Spalvoti šalikai

Šiandieninio įrašo abu šalikai demonstruoja gana paplitusią tendenciją pradėti nuo vieno įrankio (vąšelio) ir visą laiką apčiuopiamo rezultato rankose prie mažiau nuspėjamo formos kūrimo būdo jau visais dviem (virbalai) su toli gražu ne viena akyte, o visu būriu, kurį turi vienu metu suvaldyti. Abu šie įrankiai turi savo stilių ir galimybes ir iš esmės visai nekonkuruoja vienas su kitu, bet Izabelės abu šalikai taip ir išsidėstę, kaip sukurti ir demonstruoja jos pastarojo meto pasukimą nuo vienos techniko prie kitos tyrinėjimo ir įvaldymo.

Margųjų langučių siūlų pasirinkimą pirmiausiai nulėmė spalviniai deriniai, todėl į vieną daiktą sėkmingai sugulė nebūtinai vienodo storio siūlai, svarbu, kad jie spalviškai kalbėjosi tarpusavyje. Ir sugulė labai sėkmingai! Kutai taip pat visai nebūtinai turėjo būti tvarkingai vienodi, jie gali būti ir skirtingų spalvų, ir skirtingo ilgio – lyg pats šalikas būtų išleidęs mažytes šakeles 🙂 .

Nežinau iki galo priežasčių, kodėl radikalus posūkis į virbalus nusinešė kartu su savimi šį spalvingą ir ryškų aksesuarą (šalikas jau išardytas 🙁 ), bet labai džiaugiuosi užfiksavusi jį nuotraukose, nes taip apsirengusi Izabelė man buvo vienas smagiausių ir gražiausių vaizdų mieste apniukusią ir pilką Vilniaus žiemą.

Bet kas turi auksines rankas, plikas tikrai nevaikšto. Ta-dam – naujas šalikas. Šis jau megztas ir ne iš pačios lengviausios medžiagos: suvaldyti neverptą Plotulopi vilną reikia geros rankos. Prie jos šilumai, storumui ir tvirtumui pridėta priderinta pūkuota alpaka su šilku. kuri ir taip netolygiai dažytą islandišką siūlą dar labiau praturtina ir pagilina spalvą – tamsesni dryžiai, atrodantys beveik vienspalviai, sudaryti iš bordinio ir plytinio siūlų. Šis šalikas nebe toks margas, bet toks pat ryškus, labai jaukiai ir šiltai didelis bei kutuotas 🙂 .

Izabelės Martikonytės nertas ir megztas šalikai. Pirmasis nertas iš Drops Nepal 2920, 612, 8906, 2923, 8915, 6314, 3608, 8912, Drops Karisma 39, 60. Antrasis megztas iš Istex Plotulopi 1427 ir 1425 kartu su Drops Brushed Alpaca Silk 24 ir 8.

Važiuojam!

Drops Karisma yra puikus siūlas toli gražu ne tik pradedantiems megzti, jis yra idealus judraus keliamečio garderobe – šiltas, paprastai prižiūrimas ir atlaikantis patį intensyviausią tokio amžiaus žmogaus gyvenimą :).

Nauja Gražvydės liemenė anūkėliui kaip tik ir iliustruoja tą perėjimą nuo kūdikiško merino prie rimtus išbandymus atlaikančios jau paaugusio žmogaus vilnos.

Pasikeitus siūlams, pats reikalingiausias drabužis liko tas pats – liemenė. Dar su sagutėmis, palengvinančioms apsirengimą, ant pečių, bet jau su kišenėmis – visiems svarbiems dalykams susidėti. Ir ne šiaip kišenėmis – jų rolę atlieka du sunkvežimiai su tokiais pat ratais-sagomis ir siuvinėtomis vairuotojų kabinomis. Kad į jų didžiules priekabas tikrai tilptų visi reikalingi gyvenimui dalykai 🙂 .

Gražvydės Norkienės megzta ir fotografuota liemenė anūkėliui iš Drops Karisma 73, sagos – Union Knopf.

Pusmečio ataskaita

Visada smagu stabtelti ties tam tikrais virsmo momentais (gamtos, šalies ar asmeninio gyvenimo) ir apžvelgti praeitą kelią. Metų riba yra viena populiariausių – vertiname praėjusius ir kuriam planus ateinantiems. Mezgėjai ne tik įvertina savo virbalų derlių ir sudarinėja svajonių projektų sąrašus naujiesiems, yra dar vienas būdas suderinti dienoraštį su mezgimu ir tai yra orų dienoraštis. Antklodė yra pati populiariausia šio projekto versija (ar šalikas kaip smulkesnė tos pačios idėjos atmaina) ir baigtas Rasos pledas buvo vienas laukiamiausių mano „Labai noriu pamatyti” mezginių sąraše (kas sudarinėja sąrašus, ką megs, aš dažniausiai tokius 😉 ) – mačiau jį nuo pat metų pradžios.

Ir taip, šiandien nėra nei paskutinės metų dienos, nei pirmos naujų, o antklodė jau baigta ir priežastį matote nuotraukose – pusmetis nėrimo stulpeliu su užmetimu ir pledas jau siekia porą metrų 😉 . Taip gera idėja, pasirinkus tinkamą raštą ir siūlus, tapo dvigubai geresne – antklodės bus dvi: pirmo pusmečio orai ir antro :)) .

Pasirinktas Drops Karisma siūlas leido rinktis iš gausios spalvinės paletės, bet net ir vilnonis, jis yra taip pagamintas, kad jo neužmuš jokia skalbimo mašina ir neatidi priežiūra – o pledas, sutikite, turi atlaikyti rimtą naudojimą 😉 .

Siūlų viena spalva apėmė 5 Co atkarpą, o dienos temperatūra buvo nustatoma pagal vidurkį, susumavus aukščiausią ir žemiausią paros temperatūras ir padalinus iš 2. Viena diena – viena eilutė. Zigzaginį raštą pasiūlė mama ir man tokie dryžiukai daug efektingesni nei lygūs atrodo 🙂 . Tikslumo mėgėjams prašom lentelę, kuri akivaizdžiai įrodys ir Daliai, galvojančiai apie labai karštą šių metų vasarą – ji tokia tikrai nebuvo!

73 – nuo -15 Co iki -10 Co;
60 – nuo -10 Co iki -5 Co;
69 – nuo – 5 Co iki 0 Co;
70 – nuo 0 Co iki 5 Co;
71 – nuo 5 Co iki 10 Co;
66 – nuo 10 Co iki 15 Co;
33 – nuo 15 Co iki 20 Co;
78 – nuo 20 Co iki 25 Co;
74 spalva skiria sezonus.

Sunaudota beveik 2,5 kg siūlų. Dabar Rasa fiksuoja spalvinį antro pusmečio orų vaizdą.” Truputį kitaip dabar skaičiuojama paros temperatūra, bet aš taip pat nekantriai laukiu rezultato 🙂 .

Rasos Valiulytės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Karisma 73, 70, 71, 60, 61, 69, 33, 78, 74.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Item added to cart.
0 items - 0,00