Įkvepiančiam savaitgaliui

Siunta iš Isager atkeliavo su labai lauktomis knygomis viduje – pačiu laiku artėjant savaitgaliui, kai daugiau laiko pagalvoti, pasvajoti ir paplanuoti naujus mezginius:) . Knygų skyrelis, jau neatmenu, kada MZ buvo toks gausus 🙂 .

Labiausiai laukiama turbūt yra antroji M. Isager trilogijos dalis „A Knitting Life. Out into the World„, kurios pirma siunta pasibaigė gerokai prieš Kalėdas, nuliūdindamas tiek lėtesnius Kalėdų senelius, tiek įkvėpimo išsiilgusius mezgančius žmones. Papildymas jau MZ – jūsų laukia tikrai ne eilinė mezgimo knyga. Daugiau vaizdų ir informacijos rasite čia.

Kartu su naująja antra dalimi atkeliavo ir pasibaigusi pirmoji – M. Isager „A Knitting Life. Back to Tversted„. Gali būti, kad pradėsite pažintį su šia išskirtine dizainere nuo antro tomo ir tikrai norėsite ją pratęsti 🙂 . Jei antra dalis skirta kelionėms ir jų įkvėptiems modeliams, tai pirmasis tomas – technikoms ir jų subtilybėms. Vargiai kuris mezgantis žmogus galės pasakyti, kas geriau ar įdomiau 😉 .

Atkeliavo ir dar viena labai graži M. Isager knyga „Twelve knitted sweaters from Tversted„. Ją sudaro dvylika megztinių – po vieną kiekvienam metų mėnesiui. Ir kiekvienas palydėtas nuostabiomis Kazuyo Imai akvarelėmis.

Karantino metu išleista knyga „Knitting needles & chopsticks” yra nuostabus japoniškos virtuvės ir daniško dizaino derinys – 11 šalių bei skarų modelių ir 10 receptų. Kas ją pražiūrėjote anksčiau, labai rekomenduoju atkreipti dėmesį, kol ji dar pasiekiama. Visus publikuojamus modelius galite apžiūrėti čia.

Taip pat su džiaugsmu pristatome ir dvi senesnes (ir labai geromis kainomis) knygas, kurios, kaip tikri meno kūriniai, iš tiesų nesensta ir yra aktualūs visada. „Daexel” – šmaikšti ir išmoninga 8 modelių knyga, kurioje šulinių dangčių ornamentika persikelia į vyriškus megztinius 🙂 . Nuostabi idėja pati savaime, o turint galvoje, kad vyriškų mezginių modelių nesame išlepinti, vertinga keliagubai 😉 .

Amimono. The Map Collection” – Marianos dukters Helgos Isager knyga. Pavadinimas iškalbingas – modeliai, įkvėpti skirtingų taškų mūsų planetos žempėlapyje. Subtilus ir labai išieškotas paprastumas, labai nešiojami modeliai.

Visos Isager kompanijos knygos yra išskirtinai gražiai išleistos ir yra tikra šventė akims net ir nemezgant pagal pateiktas instrukcijas. Kartu tokios įkvepiančios, kad sunku susilaikyti nepaėmus virbalų ir nepradėjus burti su siūlais ;).

Smagių atradimų!

P. S. Knygų nuorodos nuves jus į dar neveikiančią elektroninę parduotuvę, todėl nenusiminkite, jei nenorėdami dėl knygų lankytis realioje parduotuvėje, o gauti jas paštu, negalėsite užsisakyti sistemoje. Kol viskas pradės veikti, siųskite savo norus el. paštu: info@mezgimozona.lt ir knygos bei kiti norai greitai jus pasieks 🙂 .

Dovilės burbuliukai

Noro siūlai, panašu, kaip meilė (o jie ir yra MEILĖ!) – niekada nesibaigia. Net nedidelis spalvotos plonos gijos lašelis, sudėtas su priderintu pagrindu, pakeis tą pagrindą iš pagrindų, suteikdamas kitą charakterį, stilių, nuotaiką ir spalvyną.

