Sinoptikai karksi apie grėsmę, rodos, dar taip neseniai viską nušvietusiam sniegui, bet jei net ir išsipildytų jų blogiausios pranašystės ir mes vėl sugrįžtume į tą tarpinę būseną tarp rudens ir pavasario, žiema jau įvyko ir baltame fone prasiskleidė patys gražiausi žiedai. Kas laukiate vyšnių žydėjimo laiko ir meldžiatės, kad sakurų sodas šį pavasarį sutiktų neužtvertas lankytojams, pasigrožėkite, kaip anksčiau laiko rausvais žiedais pražydo nedidukas medelis mano kieme. Ir mano kojos :).
Rimutė, puoselėjanti savo sodyboje ir skanius, ir gražius žemės vaisius šiltąjį sezoną, nesustojo burti didžiąją karantino dalį leisdama kaime ir žiemą. Vasarą džiugina mus vienos gėlės, žiemą – kitos:). Taip sužavėjusi draugę Jolantos skara, įkvėpta aplink tuo metu žydinčių gėlynų, sužydėjo ir pas Rimutę. Ant sniego (balsvas Admiral Tweed yra tobulas fonas visiems metų laikams ;)) mažos gėlytės primena snaiges. Džiaugsmingas, mirgančias ir spalvotas. Ir šiltas šiltas :).
Kojinės megztos Dalios Liepuonienės iš Wunderkleckse 2412 (Žydinčios vyšnios). Skarelė megzta ir fotografuota Rimos Daugėlienės, modelis – “86-13 a – Crocheted Shawl“, siūlai – Admiral Tweed Bunt 980 ir patys įvairiausi kojininių siūlų galiukai prie jo.
Šitiek metų (!!!) laukiau Daivos skaros nuotraukų – šioji turėjo pakeisti rodėsi nepakeičiamą, bet, deja, pamestą skarą (abi apjungė paukščių keliauninkų tema – ženklas?), tačiau Daiva branginosi labiau nei žiema, nusprendusi, kad nėra čia ko kasmet rodytis. Daiva nesirodė ilgiau nei sniegas Lietuvos padangėje ir pagaliau – TA-DAM! Abiejų sulaukėm:).
“Pagaliau prisiduodu :)). Geresnio laiko karščiausiai skarai nebus. Nuostabus siūlas – ir megzti, ir dėvėti, ir atrodo, kad net man jis nekanda (nors megztinio turbūt nesiryžčiau). Mezgiau pagal tavo schemą, bet matyt laisviau. Gavosi labai didelė ir minkšta skara. Tokia didelė, kad tinka užsimesti popiečio prisnūdimui, todėl laikau ją po ranka :). Namiškiai ir draugai ją irgi jau pažįsta – jei tik vėsiau, dairosi “tos skaros” :). Dar kirba mintis iš šios vilnos nusimegzti pleduką (būtinai ripsu!). Ir tas didelis kaklo ir nugaros šildukas šiandien labai tiktų, bet tikriausiai nespėsiu :). Mįslė: lengva kaip pūkas, karšta kaip kailis – kas?“
Daiva nufotografavo skarą ir nešiojamą, ir pozuojančią, ir kaip dar vieną kosminio peizažo vingį. “Čia dar prie tos pačios skaros – komplektas žiemos (oi, grožio) miegui.”
Daivos Jakštienės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1026, 1027, 9103, 1431, modelis – “Skrendančios žąsys“.
Panašu, kad pasiekėme Kalėdų senelio maišo dugną ir ten dar radome gerų ir gražių dalykėlių. Prie gausaus šiltų ir spalvingų kojų būrio jungiasi ir šilti vaikų kaklai – Gitana numezgė dukrai po eglute kaklašildį, o Sigita sūnui – purų dvipusį šaliką dvispalvio angliško stulpelio technika, prie kurio dar planuojamos (tikiuosi, jau ir mezgamos ;)) pirštinės.
Ups, kol rašiau, jau nusimezgė :). Ir atėjo žinutė, kad “labai sūnus patenkintas švelniu ir šiltu šaliku, o ypač šiomis dienomis:-)”.
