Vąšelinis virusas

Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu „susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.

Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą „Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!

Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.

Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).

Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.

Nertinio įkvėpimo šaltinis – „Alpine Sweater„, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.

Emsworth

Kaip ir praeitą savaitę, šią pradedam nuo liemenės, pačios praktiškiausios ir gražiausios rūbų sluoksniavimo dalies. Audronė demonstruoja savo naują mezginį, kurio bacilą mums atsiuntė Kristina iš tolimosios Naujosios Zelandijos – iš labai gražios ir sunkiai nusakomos Rowan Felted Tweed (dar turim 🙂 ) spalvos, kas reiškia, kad daiktas bus lengvas, šiltas ir labai gražus.

Už paskutinę dalį atsakingas ne tik siūlas, bet ir modelis, sukurtas vienos populiariausių šiuolaikinių mezginių dizainerės Isabelle Kraemer, kuriai tokie dailūs tekstūriniai-kiauraraštiniai raštai ar jų intarpai labai būdingi.

Kruopštus Audronės atlikimas prideda gerokai žavesio rankų darbo rūbui (kuris būtent dėl to ir ne visada identifikuojamas kaip rankų 😉 ), o spalviniai tvido pabarstukai gerokai palengvins derinimo reikalus, kas liemenei, kuri niekada nevilkima viena, yra super svarbu.

Audronės Steponaitienės megzta liemenė iš Rowan Felted Tweed 190, modelis – „Emsworth„.

Asimetrija

Įkvepiančiai savaitei pabaigai – nauja Jolantos liemenė. Įspūdinga ir traukianti akį, su tokia tikrai neliksi nepastebėtas 😉 .

Pati šio modelio esmė be jokių užuolankų slypi jo pavadinime – asimetriški yra ne tik raštai, spalviniai plėmai, priekis su nugara, bet ir apatiniai kraštai, šoniniai skeltukai ir net pažastų apdaila.

Moheris čia vėl pagrindinėse rolėse – būdamas plonu ir labai plačių galimybių siūlu, jis keliagubai sudėtas gali būti mezgamas vienas, bet taip pat sėkmingai pridedamas prie kito siūlo (šiuo atveju – Rowan Felted Tweed DK). Mišinys ir vienas pagrindinis siūlas mezgami to paties numerio virbalais ir nėra jokio žymaus storių skirtumų, užtai spalvinės galimybės prasiplečia neįtikėtinu mastu – liemenėje sumegzti tik 4 siūlai, o kokia spalvinė įvairovė ir atspalvių turtingumas! Būdamas plonu ir pūkuotu priedu moheris mišinyje įgyja peršviečiamumo efektą, liemenei suteikdamas papildomą erdvinę dimensiją.

Viena iš pagrindinio siūlo spalvų pasirinkta visai neutrali rusva , sudaranti idealų foną ryškiems akcentams. Tvidiniai kitų spalvų jos spurgeliai, kaip ir apačios žalio tvido – razinos pyrage 🙂 . Jos apjungia ir suriša visas detales į vieną ir labai ryškūs spalviniai moherio intarpai neiškrenta, o įgyja efektingų pagrindinių akcentų svorį.

Jolantos Gulbinovič megzta liemenė iš Rowan Felted Tweed DK 157 ir 161, Rowan Kidsilk Haze 683, Rosarios4 33, modelis – „Asymmetry„.

Rožės su rugiagėlėmis

Na jau ne, ilgai mes dar su Noro siūlais neatsisveikinsime, kiekvienas jų siūlų metras yra kaip lašas brangaus dažo – net ir mažiausias galiukas tikrai ne likučio vardo nusipelno, o greičiau vertingo prieskonio. kurio dėka megzti daiktai įgyja unikalų koloritą ir nepakartojamus spalvinius virpesius.

Į savo naują megztuką, spėju, Kristina tikrai sudėjo ne paskutines Noro kruopas, bet su siūlais elgėsi greičiau kaip su dažais – traukė, kirpo, derino, lipdė pačius įvairiausius spalvinius galiukus, iš kurių akytė po akytės augino savo svajonių sodą – su rožėmis, rugiagėlėmis ir kitais širdžiai mielais žiedais.

Megztukas demonstruoja ne tik Noro siūlo įvairovę, bet ir jo ypatingai artimą ryšį su Rowan Felted Tweed (tiek vienų, tiek kitų turim tikrai dar ne vienam sodui 😉 ), pastarasis yra nuostabus turtingas, bet ne triukšmingas fonas spalvingajam partneriui. Kiauraraščiai tvidinėse rankovėse primena foninius žalumynų ornamentus tikruose soduose.

Modelis sumanytas truputį koketiškas, plačia ant pečių kritančia apykakle, bet pabaigoje Kristina apsigalvojo labiau uždaro varianto naudai. Ateinančios žiemos sodui… 🙂

Kristinos Milčienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – įvairiausios priderintos atkarpos iš pačių įvairiausių Noro Flower Bed (1337, 1282, 1412, 1418, 187, 148) spalvynų ir Rowan Felted Tweed 182, 185, 209, 157, 197, 173). Gėlių motyvai – išLilyir Bluebottle flower hat„.

Item added to cart.
0 items - 0,00