Portugališka medvilnė iš perdirbto džinso turi ir labai gražią lengvo tvido išvaizdą, ir pakankamą tvirtumą, kad tiktų ne tik drabužiams, bet ir aksesuarams gaminti, o jei jau konkrečiai apie vasarą kalbam, tai krepšiams. Įvairiausių tekstūrų medžiaginiai, dabar pats jų laikas – per sniegus ir darganas nieko sauso juose nebeišnešiosi. O kartu šiltas laikas dosnus spalvų ir laisvės – tiek rūbai, tiek aksesuarai vasarą yra ir įvairesni, ir spalvingesni, ir išraiškingesni.
Vąšelis šioje strityje akivaizdžiai laimi prieš virbalus, nes nerta medžiaga yra gerokai tvirtesnė už megztą ir neretai gali išsisukti be jokio papildomo pamušalo.
Vąšeliu neriančių MZ dienoraštis mato gerokai rečiau nei mezgėjų, tad akylesni turbūt jau atspėjo, su kieno nertu krepšiu Daiva džiaugiasi vasara – Kristinos, kuri gamina ne tik ypatingai gražias sagas, mezgimo žymeklius ir papuošalus bei kitus dailius dalykėlius, ji labai ypatingai jaučia vąšelį ir nors neria pagal aprašymus, turi ypatingą dovaną taip sutaikyti siūlą su modeliu, kad jos rankose gimtsta unikalūs ir lengvai atpažįstamo jos stiliaus dalykai.
Jau seniau ne vienam susukusi galvą su tuniso vąšeliu (tokią jos nertą terbelę iš tų pačių siūlų ir aš turiu 🙂 ), ji šį kartą krepšį nėrė paprastu, bet labai išraiškingu tekstūriniu raštu. Daiva, kaip matote, visai nemažai gyvenimo į tą savo krepšiuką buvo susidėjusi ir jis puikiai laiko formą!
O gale pora proceso nuotraukų iš Kristinos Ravelry projektų puslapio, kad dar kartą galėtumėte pasigrožėti ir įspūdingu raštu, ir jos pačios pagamintais įsegamais mezgimo žymekliais.
Kristinos Bajorienės nertas krepšelis ir proceso nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Re-Use 3, modelis – „Hosta Bag„.
