra būtinos bet kokio patogaus drabužio dalis. Reglano rankovės pasirinktos dėl savo universalumo – po apačia telpa bet kas. Ir ilgis – ne madingas trumpas, kokį rinkčiausi šiandien darbiniam megztiniui, o toks truputį ilgesnis, kad pasilenkus miške ar darže nugara liktų vėjams nepasiekiama.

Vienintelis priekio ir nugaros raštas – duoklė vaikystės ir jaunystės laikų nostalgijai. Juo dažniausiai būdavo mezgami mūsų namuose vadinami “stori megztiniai”. Šis pagal savo funkciją toks ir yra, kad ir ne pats storiausias pagal siūlą (mezgiau 3.5 mm virbalais).

Mano Kristė papozavo įvairiomis aplinkybėmis, kaip šis megztukas bus nuolat dėvimas – net pavaidino, kad mezga ;). Vieną kartą (!) jį apsivilkau ir aš – birželio mėnesio buvo vienas tam tinkamas vakaras. Ir dar daug jų laukia rudeniop – šiais metais aš kažkaip ir spėju, ir net kartais aplenkiu sezonus (dar viena padėka karantinui ;)).

Megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 natural vilnos kartu su Isager Spinni 40, 8S, 7S.

Tegyvuoja siūlų trūkumas

Tikrai taip, eilinį kartą pritaru genialiajai Elisabeth Zimmermann, sakiusiai, kad pagrindiniai dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo. Būtent pastaroji aplinkybė nulėmė šios pačios gražiausios mano matytos Riddari versijos atsiradimą. Taip sakydama jokiu būdu nenoriu sumenkinti autorės talento, bet klausimas, ar ji būtų užsiėmusi tokiais šokiais su kardais, jei būtų turėjusi pakankamą kiekį vienos spalvos siūlų pagrindui. Jau pakankamai buvo reikalų viską perskaičiuoti kitam siūlo storiui ir savas spalvas pritaikyti.

Visa laimė, kad net dabartiniais pertekliaus laikais mums, rankdarbiaujantiems, ko nors pritrūksta ir tas trūkumas tampa geriausiu varikliu kūrybiniam motoriukui. Ir gimsta tokie gražūs, originalūs ir nepaprastai skambūs mezginiai.

Gal kam megztukas iš dvigubo Plotulopi siūlo gali pasirodyti vasaros viduryje aktualus kaip slidžių reklama liepos mėnesį, bet pati Ieva, labai mylinti šį siūlą, sako, kad kaime šiluma nė iš tolo nepanaši į kaitrą mieste (labai pritariu!) ir šiltas megztukas nuolat praverčia. Juk tų vakarų, kai jo nereikia, yra metuose tiek nedaug… Išnaudokime juos pasiruošimui – su virbalais :).

Ievos Germanavičienės megztas megztinis ir nuotraukos. Plotulopi 0098, 2023, 9268, modelis – modifikuotas “Riddari“.

Reta viešnia

Vietoj bežodžio penktadienio – šis su labai daug žodžių :). Ne mano – šiandieninio dienoraščio įrašo herojės.

Rasa Žiburkutė MZ pasirodo ne taip jau dažnai – ji gyvena, dirba ir kuria Norvegijoje. Kaip baltiškų raštų specialistę natūralu, kad ją traukia tikra vilna – visi lengvai atpažinsite naujoje Rasos tunikoje pereinamas estiškos vilnos spalvas. Dėl storumo prie jos pridėtas dar plonas lininis siūlas, o pritrūkusi pereinamų spalvų siūlų mezgėja taip sėkmingai pritaikė tokio pat atspalvio vienspalvę sruogą, kad atskirkit dabar , who is who ;).
Modelis pačios kurtas, kaip ir visi jos mezginiai. Daugiau autorės darbų galite apžiūrėti jos Ravelry puslapyje , o interviu Lietuvos radijui galite rasti čia. Įkvepiančio klausymo!

Rasos Žiburkutės megzta tunika ir nuotraukos. Siūlai – Aade Long 8/2 artistic su priedais.

Jazz

Kas iš šios gražuolės medvilnės mezga lopinukus, o kai kas jau pasipuošusi nauja palaidine :).

Jolanta išsirinko elegantiškos palaidinės stilių ir tam tarnauja žaismingas subtilus siluetas, sukurdamas ypatingo lengvumo bei plazdenimo įspūdį (nors šiaip vidutinio storumo medvilnė tai tikrai neplazdena!), kurį dar labiau sustiprina parinktas skylučių raštelis.

Ypatingai gražią permatomumo iliuziją kuria raštų kombinacija – rankovės atrodo lyg iš nėrinių šalia uždaresnio kūno, per kurio vidurį einanti juostelė švelniu aidu atkartojo rankovių skylutes. Lengvumo įspūdį sustiprina ir laisvų, apačioje surauktų rankovių siluetas – daiktas atrodo lyg ne megztas iš rimtos medvilnės, o iš plonyčio šilko pasiūtas. Tik šis, megztasis, ir puoš, ir šildys, ir nešioti bus komfortabilus be galo.

Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Isager Palet (Jazz).

Item added to cart.
0 items - 0,00