Gėda man prisipažinti, bet nereitai su šypsenėle paburbu pamačiusi, kad dizaineriai sukuria tokio paprastumo modelius, kad, rodos, kokios čia dar instrukcijos reikia nusimegzti paprastam trikampiui, stačiakampiui ar šimtas pirmam baziniam reglanui. Bet tiesa yra ta (niekada to neneigiau!), kad tokie modeliai yra lengviausiai pritaikomi ir labiausiai naudojami. Ir dar svarbesnis dalykas – padaryti labai gerą ir labai paprastą daiktą yra labai labai sudėtinga. Nes paprastume nėra už ko pasislėpti, idealu turi būti viskas – forma, proporcijos, spalva, medžiaga, apdaila, menkiausia detalė.
Šitos skarelės modelio, iš anksto parodyto dizainerės IG puslapyje, daugelis mezgėjų laukė su dideliu entiuziazmu ir atvertomis piniginėmis, o aš vėl su ta pačia pašaipia šypsenėle – paprastas trikampis? Rimtai?
Ir – praėjo labai nedaug laiko nuo modelio išleidimo ir aš greitai pradėjau pastebėti tas skareles ant MZ lankytojų kaklų. Pastebėdavau visas ir visada – ir VISOS buvo labai labai gražios, labai tiko, atrodė stilingai, jaukiai ir labai ypatingai. Žvaigždžių dulkių ant jų, aišku, pažėrė ir naudoti siūlai – visas mačiau iš dizainerės siūlomo kašmyro. Paprasta lakoniška forma su razina – dekoratyviu kitos spalvos pabaigos krašteliu. Kiekviena nešiotoja buvo pasirinkusi savas spalvas ir tie deriniai turėjo kažkokį labai prabangų savitumo jausmą.
O per savo gimtadienį tapau labai laiminga vienos tokios idealios skarelės šeimininke, man parinktų spalvų – sunku buvo sulaukti šiltesnio oro, kad galėčiau ir aš ja pasipuošti. Ir tiesą sakant, labai niežti nagai užsimesti akis dar vienai 😉 . Noras šaipytis iš paprastų modelių kuriam laikui praėjo visai.
Sigitos Janušonienės megzta skarelė iš Cardiff Cashmere Classic 6/28 677 ir 619, modelis – “Uma Scarf”.
