Vyriškai

Islandiška Lettlopi vilna yra vienas pirmųjų pasirinkimų vyriškiems megztiniams jau ir pas mus, ką ir kalbėti apie Islandiją – ten iš šio siūlo bus numegzti beveik visi tradiciniai modeliai su raštuota apvalia kokete. Islandiška vilna nėra gležna gėlelė, turi ir dantis, ir charakterį, bet užtai lengvumu, ilgaamžiškumu bei šiluma prilygstančių konkurentų turi labai negausiai.

Iš tvirto, vidutinio storumo Lettlopi numegzti du šiandieniniai megztiniai, abu vyriški, iš tradicinio islandiško megztinio vienas paėmė žakardinius raštus (labai populiarius tradiciniame mezgime, nes leidžia sunaudoti įvairius kiekius skirtingų spalvų atsargų ir suteikia mezginiui papildomo tvirtumo bei šilumos, na ir grožį, kaip šalutinį efektą ;), kitas – apvalios koketės konstrukciją.

Šiais laikais grožis tikrai nėra šalutinis efektas, o greičiau viena pagrindinių priežasčių, dėl ko renkamės spalvotus raštus, kaip ir siūlus jiems. Rūta į pastarąją užduotį labai rimtai pažiūrėjo – jos pasirinktas modelis žongliravo visai nemenku kiekiu spalvų, reikėjo numatyti, kaip spalvoti kamuoliukai atrodys suraštuoti. Koją pakišo ne toks dydis, kokio tikėjosi, tai teko megzti du kartus, kad S dydis tiktų L realybei. Rūta, numezgusi tą patį megztinį du kartus, pripažino, kad tam raštui greičiausiai reikėjo plonesnių siūlų ir mažesnių virbalų, „bet trečią kartą iš eilės megzti to paties nekyla ranka”. Taip laimėjo Lettlopi, tegu ir storesnis nei numatyta siūlas, bet užtai su daug kitų laaabai gerų savybių. IR – net numezgusi du megztinius vietoj vieno (tai yra rezultatas vienas, tik darbo buvo dviems versijoms 😉 ), ji suspėjo, kol „dar pavasaris neatėjo, tai galima sakyti, kad beveik laiku”. Čia aš vėluoju su parodymu, nors… kalendorinis pavasaris kaip ir įsibėgėjo, bet oras nedaug nuo žiemos tesiskiria, tai ir rodau, galima sakyti, pačiu laiku 🙂 .

Gitanos megztinis sūnui taip iš Lettlopi, tik vienspalvis – ji pasirinko labai populiaraus modelio vyrišką versiją. Jo pagrindinis akcentas – horizontalios stulpelių juostos, tarp kurių įkomponuoti platinimai.

Pagal planą vienspalvis megztinis taip ir atrodo tik Gitanos meistriškumo dėka, nes pritrūkusi vieno žalsvo atspalvio ji taip meistriškai prijungė kitą, kad nė nesimato.

Prie laukiančių saulės, kaitros ir gėlyčių šiandieninių megztukų šeimininkai turbūt neprisijungs – jiems ir taip šis žiemavasaris garantuotai šiltas 😉 .

Pirmas megztukas megztas Rūtos MiškinytėsLettlopi 0054, 9431, 9418, 9427, 1414, 1418, 0052, modelis – „Eisbär” iš knygos „Villmarksgensere – Varme gensere til små og store eventyrere„. Antrasis megztinis megztas Gitanos Gricienės iš Lettlopi 1415, 1407, modelis – „Anker’s Sweater – My Boyfriend’s Size„. Nuotraukos autorių.

Megztinis vyrui

Jolanta prieš gerą gabaliuką laiko nusipirko Jensen vilną vyro megztiniui ir aš net nežinau, kuris iš mudviejų labiau jo laukė – vyras dėl suprantamų priežasčių, o aš iš smalsumo pamatyti dar vieną mezginį iš neseniai tada į MZ atkeliavusio ir tokio man gražaus naujo siūlo.

Jolanta megztiniui pasirinko bazinį reglaną, kurio platų takelį paryškina nuo kaklo prasitęsiančios stulpelių juostos ir paprastą, bet labai efektingą tekstūrinį raštą.

Prieš tai kašmyrinį megztuką nešiojęs pirmą kartą naują apsivilkęs vyras pastebėjo skirtumą – aišku, vilna yra tvirtesnis pluoštas. Bet Jensen vilna yra merino veislės, tik neapdirbtos iki kai kuriems tos rūšies siūlams būdingo slidaus elastingumo, o tokia labiau „vilnonė”. Prieš užsakant šį siūlą mano rimčiausia abejonė buvo jo švelnumas, klausinėjau įvairių šalių mezgėjų, ar tikrai jis nekanda ir visos vienu balsu tvirtino, kad ne. Tai Jolantos vyras irgi atkreipė dėmesį, kad po kašmyro naujas megztinis atrodo šiurkštus. Ir… retai benusirengia :).

Apatinėse nuotraukose – daugiau detalių.

Jolantos Žilinskienės megztas megztinis vyrui ir nuotraukos. Siūlai – Isager Jensen Yarn 2s.

Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – „Riddari„, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį „kutina” ir „niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – „Riddari„.

Vyriški reikalai

Jei moteriškose spintose mezginiai dažniausiai gyvena kiaurus metus, tai santūresnėse ir konservatyvesnėse vyriškose vasaromis jokio megzto daikto ir su žiburiu nerasi. Užtai orams atšalus reikalai keičiasi ir šiltas megztinis yra šventas dalykas!

Dalia ne iš karto surado idealų siūlo ir modelio derinį, kad ir raštas gerai atrodytų, ir šilumos pakaktų, ir gražios apdailos detalės vainikuotų visus modeliavimo niuansus. Bet atrado – ir pataikė tiesiai į širdį 🙂 . Nors jos pačios žodžiai tariant, turėtų ji pretenzijų pačiam modeliui, nepaisant meilės dizainerei, akivaizdu, kad gavėjas jokių pretenzijų tikrai neturi. Nešioja megztinį nenusirengdamas, o Daliai atsiuntė padėkodamas ranka rašytą atvirutę su eilėraščiu ❤️.

Dalios Liepuonienės megztas megztinis iš Bergere de France Lima (Maquis), modelis – „Gib II„. Nuotraukos –  Urtės Liepuoniūtės.

Item added to cart.
0 items - 0,00