Pirštinėms ir kojinėms paprastai renkami tvirtesni, dažnai sintetikos turintys siūlai, kurie tikrai neprilygsta grynai merino vilnai savo švelnumu. Riešinės ir blauzdinės yra puikus kompromisas – gali būti mezgamos iš pačio švelniausio siūlo, nes nedengia greičiausiai sudėvėjamų vietų – tik labiausiai matomas ir strategiškai svarbias apsaugai nuo šalčio.
Tokio ar panašaus tipo skarelės, neabejoju, buvo rastos ne po viena eglute, Editos dovana – tik ledkalnio viršūnė. Užtai kokia graži ir viliojanti! Gal įkvėps pasiimti patį gražiausią siūlų kamuoliuką (ar du, kaip Editos skarelėje) ir praleisti laiką su įtampos nereikalaujančiu (tikrai tiks ir beveik nieko nereikės skaičiuoti, nereikės sekti schemos, toks mezginys tikrai pretenduoja į geriausią projektą kompanijoje – draugų, šeimos ar televizoriaus 😉 ) mezginiu, besimėgaujant spalvomis ir – tikrai ne paskutinės svarbos reikalas žiemai atėjus! – jaukia šiluma ant kaklo.
Panašu, kad Kalėdų senelio konkursui skirtas krepšys pasiekė dugną, jei kas turite paslėpę kokių gėrybių, pasirodykite iki vakaro, kai mes su burtų nykštuku trauksim prizo laimėtoją :).
Tamsiai mėlynas kaklašildis megztas Gitanos Gricienės iš Drops Lima 9016, modelis – “Honey Cowl“. Dvispalviu anglišku stulpeliu šaliką sūnui mezgė Sigita Janušonienė iš Zauberwolle 1699 (Alvyvų kvapas) ir Drops Cotton Merino 08, pirštines – iš Zauberwolle 1699. Juodos riešinės megztos Giedrės Politienės iš Drops Baby merino 21, sagutės su katinukais – Union Knopf. Blauzdinės megztos Aldonos Puteikienės iš Drops Baby Merino 21, 02 ir 19, raštas paimtas iš modelio “Irish Dream“. Įstrižai dryžuota skarelė megzta Editos Jankevičienės pakaitom juostuojant Zauberball100 2305 ir 2398. Nuotraukos autorių,
Atėjo vakaras ir mudu su burtų nykštuku sudėliojome visas dovanėles – mezginių autorius – eglutės forma. Įsivaizduokite tokį maišą po savo eglute ;). Nykštukas toks karantinine apranga, bet… sunku jau susiorientuoti, kaip rengtis, kai per dienas tik ir vaikštai iš vieno kambario į kitą ;). Užtai burtus traukti netrunka ir… TA-DAM! – Aušra Svarauskienė, kuriai, panašu, šiais metais dera maišeliai. Prizas – pirkinių maišas – keliauja tam laimingam ir darbščiam Kalėdų seneliui, kad turėtų kur savo dovanas (ar bent pirkinukus pakeliui) krauti :).
Šio modelio Kristinos mezgamas skaras lydi karantinų šleifas – pirmąją skarą fotografavau balandžio mėnesį ir jau tada žinojau, kad antroji pakeliui, bet Kristina atsisakė ją net rodyti vasarą, pareiškusi, kad skara kalėdinė.
Pagavau ją nuotraukoms tik rudenį, o rodau, kaip ir pridera kalėdinei skarai – iškart po žiemos saulėgrįžos pačių svarbiausių metų švenčių belaukiant. Pavasarinį alyvinį koloritą keičia tipiškos gruodžio spalvos – juodai balti perėjimai su skambiais šventiškais raudonais akcentais. Danišką Spinni čia pakeitė estiška vilna, tokia pat kibi ir draugiška angliškam stulpeliui bei šilta. Na, ir trumpos pertraukėlės tarp karantinų bonusas – pozuojantis modelis :).
Kristinos Mickevičienės megzta skara iš Aade Long 8/1 artistic ir natūralios šviesiai pilkos spalvos. Modelis – “Miss B“.