Kad Dovilė Noro siūlus jautriai jaučia ir kūrybiškai savo idėjoms, ne kartą turėjome progos įsitikinti MZ dienoraščio puslapiuose. Šiandieniniame megztuke ji suderino du gana plonus ir pakankamai spalvotus siūlus – plonytį margą Noro Stained Glass, priskirtiną lace kategorijai, su pakankamai ryškiu mėtiniu Isager Spinni.

Suderino labai išmaniai – megztuko pagrindas megztas abu siūlus sudėjus, bet rankogaliai, kaklas ir apačia yra vienspalviai mėtiniai, o bumbuliukų karoliai tarp ripsinių juostų megzti iš vieno margo Noro siūlo, kad būtų kuo švaresnės spalvos ir išsiskirtų bendrame melanžiniame fone.

Veikti, kaip visi suprantame, tikrai buvo ką, bet rezultatas šimteriopai atperka visą tą knysliavą su plono siūlo spurgeliais iš n kiekio akių 🙂 . O ir pasižiūrėjus proceso nuotraukas, atrodo, kad viskas taip su lengvu vėjeliu, saule ir spalvotais saldainiukais geroje keturkojų draugijoje ėjosi 😉 .

Megztuko konstravimui, jei nieko nepainioju, Dovilė pritaikė šį modelį, tik skylutes pakeitė bumbuliukai ir visus krašteliuose atsirado stulpeliai. Pagal save pritaikytas mažiau iškirptas ir dvigubas kaklas, stulpelis labai gražiai suformuoja lengvo baliono formo apačioje ir super aktualiai atrodo rankovėse, kur jį ir nešioti galima keliais būdais – ilgą siaurą ar patogiai ir stilingai atsilenkus.

Dovilės Žydelienės megztas megztukas iš Isager Spinni 46 su Noro Stained Glass 6 ir mezgimo virtuvės nuotraukos. Modelio išeities taškas – „Pullover (09/10)„.

Svajonių krepšelis

Šio Eglės neriamo krepšelio nuotraukų instagrame laukdavau kaip vaikystėje filmukų valandėlės – toks saldus man tas melanžinis margumas, o dar taip gražiai Eglės pateiktas ♥.

Tokio stiliaus puodkėles nerdavome iš babutytės (taip meiliai mano vaikystės kaime vadindavo mamos draugės, pas kurią vasarodavau, mamą) paruoštų siūlų likučių – ji iš kažkur gautą maišą siūlų atliekų taip sutvarkydavo, kad išmetimui skirtas daiktas tapdavo ne tik naudingu, bet ir pačiu gražiausiu man iki šiol. Maiše siūlai būdavo be jokios tvarkos sumesti trumpomis atkarpomis (ten buvo tikra ta žodžio prasme atliekos), amžinatilsį babutytė traukdavo po vieną ir rišdavo. Tada sukdavo tokį pačios pagamintą siūlą į kamuolį, bet jis plonas, kad galėtum ką megzti ar nerti, reikia daug tokių sudėti. Įsivaizduojate, tokia spalvų mišrainė susidarydavo! Mes nerdavome iš tokio sudėto siūlo puodkėles – tais laikais fotografija nebuvo taip lengvai prieinama ir niekam tikrai į galvą nebūtų atėję fotografuoti puodkėles iš siūlų atliekų, bet mano galvoje saugojamame prisiminimų albume jos yra vieni pačių gražiausių kadrų 🙂 .

Eglės maišelis, palyginus su babutytės likučių kamuoliukais, yra prašmatna ir prabanga – aš, augusi visiško siūlų bado metais, net dabar įkvepiu ir pamirštu kuriam laikui kvėpuoti, pamačiusi „likučių” rinkiniui priskirtą moherį su šilku. Bet galbūt tas moheris ir suvaidino tokį lemiamą vaidmenį derinyje (o gal ir koks kitas, slaptas 😉 , Eglės ingredientas), kad nunertas krepšelis puikiai laiko formą, nesitampo, nesideformuoja – jis net neturi pamušalo! – ir tikrai iš namuose prie ūkio naudojimo daikto (ko galėtum tikėtis iš tokio projekto) yra pakilęs į solidų ir prestižinį rankinių luomą.

