Liemenės vaikučiams mažiems ir dideliems

Kažkaip netikėtai gavosi beveik vaikiška savaitė ir pratęsiam ją pačiu aktualiausiu rūbeliu – liemenėmis.

Mažiems (dideliems taip pat, bet šiandien kalba apie mažuosius 😉 ) vaikučiams reikia pačių įvairiausių megztų dalykų, o su jų augimo tempais tuos pačius dalykus galima megzti beveik nepertraukiamu srautu ;), bet jei mamos prašo mezgančių žmonių kokio vieno dalyko, tai dažniausiai būna liemenės (daugelis skaitydami turbūt pagalvojote apie kojines, bet kadangi apie tai pagalvoja daugelis, tai kojinytėmis paprastai visi yra apsirūpinę).

Liemenės yra beveik toks pat šiltas daiktas, kaip megztukas, tik dar universalesnis, šildo strategiškai svarbias vietas ir netrukdo vaikui užsiiminėti pačiais įvairiausiais gyvenimiškais reikalais. Forma tinka pati paprasčiausia, tereikia pasirūpinti kuo gilesne kaklo skyle.

Gražvydė mezga liemenes anūkėliui nuo pat jo gimimo (kaip jau minėjau, ir su vienu vaiku veiklos yra sočiai 😉 ) ir kaip svarbiausiu daiktu (po pleduko 😉 ) liemene yra aprūpinta ir jo neseniai gimusi sesytė.

Pleduką paminėjau ne atsitiktinai – liemenei panaudoti nuo jo likusi švelnutė ir plona merino vilna ir toks derinukas yra ne tik ūkiškas požiūris į saikingą ir išmintingą vartojimą, bet yra tikras komplektėlis – mažoji su liemene bus dailiai prisiderinusi prie savo užklotuko 🙂 .

Nuotraukose nesimato mažų detalių, bet iš abiejų petukų pusių užsegimą praplatina dvi sagos-pelėdytės, turinčios net vardus – turkio spalvos Paulius ir rausva Lili.

Gražvydė šį kartą savo firminius nukeltų akių raštus iškeitė į super populiarų broken seed stitch raštą, dar paprastesnį megzti (keiti siūlus kas eilutę), bet labai efektingą ir idealiai tinkantį skirtingoms spalvoms derinti.

Tokiu pačiu raštu numegzta ir liemenė anūkėlei, ir nauja sezono pradžiai vyresniam broliui. Mažylei iš švelnutės merino vilnos, broliui – iš rimtos ir tvirtos darbinės Karismos.

Aš prisiplakiau Gražvydei į kompaniją su savo nauja liemene mano krikštasūnio berniukui, nes užklaususi, ko reikėtų ateinančiam šaltam sezonui, išgirdau, ko ir tikėjausi – liemenės.

Aš sagutes įkomponavau priekyje, o pagrindui pažaidžiau švelniomis ir lengvai prižiūrimomis merino vilnos ir medvilnės spalvomis ir raštais.

Pirmos dvi liemenės megztos ir fotografuotos Gražvydės Norkienės. Mergaitiška liemenė megzta iš Drops Baby Merino 03, 50, 39, 34, brolio – iš Drops Karisma 52, 82, 87. Mano liemenytė megzta iš Drops Cotton Merino 11, Drops Merino Extra fine 1, 4; sagutės – Smagu visiems.

Tarp žiemos ir vasaros

Drops Cotton merino (50% merino vilna, 50% medvilnė, 50 g ~ 110 m) taip pat sėkmingai gali pretenduoti į visų sezonų siūlą. Megztukas iš jo bus idealus vėsesniems vasaros vakarams, taip ir karštose patalpose žiemą.

Mano jautrų vaiką megztukas iš šio siūlo šildė ilgus metus, nes jame visai nesijautė vilnos, o mamos bei močiutės jį labai vertina vaikų drabužėliuose (ir ypač pledukuose), nes yra mielas, ant jo gražiai matosi bet kokie tekstūriniai raštai ir jis puikia nešiojasi.

Šalia jau seniau matytų spalvų atkeliavo ir nauji atspalviai, visi žalsvi (atsitiktinumas?) 🙂 .

Vidurvasario saulė

Pas mus – vidurvasario apogėjus, kitame Žemės pusrutulyje – žiemos vidurys, bet ir ten, ir ten mažos mergaitės šviečia kaip saulės, mamų rankomis puošiamos ir šildomos.

Mielas odai medvilnės ir merino vilnos derinys – puikus švelniai Naujosios Zelandijos žiemai. Apkeliavęs gerą dalį pasaulio, iš Lietuvos atskraidino Kristinai ne tik dalelę MZ, mūsų visų šiltus ir saulėtus linkėjimus.

Mamos apgalvota spalva, išrinktas modelis ir kruopščiai priderintos sagutės, tokie mezginiai šildo, džiugina ir saugo. Bet kurioje šalyje, visais sezonais.

Kristinos Milčienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Cotton Merino 15, sagos – Union Knopf; modelis – “Butterfly in Fall“.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai “Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje “Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau “megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai “Aukso sietelis”, modelis – “Opalite“, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Item added to cart.
0 items - 0,00