Atsisveikinimas su Noro

Skamba truputį nostalgiškai (pripažinkime, Noro siūlai buvo EPOCHA!), o ir ne visai tiesa, nes dar yra tiek vienų, tiek kitų šiandien demonstruojamų siūlų turim, o kad pasirinkimas nebe toks didelis, gal ir ne taip jau blogai – kiek iš mūsų skundėsi, kad taip sunku iš gausybės išsirinkti 🙂 ? Tai mes stengiamės visomis kryptimis Jums gyvenimą palengvinti ;)) .

Dovilės pasirodymo tęsinio (ar biso? 😉 ) aš dar tikiuosi, nes net neabejoju, kad mezgėjų podėliukuose reikalai yra daug geresni nei MZ. Bet tokie ypatingi finaliniai akordai, kuriuose susilieja dvi ryškios kūrybinės asmenybės, yra pabaigos, žadančios naują pradžią, šventė.

Jokių gatavų receptų čia nerasite – Dovilė žaidžia siūlais ir formomis, kurdama savo viziją. Storesnis, mėlynas, žaidžia ryškiais toniniais plėmais ir labai išraiškingais spurgeliais. Noro spalvos gilumas ir turtingumas suteikia grafinei kompozicijai tapybiško žavesio.

Antras megztukas yra tikras juvelyrinis šedevras – mezginiuose atsispindi ir kita Dovilės kūrybos pusė. Du pusiau vienspalviai Noro siūlai nukeltų akių rašte mirga ir virpa visais savo turtingais atspalvių niuansais. Į kompaniją įsijungia ir subtilus pritaikytas tvidas , o viską apvainikuoja pumpurėliais prasprogęs kraštelis ir našlaitėmis sužydusios sagutės tarp tvido rombų – lyg tarp tvoros pynučių.

Abu megztukai megzti Dovilės Žydelienės. Mėlynas taškuotas megztas iš Noro Kabuto fine 274 ir 280, Drops Cotton Merino 16. Rausvasis megztukas megztas iš Noro Flower Bed 38, 38, Isager Tweed (Moss, Winter Gray), sagos – Union Knopf.

Patrioto spinta

Šiandien švenčiame vieną pačių reikšmingiausių dienų Lietuvos gyvenime ir kad pademonstruotume savo atsidavimą ir patriotizmą visai nebūtinai turime rengtis ryškiomis vėliavos spalvomis. Galime trispalvę nešiotis suspaustą delne, galime brangias kiekvienam Lietuvos piliečiui spalvas rasti… savo spintoje, kaip padarė Rūta, svarbiausia – jų vieta mūsų širdyse. Pakilios ir prasmingos visiems šventės 💛💚🧡!

Rūtos Juzėnienės nuotrauka, kurioje 3 jos megztiniai: geltonas pristatytas čia, žalias – čia, o raudona suknelė – čia. Ir truputis siūlinio „moralo“ prie progos – pažiūrėkite, kada numegzti daiktai ir kaip gerai jie atrodo!!!

Trečias kartas

Trečias kartas nemeluoja – tas pats modelis, dėl kurio ugnimi spjaudėsi Kristina pirmą kartą (kas visai neatsispindėjo rezultate 😉 ), antrą kartą ėjosi sklandžiai, o trečioje versijoje jau ir labai drąsiai. Takas pramintas, raštas išmoktas, galima žaisti spalvomis. Ir ne bet kokiomis, o japonų mago sukurtomis ir susuktomis į rites, pačiomis išskirtiniausiomis, ryškiomis ir labai atpažįstamomis. Žaisti tikra ta žodžio prasme, pilkame estiškos vilnos fone derinant į vieningą paveikslą skirtingus spalvynus.

Dvispalvis angliškas stulpelis yra tokia technika, kuri vienodai gerai atrodo abejose pusėse ir nors pagal pirminį sumanymą „geroji“ pusė turėjo būti ta, iš ryškesnių bangelių, didžiumoje nuotraukoje bangelės pilkos. Ir labai labai gražios :).

Pasirinkusi savo skarai Lace kategorijos siūlus, Kristina pridėjo prie jų labai ploną moherį, tokį ploną, kad jis tik vos pastebimu rūku apgaubia skarą, neuždengdamas nei ryškių spalvų, nei rašto ornamento.

Tas pats modelis, o visos skaros tokios skirtingos, rodos, nereikia sukti galvos dėl jokios įvairovės, keisk tik siūlus ir eik pramintu keliu, bet Kristina griežtai pareiškė, kad ketvirto karto nebus. Technika įvaldyta, nauji modeliai telaukia!

Kristinos Mickevičienės megzta skara iš Aade Long 8/1 (natūrali pilka) ir kelių atspalvių Noro Stained Glass. Modelis – „Miss B„.

Pledų trio

Vasaromis mano mezgimo gyvenimą užvaldo keistos tendencijos – nėrimas ir pledai. Jei nėrimas visai su vasara suderinamas (jis tiesą sakant, jokiam metų laikui nepavaldus ir tinka visiems), tai potraukis šiltiems ir dideliems apdangalams man sunkiai suprantamas. Bet aš nesiginčyju su įkvėpimu, nerodau jam termometro, kurio stulpelis pastarosiomis vasaromis neretai virš trisdešimties laipsnių būdavo pakilęs, pasislepiu nuo karščio ar sodo pavėsyje, ar senų pastatų mūruose ir rudenį iš širdies sau padėkoju. Šiemet, spėju, dėkosiu anksčiau ;).

