Išlydėti vaiką į svetimą šalį su savo rankų darbo megztiniu – patikimiausia apsauga, kurią mama gali suteikti per atstumą. Šilta bus visomis prasmėmis 🙂 . Tik va mamoms perfekcionistėms tenka dėl to kartais ir dvigubai padirbėti 😉 .
Pirmas dublis. Ateina Anna į ketvirtadieninį mezgimo klubą su mezgamu megztiniu ir konsiliumas šalia nustato netinkamą tankumą. Girdisi pavieniai balsai apie tai, kad dar reikia išskalbti ir pažiūrėti, mezginys gali atsileisti, bet – įtarimo sėkla jau pasėta! Anna grįžta namo ir nebeturi ramybės. Gana didelis gabalas megztinio išardomas ir pradedamas iš naujo kitais virbalais. Kaip ir būtų laiminga istorijos pabaiga, bet…
Antras dublis. Sūnus pasimatuoja ir šeimyna vieningai nusprendžia, kad rankovės per ilgos ir reikia permegzti. Vyras dar pajuokauja, kad palikti tokį gražų megztuką ne iki galo tobulą, tai tas pats, kas nusipirkti mersedesą ir rankenėle atsidarinėti langus. Anna atsineša į klubą megztinį, kad pasitartų su labiau patyrusiomis mezgėjomis, kaip čia gražiau ir neskausmingiau tas rankoves patrumpinti. Visos turi patarimų, bet vienas sveiko proto balsas suabejoja, ar tikrai reikia jas trumpinti. Anna sako, kad tikrai, bet dėl visa ko išsikviečia netoliese gyvenantį sūnų, kad kompanija galėtų įvertinti. Ir va čia jau ta laukta ir kantriai uždirbta laiminga istorijos pabaiga – visos vieningai nutaria, kad žmogus su drabužiu juda, rankų tiesiai kaip pagalių ištiestų niekas nelaiko, rankovės linkusios nešiojant kiek pakilti, jokiu būdu nereikia ardyti, nes kitaip teks artimiausiu metu ilginti.
Šaltos žiemos išvykusiam ir labai šiltų metų!
Annos Dambrauskienės megztas megztinis sūnui, siūlai – Drops Karisma 77, modelis – „Moby„.
