Karantinų kolekcija

Truputį prisimerkus nuo detalių, tas perėjimas nuo pirmojo karantino prie antrojo tampa visai nepastebimas – greitai prabėgo ta vasara, apribotomis keliavimo vietomis bei bendravimo ratu. O mezgimo projektai ilgi ir ne vienas jų labai organiškai persiliejo iš užsidarymo pavasarį prie izoliacijos rudenį bei žiemą, kai visas laisvas laikas gali būti skiriamas virbalams bei spalvotiems siūlų kamuoliukams.

Šiandieną noriu pristatyti nuostabaus gražumo kolekciją – skarų bei pirštinių (pastarųjų ypač gausiai užderėjo pastarąją žiemą ;)). Nenustebkite, kad pradžioje yra pati mezginių autorė, apsirengusi vasariškai, o pabaigoje jau mano Kristė laksto tarp sniegų – kaip jau minėjau, kolekcija auga jau beveik metus laiko.

Visos skaros yra megztos nevienodų kvadratėlių entrelac technika iš švelniai keičiančių spalvas siūlų – pastarieji, rodos, specialiai šiai technikai sutverti – ir kiek primena audimo raštus. Smalsi ponia Jūratė išbandė pačius įvairiausius variantus – tiek technikos, tiek medžiagų. Atidžiau įsižiūrėję matysite, kad didelius kvadratėlius skiria tai vienos, tai dviejų, tai trijų plonesnių juostelių tarpai, ir kiekvienas variantas turi savo charakterį. Specialių kraštų ar apmezgimų nėra – entrelac technika yra jau pati iš savęs yra gera prevencijos nuo raitymosi priemonė, tam dar labiau padeda lygaus mezgimo kaitaliojimas pramaišiui su ripsu.

Margi pereinamų spalvų siūlai taip pat išbandyti visokiausi – nuo plonytės viengijės estiškos vilnos iki spalvotų Zauberball karoliukų, stebuklingų Noro spalvynų neapeinant.

Aš savavališkai ėmiau komplektuoti pirštines su skaromis – visos jos ras savo skirtingus namus ir greičiausiai poroje pabuvo tik fotografijos dieną, bet labai buvo smagu atrasti, kaip Noro Flower Bed spalvos susišaukia su Zauberball Crazy kamuoliukais, kaip melanžai “susuka” savyje vienspalves visai kito gamintojo spalvas, kaip netikėtai marga skara mirkteli dar margesnėms pirštinėms ir jos akimirksniu susiporuoja…

Todėl nuotraukų gausu ir jos truputuką chaotiškos, bet labai norėjosi man perteikti tą spalvoto kaleidoskopo įspūdį, su kuriuo asocijavosi pirmos minutės, kai krausčiau krepšį su pastarųjų mėnesių derliumi. Toks džiaugsmingas spalvų fejerverkas, iš kurio detalių gali dėlioti nesibaigiančias variacijas…

Karantinas nesibaigia – nauji pirštinės jau laukia šąlančių rankų, o spalvoti keksiukai pasiruošę virsti naujomis skaromis:).

Jūratės Tamošauskienės megztos skaros bei pirštinės. Siūlai – Noro Flower Bed 1426, 1424, Zauberball 2244 (Užburtas miškas), Zauberball Crazy 1507 (Rudens vėjas), 1564 (Tropinės žuvys), 2092 (Mano saldžioji pusė), 2250 (Abu labu tokiu), 2404 (Gilūs vandenys), 1702 (Mažas lapiukas), Wunderkleks 2185 (Burokėliai ir piktžolės), estiška Aade Long 8/1 artistic vilna, Rowan Felted Tweed 151, 191, Sirri 5/2 natūralios balta ir tamsiai ruda.

Ana Violeta

Skaros modelio autorė, numezgusi savąją versiją iš panašių spalvų derinio, skiria ją sezono kaitos laikui, kuriai įkvėpimą tekstūriniams raštams ir spalvoms radusi rudeniškoje gamtoje. Viskas, matyt, priklauso nuo vaizdo už lango ir nuotaikos – sutinku su sezono kaita, bet tokie gaivūs ir švarūs vaizdai man labai garsiai šaukia: “Pavasaris!”.

Šiltas sezonas man atgaivina žiemos pogulio primigusią meilę vąšeliui, todėl visuomet esu labai dėkinga Kristinai už stilingus ir įkvepiančius nėrinius, nėra jų daug, lyginant su virbaliniais projektais, ką čia slėpti… Iki tuniso vąšelio, kuriuo nerta ši skara, aš dar nepriaugau (bet vilties niekada neprarandu 😉 ), bet tiek jo, tiek paprasto lenktas galas man visuomet yra užtikrintas ženklas, kad vasara ne už kalnų;). O jos kai kas lauks su laaabai gražia skara :). Šilta – dominuoja vilna, bet abiejų siūlų sudėtyje esantis linas užtikrins ne tik puikų kritimą, modernią išvaizdą, bet ir užuominą į šiltas dienas ;).

