Pusmečio ataskaita

Visada smagu stabtelti ties tam tikrais virsmo momentais (gamtos, šalies ar asmeninio gyvenimo) ir apžvelgti praeitą kelią. Metų riba yra viena populiariausių – vertiname praėjusius ir kuriam planus ateinantiems. Mezgėjai ne tik įvertina savo virbalų derlių ir sudarinėja svajonių projektų sąrašus naujiesiems, yra dar vienas būdas suderinti dienoraštį su mezgimu ir tai yra orų dienoraštis. Antklodė yra pati populiariausia šio projekto versija (ar šalikas kaip smulkesnė tos pačios idėjos atmaina) ir baigtas Rasos pledas buvo vienas laukiamiausių mano „Labai noriu pamatyti” mezginių sąraše (kas sudarinėja sąrašus, ką megs, aš dažniausiai tokius 😉 ) – mačiau jį nuo pat metų pradžios.

Ir taip, šiandien nėra nei paskutinės metų dienos, nei pirmos naujų, o antklodė jau baigta ir priežastį matote nuotraukose – pusmetis nėrimo stulpeliu su užmetimu ir pledas jau siekia porą metrų 😉 . Taip gera idėja, pasirinkus tinkamą raštą ir siūlus, tapo dvigubai geresne – antklodės bus dvi: pirmo pusmečio orai ir antro :)) .

Pasirinktas Drops Karisma siūlas leido rinktis iš gausios spalvinės paletės, bet net ir vilnonis, jis yra taip pagamintas, kad jo neužmuš jokia skalbimo mašina ir neatidi priežiūra – o pledas, sutikite, turi atlaikyti rimtą naudojimą 😉 .

Siūlų viena spalva apėmė 5 Co atkarpą, o dienos temperatūra buvo nustatoma pagal vidurkį, susumavus aukščiausią ir žemiausią paros temperatūras ir padalinus iš 2. Viena diena – viena eilutė. Zigzaginį raštą pasiūlė mama ir man tokie dryžiukai daug efektingesni nei lygūs atrodo 🙂 . Tikslumo mėgėjams prašom lentelę, kuri akivaizdžiai įrodys ir Daliai, galvojančiai apie labai karštą šių metų vasarą – ji tokia tikrai nebuvo!

73 – nuo -15 Co iki -10 Co;
60 – nuo -10 Co iki -5 Co;
69 – nuo – 5 Co iki 0 Co;
70 – nuo 0 Co iki 5 Co;
71 – nuo 5 Co iki 10 Co;
66 – nuo 10 Co iki 15 Co;
33 – nuo 15 Co iki 20 Co;
78 – nuo 20 Co iki 25 Co;
74 spalva skiria sezonus.

Sunaudota beveik 2,5 kg siūlų. Dabar Rasa fiksuoja spalvinį antro pusmečio orų vaizdą.” Truputį kitaip dabar skaičiuojama paros temperatūra, bet aš taip pat nekantriai laukiu rezultato 🙂 .

Rasos Valiulytės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Karisma 73, 70, 71, 60, 61, 69, 33, 78, 74.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Šiltukų metus užbaigiant

Šie metai MZ pažymėti šiltukų ženklu. Pirmasis metų modelis buvo „Sielos šildytuvas„, šiltukas buvo šių metų kalėdinių mainų tema, tebūnie ir paskutinis metų modelis skirtas tai pačiai temai :).

Pasiilgusi kino šį rudenį aš prisipirkau krūvą bilietų į Scanoramą ir lengvam savo liūdesiui nei vieno pasirinkimo negalėčiau iš širdies rekomenduoti. Bet iš paskutinio matyto filmo („Alkio skonis„) aš išėjau sužavėta ne tik pagrindinės aktorės grožio, bet ir jaukaus šiltuko, kurį ji dėvėjo vieną šaltą ir dramatišką jos šeimyninio gyvenimo dieną.

