Kompanija yra jėga

Mano vaikas pradėjo mokintis megzti kartu su savo drauge ir nors mes vis pakalbėdavome apie tai, kad gal būtų visai nieko išmokti, bet… išmoksti tik mokydamasis, ne kalbėdamas 😉 . Draugė turbūt norėjo labiau, nes ėmė ir pradėjo mokytis, mano Kristė kartu 🙂 . Ir tas kartu turbūt buvo vienas geriausių sprendimų palaikyti motyvaciją – vienam pabodus ar pavargus viską mesti yra daug paprasčiau, o kompanija ir įpareigoja, ir paskatina 🙂 .

Jei Margot nesiginčydama buvo pasiruošusi megzti ilgą juostą pavyzdėlio, bandydama skirtingus siūlus ir raštus, tai Kristei toks “beprasmiško darbo būrelis” greitai nusibodo – jei jau mezgi, kad ir mokiniesi, tegu tas darbas turi kokią nors paskirtį. Galbūt reikėjo pradėti nuo kokio šalikiuko, bet mano aplinkoje šalikėliais aprūpinti beveik visi ir gana plačiu spinduliu, todėl pagalvojau, kad didesnė motyvacija būtų megzti tai, ką norėtum turėti ir nešioti. Liemenės pastaruoju metu tapo super madingos, tai aš abiems mergaitėms pasiūliau megzti variantą, kurio aprašymas bus garantuotai paprastas ir lengvas, o siūlas storas (9 mm virbalai 😉 ), kas suteiks daugiau šansų neįstrigti pusiaukelėje. Taip viena kitą motyvuodamos (linksma konkurencija, kuri bus pirmesnė, taip pat pakurstė ugnį), pamokindamos ir pasitardamos, abi pirmą mezgimo iššūkį baigė labai sėkmingai – dvi naujos liemenės papildė du garderobus, o mezgimo pasaulis praturtėjo dviem naujom mezgėjom. Pirma sėkmė yra rimtas meduolis, todėl ant abiejų virbalų jau nauji projektai 😉 .

Margot Amadeï megzta liemenė iš  Drops Snow 91, modelis – “Holiday Slipover“.

Netikėčiausias mezginys

Aš nemokinau specialiai savo vaikų megzti, tik jei prašė patys, ir berniukai vaikystėje buvo tie, kas norėjo pabandyti, ne dukra. Su jau suaugusia pasikalbėdavom, kad mezgimas, ar greičiau nėrimas, būtų visai nebloga alternatyva kokiai kitai, ne tokiai naudingai veiklai neramiais periodais, bet viskas kalbomis ir likdavo. Bet kai Kristinos draugė paprašė manęs išmokyti ją megzti, mano vaikas prisijungė akimirksniu! Ir taip sėkmingai pradėjo, kad negalėjau patikėti, kad tai jos pirmas kartas. Tiesą sakant, nelabai tikiu iki šiol, bet į praeitį nepažvelgsi, o ir prasmė kokia?

Kaip ten bebūtų, megzti pavyzdėlio gabalą Kristinai labai greitai nusibodo, jei norėjosi, kad jos darbas turėtų kokią logišką (=nešiojamą) pabaigą. Svarstėm variantus tarp storos liemenės pagal paprastą aprašymą ir žymiosios skarelės. Aš pasiūliau šį modelį iš storulės vilnos, kurią gali megzti 9 mm virbalais (kaip beveik visos naujokės, abi pradėjo megzti labai tampriai), mergaitės išsirinko spalvas ir mes pradėjom. Kad abi, niekada nieko nemezgusios, pradės ir pabaigs pilnai nešiojamą rūbą, man yra iki šiol kažkoks stebuklas

Planavom grupinę nuotrauką :), bet abi dirba skirtingais grafikais ir turi daug visokios veiklos, o mezgimas – ne sportas, tai grupinė nuotrauka dar bus, kol kas tik viena Kristina, turėjusi išvykti dirbti į užsienį ir tai buvo rimta paskata, nes mamos, kurios visada gali paklausti, ką ir kaip daryti, ar paprašyti ištaisyti klaidas, su lagaminu į naują vietą nenusiveši. O naują projektą – taip, kurį taip pat reikėjo pradėti namie, todėl motyvacijos greitai judėti netrūko.

AŠ mezgamą liemenę mačiau tik, kai reikėjo padėti, pati Kristė džiaugsmingai fiksavo procesą – namie prie stalo (pakeltas kompiuteris, įtariu, su susitikimu ar pamoka 😉 ), kelionėse, svečiuose ir lėktuve, lovoje prieš miegą. Finaliniai akordai – išskalbta liemenė džiūna ant šiltų grindų ir pagaliau – ta-dam! – pirmas išėjimas su nauju rūbu ir išdidus selfis pertraukos metu 🙂 .

