Tegyvuoja Noro

Noro siūlai pirmiausia yra žinomi ir atpažįstami pagal labai išskirtinius ir neįprastus spalvynus, kuriems įkvėpimo kūrėjai sėmėsi iš gamtos – gal todėl jie tokie nebanalūs ir netikėti, nes sukurti remiantis ne klišinėmis taisyklėmis, o labai įdėmiu žiūrėjimu.

Pusiau vienspalviai siūlai gausioje ir spalvingoje Flower Bed kolekcijoje atsirado gerokai vėliau ir turėjo keistą reikalavimą – jų reikėjo užsakinėti 3 kartus daugiau nei tokių pačių margintų. Galiu galvą guldyti, gamintojai tada net neįtarė, kad po gero laiko gabalo (tų siūlų vienas užsakymas buvo milžiniškas, tai nenuostabu, kad dar džiaugiamės jų likučiais 😉 ) šis jų sprendimas buvo super taiklus ateities tendencijų numatymas. Spalvoti margi siūlai tikrai neverkia kamputyje, bet… vienspalviai vis dažniau pasirenkami naujam projektui – ar tai būtų megztukas, ar kojinės. Juolab kad Noro Flower Bed „vienspalviai” yra tokie tik palyginus su jų margaisiais giminiuočiais – vienos spalvos niuansų ir atspalvių yra turtinga ir gausiau kartais, nei margame spalvyne. Papildomų karmos taškų prideda išskirtinai geras šio siūlo nešiojimas, todėl nenuostabu, kad jie labai dažnai pasirenkami rūbui, kur nereikia garsaus margumo, bet norisi subtilumo, turtingumo ir įdomumo, o ir raštą kokį išmegzti, kuris nekonkuruotų su spalvų choru.

Dvi mezgimo draugės vieną gražų ketvirtadienį kaip tik ir demonstruoja savo naujienas 🙂 .

Kadangi siūlai baigiasi, iš baimės nepritrūkti Rimutė, jau nusipirkusi normalų kiekį megztiniui (tikrai normalų, tų megztinių iš Flower Bed primegta tiek, kad gan tiksliai jau galima numatyti, kiek reikia) nusprendė, kad ramiau miegosis turint dar papildomą šimtą gramų. Aš pabandžiau atkalbėti, bet kadangi kalba ėjo ne apie megztinį, o apie psichinę sveikatą, tai nelabai kokių radau argumentų, pasijuokusi tik, kad iš to, kas liks, galės nusimegzti skarą. Tai Rimutė taip ir padarė 🙂 .

Megztinio raštas – stambus stulpelis – labai dailiai susidraugavo su Noro subtiliais perėjimais: įdomu ir nieks dėmesio sau nebando daugiau prisišaukti. Tiek visos detalės (ir stulpelio raiškumas, ir neįprasta kaklo linija), tiek spalviniai niuansai – viskas matoma ir tobulai subalansuota.

Skara gi išmegzta augaliniais asimetriškais motyvais, ir nors sunkiai pagaunama nuotraukose, atrodo taip, lyg pačios žemės būtų išauginta – nenusakomo subtilumo rusvas siūlas yra lygiai tų pačių spalvų kaip ankstyvo pavasario peizažas aplinkui.

Gražvydės istorija – beveik tokia pati 😉 . Tik stulpeliai pas ją išsirikiavę apvalios koketės formavimui ir pabrėžimui bei galuose, visur kitur – žaliuoja lygūs plotai pirmos žolytės atspalviais. Modelį pati sugalvojo ir išsiskaičiavo.

Šiandien prie naujo megztuko – rausva skara su tokios pat dailios žalios spalvos spurgeliais, lyg megztuko žalumas būtų išsipumpuravęs šalimais esančioje dirvoje 😉 , bet bus ir lygiai tokia pat. Nes miegoti ramiai norisi visiems, tai nusiperki siūlų su atsarga, o sunaudoji taip pat, kaip visi 😉 . Todėl vietoj vieno megztinio bus megztinis su priderinta skara. Iš vienų įspūdingiausių siūlų.

Rusvas megztukas ir skara megzti Rimutės Daugėlienės, siūlai – Noro Flower Bed 17, megztinio modelis – „Hazel Sweater„, skaros modelis – „Knitangle„. Žalias megztinis megztas Gražvydės Norkienės, siūlai – Noro Flower Bed 13.

Češyro katino šypsena

Dovilė su Noro siūlais susikalbėjo vos tik jiems pasirodžius MZ (o tai yra, vos tik atsidarius MZ 😉 ) ir numezgė ne vieną iškirtinį mezginį iš jų, savaip tas neįprastas spalvas apžaisdama, kartais derindama su kitais siūlais. Ši tunika jau buvo rodyta MZ dienoraštyje prieš… 10 metų 🙂 . Įraše rasite ir daugiau pačių įvairiausių mezginių iš šito nuostabaus siūlo, kuris po truputį palieka MZ.

