Prisipažinkit, nedaug ką įkvepia tokio pobūdžio likučiai, nebent tik tokioje gražioje nuotraukoje. Realybėje toks įvairiaplaukis skirtingų spalvų, storių ir sudėčių rinkinukas greičiau erzina, nes tokie galiukai dauginasi kaip piktžolės birželyje, užima vietą, gresia kandimis ir išvis – ką su jais, tokiais nevienodais, daryti???
Eglė jiems turi stebuklingą receptą, jau ne kartą išbandytą. Tokį, į kurį gali būti sunertas net pats menkiausias likutis ir nesvarbu nei jo storis, nei sudėtis, nei spalva, nes melanžai turi savo gyvenimą, ką į tą stebuklų katilą beįmesi, tas gražiausiu pavidalu pasirodys.
“Pernai, įkvėpta internete užmatytų krepšių, sugalvojau vieną nunerti. Dar turėjau slaptą mintį sunaudoti visokius siūlų likučius. Krepšį nunėriau, likučių sunaudojau gal trečdalį. Krepšys gavo daug komplimentų ir net pageidavimų būti padovanotu. Nors niekam nieko nežadėjau, bet žiemą net nepajutau, kaip susikroviau visus likučius ir pradėjau nerti antrą krepšį. Pabaigti užėmė daugiau nei pusmetį, nes visgi save laikau mezgėja ir turėjau daug mezginių į tarpus. Krepšys dvynys baigtas, padovanotas bendrapavardei vyro brolio žmonai, tikiuos džiugins.
Prieš padovanojant, krepšys buvo išbandytas – atlaikė fotosesiją Kačėniškės piliakalnyje, buvo prikrautas visokių reikalingų ir nereikalingų rakandų – nesiskundė. Vienoje nuotraukoje sudėjau visus WIP mezginius, pasirodo šiuo metu “ant” virbalų tik keturi.
Teisybės dėlei, turiu parašyti, kad vėl sunaudojau tik trečdalį likučių. Turiu įtarimą, kad likučiai gyvena slaptą dauginimosi gyvenimą.
P. S. Ant šakelės sukabinau visas etiketes nuo tų siūlų kamuoliukų, kurių likučius sunaudojau krepšiui nerti. Etiketės atrodo kaip kapeliai. Buvusių kamuoliukų kapai.
Siūlas nertas keturgubas – trys vilnos, vienas medvilnės ar lino.“
O kadangi tie likučiai neprižiūrimi greitai dauginasi ir Eglės ypatingi mezginiai visada labai laukiami, nunertas ir padovanotas jau trečias krepšys 🙂 – aš labai atsiprašau autorės, kad sumaišiau abiejų projektų nuotraukas, bet esmė abiejų ta pati. Jie visi nerti pagal tą patį receptą, visi iš galiukų ir visi – kiekvienas savaip 🙂 – unikalūs!
Gal tik trečiam krepšiui nuskilo fotosesija su nauju šeimininku ir labai neįprastas gyvas krovinys vietoj knygų su mezginiais 😉 .
“Smagu švęsti gyvenimą, bet dar smagiau švęsti su rankų darbo nertu spalvotu krepšiu, į kurį telpa knygos, katinukai, spalvoti lapai, saulė, vandenynas, įspūdžiai ir gera nuotaika.
Kadangi tai jau 3-as siūlų likučių krepšys, tai nebeturiu tos iliuzijos, kad sunaudosiu VISUS likučius. Ši fantazija buvo gyva neriant pirmą krepšį, ir jau kiek apmažėjus, neriant antrą.”
Eglės Lašinskienės nerti krepšiai bei nuotraukos ir tekstas. Siūlų visų turbūt nė pati Eglė nesusektų, nors sąžiningai bandė juos suregistruoti projekto puslapyje, bet pabaigoje ir ji nuleido rankas: “Dar kokios 36 siūlų rūšys nepaminėtos, bet jas lengva sužinoti atsidarius Mezgimo Zonos puslapį, ten kur yra vardinami visi turimi siūlai.” Abiejų krepšių modelis – “Scrap Yarn Basket“.
