Rosarios4 Amalia (100% portugališka vilna, 50 g ~ 130 m) papildymas šį kartą atkeliavo vienos, bet pačios aktualiausios – tamsaus šokolado – spalvos. Vidutinio storio elastinga vilna yra toks džiaugsmas megzti (ką tik baigiau iš jos mezgtuką ir kaifavau nuo pirmos akies iki paskutinės), joje labai raiškiai matosi raštai, ji laiko formą, yra tvirta, bet nekandi – svajonių siūlas patiems įvairiausiems projektams!
Kalėdiniai megztiniai yra labai svarbi šventės dalis – kuri dar šventė turi specialius mezginius? Tik megztinis – ne sausainis, per vakarą neiškepsi, todėl puošiasi jais tie, kas (arba kieno mamos 😉 ) stipriai iš anksto juos suplanavo, įtraukė į mezginių planą ir – svarbiausia! – jį įgyvendino! (Aš sugebėjau tik raudonus siūlus atsidėti ir laukiu šventinių dienų, kad pabaigus apsirengčiau… per kitas Kalėdas 😉 .)
Jurgita šiemet turėjo stipriai padirbėti, kad papuoštų šventiniais mezginiais abi dukras. Ir dar gerokai iki paties mezgimo, ieškant tinkamų variantų – ne veltui yra organizuojami bjauriausio kalėdinio megztinio konkursai, nes kaip ir grožio, taip ir kičo šioje srityje yra tiek ir tiek. Jurgitos parinkti modeliai tiks visam žiemos periodui, sukurdami žiemos pasakos nuotaiką dar gerokai iki švenčių ir bus sėkmingai nešiojami po, dovanodami tą šventinę nuotaiką kiekvieną dieną – stilingi, labai subtilūs, aiškiai žiemiški, bet ne tiesmukai prie datos pririšti.
Vyresnėlė Meda šiais metais šventes švenčia su eglučių ratu sniegynuose – šviesus ir gaivus megztukas sukurs tą stebuklingą žiemos atmosferą, kurios mums šiemet šykšti dangus… 😉 .
O mažoji Nora šią žiemą bus pasakų nykštuku 🙂 . Raudona kepuraitė su ilgu galu, papuoštu baltu bumbulu (sniego gniūžtė?) suderinta su arkliukais puoštu kaklašildžiu. Tautinis skandinavų motyvas šiemet susišaukia ir su kiniečių metų simboliu.
Kepuraitę Jurgita mezgė iš storesnio siūlo, kad patikimai saugotų ausis, o kaklašildis plonesnis, kad tilptų sudėtingas žakardo raštas, iš kurio ir taip išimtas vienas motyvas, nes originalas dar plonesnis.
Abi mergaitės pradėjo nešioti savo kalėdinius mezginius net nesulaukusios privalomo skalbimo – ar gali būti geresnis įvertinimas? Nebent dar tokios plačios šypsenos 🙂 .
Kalėdos yra turbūt labiausiai vaikų šventė, todėl labai smagu pabaigti šių metų dienoraštį tokiais gražiais ir nuotaikingais mezginiais. Šilto ir jaukaus visiems šventinio laikotarpio ir iki pasimatymo kitais metais 🙂 .
Jurgitos Mieželytės megzti kalėdiniai mezginiai ir nuotraukos. Megztukas megztas iš Rosarios4 Balada 01 ir Istex Kambgarn 945, modelis – “Jingle Bells“. Kepuraitė megzta iš Rosarios4 Amalia 01 ir 37, modelis (modifikuotas) – “Rustic Red One Hat“. Kaklašildis megztas iš Rosarios4 Romaria 01 ir 30, modelis – “Carousel Cowl“.
Iš vienos pusės, pirkti daiktą, kuris visur vienodas, yra saugu, bet turbūt visada yra įdomiau, ką kiekviena šalis gali pasiūlyti savito, tik jai būdingo. Rosarios4 Amalia (100% vilna, 50 g ~ 130 m) yra būtent toks siūlas, ne tik pagamintas ir dažytas Portugalijoje, bet ir iš jų vietinių avių vilnos. Pagrįstai didžiuodamiesi gamintojai pavadino jį savo žymiausios fado dainininkės vardu, sujungdami šalies nematerialų paveldą su materialiu ir šiltu 🙂 .
Pradėję nuo santūrios, beveik monochrominės paletės, gamintojai kasmet plečia spalvyną ir dabar lentynose rasite platų pasirinkimą net iki ryškiausių neonų (o taip dažytos vilnos nėra daug!).
Gero, vidutinio storio, šis siūlas yra mielas tiek megzti, tiek nešioti. Šiltas, laikantis formą ir gražiai atskleidžiantis raštus. Jei galvojate per atostogas užsiimti ateinančio sezono garderobu, būtinai peržvelkite šio siūlo lentynas 🙂 .
Amalia (100% vilna, 50 g ~ 130 m) yra antrasis 100% portugališkas siūlas, gaminamas iš tos pačios žaliavos, kaip ir praeito įrašo herojus, tik yra storesnis. Iš tiesų tai Amalia yra pirmasis Rosarios4 pradėtas gaminti portugališkas siūlas, kuriam vardą davė žymiausia šalies fado dainininkė.
Jis ne tik storiu skiriasi nuo plonesnio Romaria siūlo, labai skiriasi ir jo spalvynas. Pirminį branduolį sudariusius rusvus ir baltai juodus atspalvius labai atsargiai ėmė pildyti spalvos – iš pradžių prisijungė vyno bordo, prislopintos mėlyna ir žalia, paskui įsijungė įvairūs rausvai rusvi atspalviai su labai gražia raudona ir ryškia geltona, o vyšnaite ant torto tapo prieš atsiradę neoniniai atspalviai. Aš seniai ieškojau tokių tarp vilnų, portugalai (jie yra dažytojai) man aiškino, kad vilnos tokiomis spalvomis nudažyti negalima. O prieš porą metų neoninėmis spalvomis išpuoštame stende jie mane pasitiko juokdamiesi: “Nudažėm specialiai tau!”.
Pritrūkom šį kartą ne neonų, o neutralios rusvos ir visų laikų favorito – baltos 🙂 .
