Daugeliu atveju aš suprantu moherinį priedą. Kai kur jis tikrai būtinas, suteikia daiktui puošnumo ir storio, nepridėdamas svorio, švelniai pagilina atspalvį. Kai kur moheris yra mielas priedas, suteikiantis šventiškumo ar prikeliantis naujam gyvenimui jau pagyvenusį siūlą. Bet mezginiuose su tekstūriniais raštais, ypač tokiuose, kur raštai groja pirmu smuiku?
Jurga pasirinko savajam Ingrid mezgtukui lygią, apvalią ir elastingą portugališką vilną ir, mano galva, jis stipriai išlošė, o šviesi spalva pridėjo papildomų taškų ryškesniam efektui.
Pakankamai stora vilna pasirūpino, kad megztukas būtų rimtai šiltas, o tokį dėkingą rudenį kaip šiemet su odine striuke ant viršaus jis beveik galėjo pretenduoti į viršutinio rūbo statusą 😉 .
Balta spalva tai ne tik bonusas modeliui, bet ir šventiška nuotaika ir ryškus skaidrus akcentas tamsiame šaltojo sezono garderobe (pačios Jurgos taip pat 😉 )
Suaugusišką šito modelio versiją (ir ne vieną) jau matėte, apie vaikiškas tik girdėjau (iš besirenkančių joms siūlus mezgėjų), o Agnės dėka pagaliau galėjau ir pamatyti, ir jums parodyti 🙂 . Ir pati išbandyti, kas jau ten atsilaikys…
Agnė savo megztukui dukterėčiai išrinko mamai patinkančią spalvą (kol dar kūdikiukas nešneka ir savo valios nereiškia, nuodėmė būtų tuo nepasinaudoti, ką gali žinoti, gal gyvenime daugiau tokio šanso nebus 😉 ) ir – man įdomiausia dalis! – išbandė portugališką Amalia vilną. Aš tą siūlą esu įsimylėjusi, man jis ir nekandus, ir formą laikantis, bet lėliukų drabužėliams keliami ypatingi reikalavimai (ypač kai mama pati jautri), todėl geru Amalia įvertinimu džiaugiuosi kaip savo pačios pasiekimais 😉 .
Įsitaisiusi dabar (tegu ir ne savo nuosavą, bet labai artimą 😉 ) kūdikėlį pašonėje, aš su visai kitokiu susidomėjimu dabar seku vaikiškų mezginių repertuarą ir, aišku, neatsilaikiau pagundai. Po ranka turėjau ne tik kūdikėlį, bet ir naują Rosarios4 merino vilną išbandymui ir įvertinimui, tai aš, kaip mezgėja, jau įvertinau, dabar – nešiotojo eilė 😉 .
Agnės Naraveckės megztas rusvas megztukas dukterėčiai ir nuotraukos. Siūlai – Amalia 03, modelis – „Ankers Sweater„. Melsvas megztukas mano megztas pagal tą patį modelį iš Rosarios4 Merino4Us 6.
Neonas toliau keliauja per Rosarios4 lentynas 🙂 – dvi išskirtinai šviečiančios spalvos atsirado ir mano mylimos portugališkos vilnos Amalia (100% vilna, 50 g ~ 130 m) lentynose, iki tol pasižymėjusios itin santūriu spalvynu.
Apatinėse nuotraukose matote papildymą – visai neseniai tik tokie rudi ir pilki atspalviai buvo Amalia lentynose. Praeitais metais prisidėjo žalia, geltona, mėlyna ir bordo su keliais rausvais atspalviai, o šiais metais be neonų mezgėjai galės rinktis ir labai dailią jūros bangos spalvą,
ir dviejų atspalvių raudonas.
Šis siūlas, kaip ir prieš tai pristatytos Rosarios4 naujienos, priklauso ekologiškai gamintojo kolekcijai, yra tvirtas, laiko formą, pakankamai storas, bet nekandus, todėl megztukams, kepurėms, šalikams ar pirštinėms su liemenėmis tiks kuo puikiausiai. Myliu jį už labai vilnišką pojūtį, ryškiai atsiskleidžiantį raštą ir optimalų storumą. Vyšnaitė ant torto – jo pavadinimo istorija.
Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.
Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.
Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelrymodelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!
Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).
Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.
Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.
Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…
Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .
Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.