Prie to, aišku, prisidėjo ir odinės rankenos – ir prie tvirtumo, ir prie užbaigtumo, ir prie stiliaus. Jos lyg rėmelis, suteikiantis paveikslui visai kitą statusą.

Pagrindiniai krepšelio ingredientai yra įvairiausių siūlų likučiai, kuriuos Eglė planavo visus sėkmingai sunaudoti. Kaip jai šitai sekėsi, galite atspėti iš pirmo karto 😉 . Jei kas nesusidūrė su likučiais ir nelabai supranta, apie kokį mastą čia kalba, tai sufleruoju – šita užduotis nepasisekė 😉 . Ir tai yra didelis gėris, atveriantis naujų gražių projektų galimybes – Eglė Ravelry šiam projektui jau suteikė numerį 😉 .

Esu mezgėja iki vidaus gelmių ir niekada nemaniau, kad imsiuosi nėrimo. Bet… atėjo toks emociškai sunkus metas, kai rankos nekilo megzti, bet protas sakė – daryk ką nors, išjudėk! Beskrolindama internete užmačiau krepšį, nertą iš likučių. Tokių visiškai visiškai likučių, kai siūlo ilgis pusmetris ar metras. Ir tai buvo impulsas “atsikratyti” tais visais galais galeliais. Sunkus buvo tik pirmasis “blynas” – 5 ar 7 cm apskritimukas. Toliau pagavo kūrybinė jėga, noras dėlioti siūlų derinius, juos fotografuoti. Krepšys didėjo ir nuotaika gerėjo! Ir štai turiu nuostabaus gerumo, didumo ir patogumo krepšį! Labai juo džiaugiuosi. Bekeldama šį įrašą prie pavadinimo parašiau #1, nes mano įsivaizdavimas, kad sunersiu visus likučius – buvo klaidingas. Sunėriau tik trečdalį.

Visuose Eglės projektuose prie siūlų spalvų ir derinių lygiomis teisėmis dalyvauja dar vienas dalyvis – jos nuostabios proceso ir jau gatavo daikto nuotraukos. Tegu jos ir yra nematomos, žiūrint realius, nešiojamus daiktus. Pilkųjų kardinolų reikšmė istorijoje akivaizdi visiems 😉 . Tokiame kontekste ir pats materialus megztas (nertas) daiktas turi visai kitą aurą.

Eglės Lašinskienės nertas krepšelis, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Rowan Felted Tweed, Drops Alpaca, Schachenmayr Rheuma Thermal Wolle, Drops Puna, Karisma, Cotton Merino, Baby Merino, turėtas moheris su šilku (Drops, Rowan, Isager) ir t.t. Spalvų kodai ir numeriai šiame projekte neturi jokios reikšmės, kaip ir nepilnas visų siūlų naudotų siūlų sąrašas, idėja akivaizdi 🙂 . Modelis – „Scrap Yarn Basket„.

Pumpuruota atmaina

Mažas „Sophie Scarf” šalikėlis greičiausiai jau užsitikrino savo vietą ikoninių mezginių istorijoje – tikrai kultinis daiktas: super gražus, patogus, stilingas, reikalingas, idealus įsikūnijimas prašmatniam siūlų kamuoliukui… vienos teigiamybės. TIK megzti vieną ir tą patį, tegu ir patį patogiausią ir labai pasiteisinusį daiktą kūrybiškam žmogui pasidaro kiek nuobodu 😉 .

Visai kitas reikalas yra pasinaudoti populiaria schema kaip skeletu savai versijai 🙂 . Daivos skarytė ne tik dryžuota (sveiki, likučiai!), ji yra gana ilga (tokią gali įvairiau ant kaklo apsisukti) ir visai ne taisyklingo trikampio formos – praplatėję galiukai per vidurį gerą gabalą pamegzti tiesiu gabalu, taip skarytė labiau pakrypusi į šalikėlio pusę 😉 .

Vyšnaitės ant torto – pūkuoti švelniai rausvi spurgeliai, kaip grybų kepurėlės ar pabertos pievoj uogos.

Daivos Janavičienės megzta skarelė iš Edition 3.0 2474 (Kaimynų sodas) kartu su Isager Spinni 26S, modelis – netoli „Sophie Scarf„.

Item added to cart.
0 items - 0,00