Kristinos Eidikytės megzta liemenė ir proceso nuotraukos. Siūlai – Drops Snow 46, modelis – “Holiday Slipover“.

Dvi meškutės

Ryškios beveik neoninių spalvų “meškutės” pasiruošusios šildyti ir puošti dviejų paaugusių mergaičių galvas. Nes kai amžius toks, kad esi ryškus, drąsus ir imi savarankiškai tyrinėti pasaulį, tai ir įvaizdis turi būti atitinkamas! Maksimaliai storas siūlas, super išraiškingos akys ir pačios ryškiausios spalvos!

“Akys” beje, atrodančios kaip ką tik nuo virbalų, yra ką tik nuo vąšelio 😉 . Preciziškai dailiai ir idealiai lygiai sunėrusi kepures Laurencija, turėjo rūpesčių su susiuvimu (daug kartų tampomas adata per tvirtai sunertą medžiagą neverptas siūlas taip ir taikėsi nutrūkti), bet nėra tokių rankdarbinių problemų, kurių neišspręstų žmogus su galva ir rankomis 🙂 .

P.S. “Beje, į tas ausis dabar yra segami auskarai… Žiogeliai ir t.t. Meškos gali tapti nuo “lėlyčių” iki “pankių” beigi metalisčių… Naudojama viskas – nuo plaukų segtukų, bantukų iki grandinėlių, kniedžių ir bambų auskarų…”

Laurencijos Navagrudskaitės nertos kepurės iš Drops Snow 24 ir 105 ir nuotraukos. Kepurių pamoka – šiame video.

Už uždarų durų

Filmai ir juose pasirodę drabužiai – didelė ir turtinga tema. Mezganti žmonijos dalis labiau koncentruojasi, savaime aišku, į mezginius. Tereikia nors kiek populiariame filme aprengti herojus megztais drabužiais, ir žiūrėk jau, vieną dieną socialiniuose tinkluose pamatysi rūbo nuotraukas, o dar kitą – entiuziasto dizainerio sukurtą instrukciją Ravelryje. Gražių megztų rūbų yra daug, bet rūbai su istorija ir charakteriu turi ypatingą magiją.

Turbūt visi, žiūrėję naująjį P. Almodovaro filmą “Už gretimų durų”, atkreipė dėmesį į labai ryškius, spalvingus ir stilingus (kaip ir pagrindinės herojės) drabužius – labai jau jie išskirtiniai. Nepaisant to, kad filmo herojės nuolat keičia aprangą ir visi kostiumai yra įspūdingi, kai mano vaikas grįžo iš šio filmo (aš mačiau anksčiau) ir pasakė, kad nori tokio megztinio, kokį akimirką dėvėjo Tildos Swinton vaidinama herojė, iškart supratau, apie ką kalba. Ne jos vienos akis jį užkabino – labai nesunkiai atradau originalą Loewe praeitų metų pavasario vyriškoje kolekcijoje. Jis jau plaukiojo išskirtas filmo kontekste socialiniuose tinkluose – pirmas žingsnis žengtas. Ar pasieks tokį populiarumą, kaip žymusis Harry Styles megztinis, turintis ir mezgimo instrukcijas, ir milijoną įkūnijimų, laikas parodys 🙂 .

Man instrukcijų ne tik nereikėjo, bet ir nesinorėjo, ir taip jau truputį keistai jautiesi megzdamas savąją kažkieno kolekcijos versiją… Norėjosi ne kopijos (kas ir norint nelabai įmanoma turbūt), o sau pritaikytos interpretacijos.

Patys storiausi siūlai MZ buvo Drops Snow ir nors juos būtų galima megzti dvigubus ir labiau priartėti prie originalo, jau ir viengubas siūlas nešiojimui yra toks lengvas praktiškumo paribys 😉 . Kristina išsirinko spalvas pagal originalų modelį, bet atspalvius derindama prie savęs, todėl jos versija nuosaikesnė spalvine prasme ir turbūt labiau nešiojama kas dieną.

Išskirtinę originalo rankovių detalę (labai storos ir didelės akys takelyje per patį rankovės vidurį) aš taip pat painterpretavau savaip – siūlo storio ir taip buvo per akis, tai juostelę, išgaubiančią tiesią rankovių liniją aš mezgiau trumpomis eilėmis, kad ji suktųsi ne iš storio, o iš ilgio.

Megzdama žiūrėjau į šį daiktą labiau kaip pramogą ir pokštą, ne kaip į rimtą garderobo papildymą, abejojau net ar jis tilps po gana siaura žiemine striuke. Bet kai yra didelis noras, tai ir kupranugaris praeis pro adatos skylutę, jokių problemų! Ir TIKRAI toks megztinis ne per sunkus ir ne per storas kelionėms ;)) .

Megztinis megztas iš Drops Snow 08, 57, 106, 53, 31.

Item added to cart.
0 items - 0,00