Zauberball 100 (100% merino vilna, 100 g ~ 400 m) – fingering storio pavelta merino vilna, dažyta ilgais spalviniais perėjimais. Puiki dailioms skaroms, lengviems spalvingiems megztukams, išskirtinėms kepurėms. Nauja siunta – kaip ir priklauso gegužei – kvepia atbudusia gamta ir alyvomis… 🙂
Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.
Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.
Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!
Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).
Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.
Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.
Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…
Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .
Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.
Daiva mezga daug ir labai įvairių dalykų – naudojasi gatavais modeliais, kuriuos reikalui esant laisvai perkuria, perdirba ir sau prisitaiko, mezga ir savo pačios sugalvotus rūbus bei aksesuarus. Ši liemenė – iš pastarųjų. Pasinaudojusi tik raštų knyga, iš kurios paėmė žakardinį raštą, ji pritaikė jam pereinamų spalvų siūlą ir paprastas geometrinis raštas suraibuliavo ir subtiliai sumirgėjo, bet niekur nepradingo – baltas fonas visur užgarantavo reikiamą kontrastą.
Efektingas aukštas kaklo stulpelis užtikrins liemenės šiluminį efektą – tokią pasirengus papildomu kaklo šiltinimu jau nereikės rūpintis :). Toks pat stambus stulpelis ir liemenės apačioje, o pažastų apdaila – į tą pačią gaidą, bet žaismingai kitokia – geros ir išvirkščios akys suderintos ne vertikaliose, o horizontaliose juostose. Apsirengus liemenę, visi apdailos krašteliai tampa vertikalūs. Dar man labai patinka kraštelių siūlas – trigubas. Sudėti ne tik trys siūlai, reikiamam storumui išgauti, visi trys – skirtingų spalvų. Iš pirmo žvilgsnio – viskas pilka, bet ta pilka – bedugnė.
Ir taip, liemenės valdo!
Daivos Janavičienės megzta liemenė iš Schoppel-wolle Alb lino 980 kartu su Zaubeball Crazy 2427 (Alpių kriminalas), krašteliai megzti iš trijų kartu sudėtų siūlų: Lace Ball 100 2398, Isager Highland wool (Stone) ir Alpaca 1 E4S. Žakardinis liemenės raštas iš Andrea Rangel knygos „Alterknit Stitch Dictionary”.
Nuostabiai gražus ir universalus naujas Jolantos mezginys pradeda kalendorinio pavasario įrašus ir tinka tai progai idealiai. Pereinami sezonai todėl taip ir vadinami, kad orai primena amerikietiškus kalnelius ir niekas taip negelbsti kaip sluoksniavimas. Toks trumpomis rankovėmis daiktas iš plonos vilnelės gali būti nešiojamas pačiuose įvairiausiuose deriniuose.
Kaip matote iš nuotraukų, fotosesija vyko dar toli gražu ne pavasarį, tai naujas mezginys buvo liemenė. Su visais iš to išplaukiančiais privalumas – ką po ja pasivilksi, taip keisis visas ansamblis. Vėsią vasaros dieną galima nešioti jį kaip šiltesnę palaidinę trumpomis rankovėmis ir derinti švarkelį, jei yra reikalas.
Bet pati svarbiausia dalis yra gražumas! Originalas yra grafiškai juodai baltas, o Jolanta savo megztuką gerokai pakeitė jį paspalvindama. Labai santūriai – tiek šviesus rankomis dažytas kamuoliukas, tiek šokoladiniai atspalviai yra santūrus ir švelniai pereinantys, užtai nugaros viduriuke tą šviesų santūrų smėlinį staiga pakeičia ryškus Shin Kyo tiltas ir – ta-dam! – 180 laipsniu kampu keičiasi mezginio nuotaika ir charakteris.
Šis megztukas iš tiesų yra dar universalesnis daiktas nei tiesiog liemenė – priekis ir nugara yra skirtingi ir abu juos kaitalioti pagal nuotaiką ir priderintus rūbus (ir turėti dar daugiau derinių, savaime suprantama 🙂 ).
Originale priekis yra su augantį medį primenančiu trikampiu per viduriuką, o nugara lygiai dryžuota. Jolanta ne tik juos gali nešioti, kada panorėjusi, išryškinusi nugaros centrą ji turi ir du spalvinius variantus – santūrų rusvą su dominuojančia trikampio forma ir kitą pusę, su į tą santūrumą įsivežusiu spalviniu uraganu.
Ir vyšnaitė ant torto – pažiūrėkite, kaip dailiai I-cord juostele užbaigta apačia!
Jolantos Gulbinovič megzta liemenė iš Schoppel-wolle XL Kleckse 2190 (Dykuma), 2433 (Shin Kyo tiltas) ir Zauberball100 2165 (Šokolado puodelis); modelis – „Striped Wedge Pullover„.