Gamtos ritmu

Atsisveikiname su sniegu, džiaugiames žaluma ir stebime pavasarinį pablukimą aplinkui – tokia žinutė atkeliavo ir Isager Alpaca 2 (50% alpakų vilna, 50% vilna, 50 g ~ 250 m) siuntoje 🙂 .

Plonas, bet tikrai padoraus plonumo rankomis megzti iš vieno siūlo – pirštuotoms pirštinaitėms, dailiai skarai ar naujam šiltam ir lengvam megztukui. Jei norisi storesnio varianto – visada galima pridėti tos pačios (arba kitos melanžo efektui) spalvos ploną Isager Alpaca 1. Ar moherį, ar plonąjį Trio 1 vasariškesniam variantui – jums rinktis 🙂 .

Spalvoti šalikai

Šiandieninio įrašo abu šalikai demonstruoja gana paplitusią tendenciją pradėti nuo vieno įrankio (vąšelio) ir visą laiką apčiuopiamo rezultato rankose prie mažiau nuspėjamo formos kūrimo būdo jau visais dviem (virbalai) su toli gražu ne viena akyte, o visu būriu, kurį turi vienu metu suvaldyti. Abu šie įrankiai turi savo stilių ir galimybes ir iš esmės visai nekonkuruoja vienas su kitu, bet Izabelės abu šalikai taip ir išsidėstę, kaip sukurti ir demonstruoja jos pastarojo meto pasukimą nuo vienos techniko prie kitos tyrinėjimo ir įvaldymo.

Margųjų langučių siūlų pasirinkimą pirmiausiai nulėmė spalviniai deriniai, todėl į vieną daiktą sėkmingai sugulė nebūtinai vienodo storio siūlai, svarbu, kad jie spalviškai kalbėjosi tarpusavyje. Ir sugulė labai sėkmingai! Kutai taip pat visai nebūtinai turėjo būti tvarkingai vienodi, jie gali būti ir skirtingų spalvų, ir skirtingo ilgio – lyg pats šalikas būtų išleidęs mažytes šakeles 🙂 .

Nežinau iki galo priežasčių, kodėl radikalus posūkis į virbalus nusinešė kartu su savimi šį spalvingą ir ryškų aksesuarą (šalikas jau išardytas 🙁 ), bet labai džiaugiuosi užfiksavusi jį nuotraukose, nes taip apsirengusi Izabelė man buvo vienas smagiausių ir gražiausių vaizdų mieste apniukusią ir pilką Vilniaus žiemą.

Bet kas turi auksines rankas, plikas tikrai nevaikšto. Ta-dam – naujas šalikas. Šis jau megztas ir ne iš pačios lengviausios medžiagos: suvaldyti neverptą Plotulopi vilną reikia geros rankos. Prie jos šilumai, storumui ir tvirtumui pridėta priderinta pūkuota alpaka su šilku. kuri ir taip netolygiai dažytą islandišką siūlą dar labiau praturtina ir pagilina spalvą – tamsesni dryžiai, atrodantys beveik vienspalviai, sudaryti iš bordinio ir plytinio siūlų. Šis šalikas nebe toks margas, bet toks pat ryškus, labai jaukiai ir šiltai didelis bei kutuotas 🙂 .

Izabelės Martikonytės nertas ir megztas šalikai. Pirmasis nertas iš Drops Nepal 2920, 612, 8906, 2923, 8915, 6314, 3608, 8912, Drops Karisma 39, 60. Antrasis megztas iš Istex Plotulopi 1427 ir 1425 kartu su Drops Brushed Alpaca Silk 24 ir 8.

Kart du

Jau kurį Annos mezgimo laikotarpį stebim labai įdomią tendenciją – beveik visi jos megzti modeliai pasikartoja du kartus. Arba skirtingais siūlais, arba skirtingom spalvom. Nes „išbandyti antrą variantą yra įdomu, o trečią jau nuobodu”, – cituoju autorę 😉 . Kepurės, kalėdiniai pašluostukai, kojinės iš naujai atvykusių Grundl Simila siūlų, baktusai iš Edition 3.0 siūlo, Cumulus blouse, vyriškas megztukas, rodytas vienas, nes toks tada ir buvo, bet jau turi antrininką 🙂 ir gresia šitam geram modeliui trečias pakartojimas, nes norinčių eilutė ilgėja. Iš tokio gražaus dėsningumo iškrito ir Cumulus blouse, kurios jau numegztos trys – dėl tos pačios priežasties, kad gerai ir gražu, o kas tokio daikto nenori? Todėl labai galimi geri nukrypimai į šoną nuo porinio varianto.

Bet šiandieninio įrašo skaros dar yra dvi – pagal dominuojančią Annos mezgimo tendenciją 🙂 . Ir tai nėra apie tai, kad nepatiko pirmas variantas, bandau kitą, ne. Abu variantai turi savo privalumų – merino vilnos sunkesnė ir gražiai krenta, o tamsioji mielesnė ant kaklo. Ant šviesaus, blizgaus ir apvalaus merino visos tekstūrinio rašto detalės matosi ypatingai ryškiai, bet pūkuota tamsi primena laiko pasendintus metalo kaldinius.

Mezgant antrą kartą aprašymas jau būna išsamiai patikrintas ir išstudijuotas, todėl turėtų judėti greitai ir smagiai, o to paties mezgimas skirtingais siūlais duoda labai akivaizdžių ir vertingų pamokų keliaujant po pluoštų ir tekstūrų šalį – tokiu būdu geriausiai atsiskleidžia skirtingos kiekvienos medžiagos savybės. O kad gražaus daikto atsiranda du vienetai – tai ne vienas, o du žmonės taps laimingais ir sušildytais 🙂 .

Annos Dambrauskienės megztos skaros ir nuotraukos. Viena skara megzta iš Drops Merino Extra fine 37, kita – iš Rosarios4 Meu Bem 2, modelis – „Cowboys and Angels„.

Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į „Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.

„Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!

Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Item added to cart.
0 items - 0,00