Žiūrėdama iš pakankamai ilgo jau megztam (dažnai ir permegztam) daiktui perspektyvos, galiu pasidžiaugti, kad Noro siūlai yra be galo ilgaamžiai (akivaizdu, geri japoniški genai 😉 ), tai jei ką dar turite spintoje, turite labai neblogas perspektyvas ateičiai – galėsite tiek nešioti, tiek permegzti, pakombinuoti su kitais siūlais naujoms idėjoms.

Kitas dalykas, liečiantis visus pereinamų spalvų siūlus, yra nuostabi idėja, kaip panaikinti tiesiai iš kamuoliuko mezgant atsirandančius dryžius. Tereikia vieną margą kamuoliuką sudryžuoti su kitu. Dovilės tunika akivaizdžiausiai šį triuką demonstruoja. Kaip sakė jau klasika tapusios roko operos autoriai: „Meistras pleištą tik pleištu išvaro”. Pasidėkite šitą idėją saugiai, bet pasiekiamai – tegu Noro išeina, bet pereinamų spalvų siūlų yra visokių ir ši taisyklė jiems galioja taip pat.

Labai ilga šio straipsnio įžanga, bet jis iš tikrųjų nėra apie tai, kaip Noro išeina. Atvirkščiai – kaip Noro lieka. Ant prieš dešimtmetį megztos Dovilės tunikos žydinčiomis rankovėmis staiga ėmė ir pakibo Češyro katino šypsena.

Net kai šie siūlai susidėvės fiziškai, jie kabės pusiau materialioje erdvėje efemeriška katiniška šypsena, kaip visi meno kūriniai, pakeitę mūsų pasaulį, nesvarbu, kokiu pavidalu jie yra išlikę (ar neišlikę) šiandieną. Nes rankraščiai nedega.

Dovilės Žydelienės prieš dešimtmetį megzta tunika iš Noro Silk Garden Sock S304 ir S252 su visai neseniai ant jos atsiradusia Češyro katino šypsena.

Šalikėlis karštai dienai

Ne, pavadinime nėra jokios klaidos – šis šmaikštus šalikėlis skirtas būtent toms karštoms dienoms, kai užėjus į kondicionuojamą patalpą mūsų gerklės labai paslaugiai pademonstruoja, kaip joms „patinka” tokie temperatūrų šuoliai.

Siauras ir ilgas, jis labiau panašus į papuošalą nei į funcionalų aksesuarą, bet yra labai toks! Nekaitins ir puoš lauke, o kelis kartus apvyniotas apie kaklą, patikimai apsaugos mus vėsiose patalpose nuo šalutinio gerbūvio poveikio. Vasariškai balta spalva – medvilnės ir vilnos derinys, minkštas ir švelnus, o spalvotos juostelės – nostalgiškas pamojavimas Noro likučiams 🙂 .

Daivos Janavičienės megztas šalikėlis iš Rosarios4 Oceano 01 ir Noro Flower Bed likučių.

Rožės su rugiagėlėmis

Na jau ne, ilgai mes dar su Noro siūlais neatsisveikinsime, kiekvienas jų siūlų metras yra kaip lašas brangaus dažo – net ir mažiausias galiukas tikrai ne likučio vardo nusipelno, o greičiau vertingo prieskonio. kurio dėka megzti daiktai įgyja unikalų koloritą ir nepakartojamus spalvinius virpesius.

Į savo naują megztuką, spėju, Kristina tikrai sudėjo ne paskutines Noro kruopas, bet su siūlais elgėsi greičiau kaip su dažais – traukė, kirpo, derino, lipdė pačius įvairiausius spalvinius galiukus, iš kurių akytė po akytės augino savo svajonių sodą – su rožėmis, rugiagėlėmis ir kitais širdžiai mielais žiedais.

Megztukas demonstruoja ne tik Noro siūlo įvairovę, bet ir jo ypatingai artimą ryšį su Rowan Felted Tweed (tiek vienų, tiek kitų turim tikrai dar ne vienam sodui 😉 ), pastarasis yra nuostabus turtingas, bet ne triukšmingas fonas spalvingajam partneriui. Kiauraraščiai tvidinėse rankovėse primena foninius žalumynų ornamentus tikruose soduose.

Modelis sumanytas truputį koketiškas, plačia ant pečių kritančia apykakle, bet pabaigoje Kristina apsigalvojo labiau uždaro varianto naudai. Ateinančios žiemos sodui… 🙂

Kristinos Milčienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – įvairiausios priderintos atkarpos iš pačių įvairiausių Noro Flower Bed (1337, 1282, 1412, 1418, 187, 148) spalvynų ir Rowan Felted Tweed 182, 185, 209, 157, 197, 173). Gėlių motyvai – išLilyir Bluebottle flower hat„.

Item added to cart.
0 items - 0,00