Kristinos Bajorienės nerta skara ir nuotraukos. Siūlai – Isager Merilin 0, 1 ir Alb lino 7490, modelis – “Ana Violeta“.

Shinkyo tiltas

Ir štai, prašom, Aušros skara iš šio rudens hito – Shinkyo tilto!

Įstrižai megzta ji išdėsto spalvinius perėjimus pačiu gražiausiu būdu, o Aušra pridėjo nuo savęs prie kamuoliuko spalvyno tekstūrines skylutes ir spurgelius. Vieni demonstruos apatinio sluoksnio spalvą, kiti sudėlios spalvinius akcentus. Ir taip nepakartojamas mezginys tokiu būdu dar daugiau asmeniškumo ir individualaus stiliaus įgauna.

Tokiam nemenkam paveikslui dosniai sunaudoti net trys kamuoliukai!

Ir nieko negalėjau sau padaryti su nuotraukų gausa – kieviename fone, kiekvienu kampu ji vis kitaip, vis gražiau atsiskleisdavo… ;). Nuotrauka su kamuoliukais neiliustruoja, iš ko numegzta skara, o rodo kitą to paties spalvyno siūlą, gal norėtumėte kas tokių kojinių ar pirštinaičių ;)?

Ir dar viena skara iš to paties (ir ne tik) siūlo, kuriame, autorės žodžiais, susijungė Europa su Japonija. Japonija susijungė su mūsų žemynu čia ne vienu tašku – siūlai pagaminti Vokietijoje, vienų įkvėpimo šaltiniu tapo garsusis Shinkyo tiltas, o kitų – Žydroji lagūna Islandijoje! Taip, šioje taip pat įstrižai megztoje skaroje, kas ripso dryželį mainosi dvi skirtingos Žemės rutulio vietos! Jokia gamta tokio stebuklo nėra pajėgi sumeistrauti, tik kūrybinės žmogaus galios! Aš mačiau tik skaros nuotrauką, kuria su jumis dalinuosi, bet liudininkai, kuriems pasisekė ją išvysti realybėje, patvirtins, kad akių atplėšti neįmanoma.

Papildymas. Mano kaltė, kad antra skara per visų nuotraukų gausumą pasislėpė pirmosios šešėlyje – šiandien atkeliavo nuostabūs, žodžius papildantys vaizdai ant laimingos gavėjos. Grožėkitės!

Pirmoji skara megzta Aušros GrigelionienėsXL Kleckse 2433 (Shinkyo tiltas), antroji megzta ir fotografuota Reginos M., joje kas dvi eilutes keičiasi XL Kleckse 2433 (Shinkyo tiltas) ir Zauberball100 2309 (Žydroji lagūna). Abiejų skarų modelis (ar išeities taškas ) – “Arabian Nights“.

Žiemos žiedai

Sinoptikai karksi apie grėsmę, rodos, dar taip neseniai viską nušvietusiam sniegui, bet jei net ir išsipildytų jų blogiausios pranašystės ir mes vėl sugrįžtume į tą tarpinę būseną tarp rudens ir pavasario, žiema jau įvyko ir baltame fone prasiskleidė patys gražiausi žiedai.
Kas laukiate vyšnių žydėjimo laiko ir meldžiatės, kad sakurų sodas šį pavasarį sutiktų neužtvertas lankytojams, pasigrožėkite, kaip anksčiau laiko rausvais žiedais pražydo nedidukas medelis mano kieme. Ir mano kojos :).

Rimutė, puoselėjanti savo sodyboje ir skanius, ir gražius žemės vaisius šiltąjį sezoną, nesustojo burti didžiąją karantino dalį leisdama kaime ir žiemą. Vasarą džiugina mus vienos gėlės, žiemą – kitos:). Taip sužavėjusi draugę Jolantos skara, įkvėpta aplink tuo metu žydinčių gėlynų, sužydėjo ir pas Rimutę. Ant sniego (balsvas Admiral Tweed yra tobulas fonas visiems metų laikams ;)) mažos gėlytės primena snaiges. Džiaugsmingas, mirgančias ir spalvotas. Ir šiltas šiltas :).

Kojinės megztos Dalios LiepuonienėsWunderkleckse 2412 (Žydinčios vyšnios). Skarelė megzta ir fotografuota Rimos Daugėlienės, modelis – “86-13 a – Crocheted Shawl“, siūlai – Admiral Tweed Bunt 980 ir patys įvairiausi kojininių siūlų galiukai prie jo.

Item added to cart.
0 items - 0,00