Anksčiau aš ir megzti pradėjau, nepaisydama neskubančios vasaros. Gal taip nesąmoningai bandžiau ją prisišaukti, o gal taip dorojausi su karantino stresu, kurį labai stengiausi neigti ir su juo kovoti, bet kažkokios vidinės nerimo stygos liko įsitempusios ir lengviau gyvenosi su galvojimo nereikalaujančiu mezginiu rankose.

Ta prasme antklodės yra pats geriausias pasirinkimas – dydis teturi būti pakankamas, daugiau dėl nieko rūpintis nereikia (ir čia tais atvejais, kai mezgi ne pagal tikslų aprašymą), tiks tikrai visoms žmogiško dydžio būtybėms, o kadangi šios nėra mažos, tai ir darbo pakankamai, nereikės ryt vėl naujo projekto ieškotis ;).

Aš pledų esu primezgus ir prinėrus visokiausių, iš plonų ir storesnių siūlų, kiauraraščių kaip skaros, apvalių ir stačiakampių ir per eilę metų galutinai apsibrėžiau savo šeimos prioritetus – pačia naudojamiausia antklode tapo ši. Tai yra, kiauraraščiai yra labai gražu, plonas siūlas atrodo delikačiai, o stačiakampė forma labiausiai primena klasikinį apklotą, bet kasdien visų šeimos narių naudojama („kas pirmas, tas ir laimi“ principu) tapo apvalios formos 4 mm virbalais megzta iš storos islandiškos vilnos.

Trys naujos šį pavasarį megztos anklodės skirtos kaimui (prognozuojama kažkokia keistai pledams draugiška vasara ;() ir amerikos nebeatradinėjau. Pasiėmiau 4 mm virbalus ir savo mylimiausią siūlą – islandišką Lettlopi. Myliu jį ne tik už šiltumą, bet ir už ypatingą lengvumą (antklodė – daiktas nemenkas…). Tik jei mylimiausiame plede jis karaliavo vienas, tai naujuose mezginiuose pirmu smuiku groja Noro Kureyon, kuris – labai malonus sutapimas – mezgamas tais pačiais 4 mm virbalais. Parduotuvėje jo nebeliko, bet mano du megztiniai, labai išsvajoti ir išmylėti, tapo nebenešiojami ir vėl atvirto siūlų kamuoliukais. Man nemažai metų reikėjo suprasti, kad pledai turi būti mezgami iš pačių geriausių ir gražiausių siūlų, nes jie naudojami daug dažniau ir daug ilgiau nei megztiniai. Ir supratimas vyko visai ne teoriniu būdu – iš pradžių iš nuostabaus gražumo Noro perėjimų buvo megztukai, dabar – antklodės ;).

Vienspalvė vilna čia jau derinosi prie Noro spalvyno. Pirmasis pledas – iš mėlyno megztuko – vadinasi „Vasaros naktis kaime“. Jei kam kiltų klausimas, ką čia veikia žalsvos spalvos Drops Lima intarpai, tai jie simbolizuoja krentančios žvaigždės trajektoriją. Arba kometą ;).

Antrasis pledas – jau kiek metų planuotas mano mylimo dizainerio Stephen West modelis, vienas pirmųjų – „Old Forge„. Noro Kureyon kamuoliukai su priderintu neatsekamos jau kilmės siūlu jam atkeliavo iš šio megztuko, ir be kitų spalvų Lettlopi, jie sėkmingai pabaigė mano žalsvai melsvas atsargas megztukui, pradėtas naikinti jau su pačiu pirmu taip pat Islandijos įkvėptu Stephen West pledu.

Pagal planą, trijulė naujų šiltukų numegzta trims žmonėms apsigaubti ar užsikloti, bet jei vasara ir toliau bus tokia… lietuviška, panašu, kad tuo pačiu principu „Kas pirmesnis, tas gudresnis“, naudosimės jais taip, kaip Kristina, dirbanti pievoje – vieną pasikloji, kitu užsikloji, o pats kaip dešrelė įsiraitai į viduriuką ;)).

Trečiajai anklodei jau teko rinkti visus tinkamo storio galiukus (arba dėti kartu kelis plonus siūlus) ir čia susidūriau su nauju iššūkiu – antklodės svoriu. Visą laiką maniau, kad jos lengvumas yra rimtas pliusas ir rinkdavausi jai pačius lengviausius siūlus. Deja, be Lettlopi ir Noro Kureyon (mano favoritų dėl tos pačios priežasties) visi kiti gerokai prašauna pro šalį, ypač siūlai su alpaka. Naujai permąstyti šį reikalą mane paskatino dukra, pareiškusi, kad ji norėtų sunkios anklodės (visa šeimyna miega su vilnonėmis, nes vilna yra… vilna, tai yra gėris pats savaime ir yra labai lengva). Truputį pasidomėjau jos norais ir pagalvojau, kad visai variantas lengvą šiltą debesėlį pabandyti pakeisti tvirtu užtikrintu glėbiu. Tai yra, pradėjau ne nuo sunkios antklodės kasdieniam miegui, o nuo… sunkaus megzto pleduko ;).

Svorio 12 spalvotų ratų tikrai turi ir traktuojam nuo šiol tai kaip išskirtinę terapinę antklodės savybę.

Pirmoji antklodė megzta iš Noro Kureyon 52 su priderintu Lettlopi, modelis – „Curlicue Coverlet„. Antrosios modelis – „Old Forge„, siūlai – Noro Kureyon 56 kartu su Lettlopi 1404, 9423, 0056, Drops Lima 1805. Trečiosios antklodės modelis – „Ten Stitch Twist„, pagrindiniai siūlai – Croft 759, 760, Drops Lima, Nepal, Lettlopi, Noro Kureyon ir dar didelė įvairiaplaukė kompanija prie jų.

Item added to cart.
0 items - 0,00