Amalia papildymas

Iš vienos pusės, pirkti daiktą, kuris visur vienodas, yra saugu, bet turbūt visada yra įdomiau, ką kiekviena šalis gali pasiūlyti savito, tik jai būdingo. Rosarios4 Amalia (100% vilna, 50 g ~ 130 m) yra būtent toks siūlas, ne tik pagamintas ir dažytas Portugalijoje, bet ir iš jų vietinių avių vilnos. Pagrįstai didžiuodamiesi gamintojai pavadino jį savo žymiausios fado dainininkės vardu, sujungdami šalies nematerialų paveldą su materialiu ir šiltu 🙂 .

Pradėję nuo santūrios, beveik monochrominės paletės, gamintojai kasmet plečia spalvyną ir dabar lentynose rasite platų pasirinkimą net iki ryškiausių neonų (o taip dažytos vilnos nėra daug!).

Gero, vidutinio storio, šis siūlas yra mielas tiek megzti, tiek nešioti. Šiltas, laikantis formą ir gražiai atskleidžiantis raštus. Jei galvojate per atostogas užsiimti ateinančio sezono garderobu, būtinai peržvelkite šio siūlo lentynas 🙂 .

Amalia papildymas

Amalia (100% vilna, 50 g ~ 130 m) yra antrasis 100% portugališkas siūlas, gaminamas iš tos pačios žaliavos, kaip ir praeito įrašo herojus, tik yra storesnis. Iš tiesų tai Amalia yra pirmasis Rosarios4 pradėtas gaminti portugališkas siūlas, kuriam vardą davė žymiausia šalies fado dainininkė.

Jis ne tik storiu skiriasi nuo plonesnio Romaria siūlo, labai skiriasi ir jo spalvynas. Pirminį branduolį sudariusius rusvus ir baltai juodus atspalvius labai atsargiai ėmė pildyti spalvos – iš pradžių prisijungė vyno bordo, prislopintos mėlyna ir žalia, paskui įsijungė įvairūs rausvai rusvi atspalviai su labai gražia raudona ir ryškia geltona, o vyšnaite ant torto tapo prieš atsiradę neoniniai atspalviai. Aš seniai ieškojau tokių tarp vilnų, portugalai (jie yra dažytojai) man aiškino, kad vilnos tokiomis spalvomis nudažyti negalima. O prieš porą metų neoninėmis spalvomis išpuoštame stende jie mane pasitiko juokdamiesi: “Nudažėm specialiai tau!”.

Pritrūkom šį kartą ne neonų, o neutralios rusvos ir visų laikų favorito – baltos 🙂 .

Amalia kerai

Aš labai myliu portuglišką Amalia vilną ir visi supras, koks džiaugsmas yra sutikti giminingą sielą 🙂 .

Istorija, pasibaigusi štai tokiu dailiu ir stilingu megztuku, prasidėjo nuo šaliko prie jau turimų odinių pirštinių. Reikėjo priderinti atspalvį ir ta karamelinė rusva Amalia tiko labiausiai. Ne tik tiko, bet taip patiko, kad iš šito siūlo norėjosi ko nors rimtesnio už aksesuarą – megztinio!

Šalikas taip ir liko idėjiniame lygmenyje, o prisiderinus dar dvi spalvas prie pirminės rusvos, gimė štai toks rimtas daiktas.

Populiarus dalijimas spalviniais blokais čia išspręstas su lengvais nevienodo pločio juostelių perėjimais. Ir labai subtiliai tos spalvotos juostelės susišaukia su tekstūrinėmis, kurios išeina iš kaklo stulpelio, po prailgintos reglano linijos susitinka menamos šoninės siūlės vietoje ir taip pat organiškai pereina į apačios stulpelį. Šis, beje, nesutraukiantis ir suteikia gražų krentantį siluetą. Kaip ir gana plačių rankovių apačia. 2*2 stulpelio raštas yra greičiau kaip neleidžiantis kraštui riestis dizaino elementas – labai svarbu buvo išlaikyti platų siluetą iki pat pabaigos.

Raštas pasirinktas lygus, pagrindinis vaidmuo tenka spalvoms ir siluetui – toks pasirinkimas dažnai išduoda labai gražiai mezgantį žmogų, nes lygiame rašte matosi menkiausi nelygumai. Ir net jei vidinis perfekcionistas liepia išardyti gabalą megztinio dėl vienos nepatikusios per vėlai pastebėtos negražios akies, tokios detalės lieka istorijoje (jei pasiseka, gal ir pasimiršta 😉 ). Mezgėją džiugina pačios darbas, o visi aplinkui pastebi puikų rezultatą.

Beje, aksesuaras iš šitų siūlų taip yra, labai jo laukiu. Gerokai didesnis ir spalvingesnis nei pradžioje sumanytas šalikas 😉 .

Magdos Grigonienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 27, 15, 17.

Ingrid Sweater

Daugeliu atveju aš suprantu moherinį priedą. Kai kur jis tikrai būtinas, suteikia daiktui puošnumo ir storio, nepridėdamas svorio, švelniai pagilina atspalvį. Kai kur moheris yra mielas priedas, suteikiantis šventiškumo ar prikeliantis naujam gyvenimui jau pagyvenusį siūlą. Bet mezginiuose su tekstūriniais raštais, ypač tokiuose, kur raštai groja pirmu smuiku?

Jurga pasirinko savajam Ingrid mezgtukui lygią, apvalią ir elastingą portugališką vilną ir, mano galva, jis stipriai išlošė, o šviesi spalva pridėjo papildomų taškų ryškesniam efektui.

Pakankamai stora vilna pasirūpino, kad megztukas būtų rimtai šiltas, o tokį dėkingą rudenį kaip šiemet su odine striuke ant viršaus jis beveik galėjo pretenduoti į viršutinio rūbo statusą 😉 .

Balta spalva tai ne tik bonusas modeliui, bet ir šventiška nuotaika ir ryškus skaidrus akcentas tamsiame šaltojo sezono garderobe (pačios Jurgos taip pat 😉 )

Jurgos Motiejūnienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 01, models – “Ingrid Sweater“.

Item added to cart.
0 items - 0,00