Neilgai trukau namie rasti originalų modelį (filmas naujas, tai ir herojai apsirengę pagal paskutinę madą, o turint galvoje, kad veiksmas vyksta Danijoje, kur šis aksesuaras yra žiemos baliaus karalius, keista, kad pamačiau tik vieną), kurio įkvėpta ir numezgiau savąją versiją.

Originalas megztas netikru anglišku stulpeliu, aš jį palikau tik kaklo bei pabaigos krašteliams lengvam sutraukimui, man šiltuko norėjosi tokio rimto ir storo, kad nedvejojau dėl tikro angliško stulpelio. Siūlų pasirinkimas buvo atitinkamas – kai paprašiau Dalios padėti man priderinti moherį prie Lettlopi, jaučiau iš jos žvilgsnio, kad nedaug trūko iki piršto pasukiojimo prie smilkinio: „Ką aš iš tokio derinio ruošiuosi megzti???”.

Štai tokį daiktą:

Mezgamas nuo viršaus lengvai pažaidžiant stulpelio juostelėmis – priekis su nugara skirtingi tam pačiam įdomumui. Šoniniam sujungimui pasirinkau juosteles, kad lengviau būtų galima koreguotis plotį. Šiaip mezgant tiksliai pagal aprašymą daiktas gaunasi nemenkas, todėl smulkesni nešiotojai turėtų anksčiau išskirti priekį ir nugarą, taip sumažindami būsimo šildytuvo plotį.

Man toks masyvus reikalas labai patiko, gali rengtis ir ant storiausio megztinio – niekas nieko neaptemps ir nespaus. Ir siūlų derinys labai patiko – tokį masyvų pūkuotą storulį įsivaizdavau nuo pat pradžių.

Suabejojau tik Lettlopi universalumu (ne šiltumu ar gerumu, o švelnumu 😉 ), todėl megzdama antrą variantą draugei, su kuria mes nuo jaunystės labai mėgstam nešioti tokius pat rūbus, įtartino minkštumo islandišką vilną pakeičiau labiau priimtinesne Drops Karisma.

Šiandien paskelbto modelio nebenumegsite niekam dovanų po šių metų eglute, bet… pagaliau atšventę ilgėjančių dienų pradžią, po visų šventinių rūpesčių galbūt turėsime truputį daugiau laiko sau :). Ir šaltą ilgą žiemą prieš akis. Tebūna ji lengva ir šviesi! Ir labai šilta ;).

MZ trumpam atsisveikina su tinklaraščio rašymu, vėl sugrįšime į eterį po Naujųjų. O Jums visiems, patys ištikimiausi MZ bičiuliai, linkim laimingų šventų Kalėdų, po pačia skaniausia ir gražiausia saldainine MZ eglute palikdami dovanų – naują modelį šių metų tema :).

Pilkas šiltukas megztas iš Lettlopi 0054 kartu Isager Silk Mohair 66, žydrasis – iš Drops Karisma 30 kartu su Isager Silk Mohair 41. Modelis – „Alkio skonis arba Sniego karalienė”.

Universali vilna

Drops Karisma (100% vilna, 50 g ~ 100m) yra labai universalus siūlas. Vidutinio storio, tinkama skalbti mašina, ši vilna puikiai laiko formą, turi labai plačią ir gausią spalvinę paletę ir yra tikras darbinis arkliukas.

Ypač puiki pradedantiems mezgėjams – būdama nebrangi, ji bus garantuos žymiai didesnį mezgimo komfortą nei medvilnė ar slidesnė alpakų vilna (jau nekalbu apie sintetiką) ir daiktas bus ne šiaip „pavyzdukas kam nors”, o normalus nešiojamas – šildantis ir keliantis pasididžiavimą :).

Papildymas, kaip ir visų kitų šios siuntos siūlų, turtingas naujienų – gražių nematytų rusvai rausvų ir bordo atspalvių. Atkeliavo ir matytos – natūralios pilkos, rusvos, raudonos ir geltonos, visos labai pasiilgtos.

Ir visa eilė mėlynų – be jų niekada neišsiverčiame :).

Item added to cart.
0 items - 0,00