Jolanta savo likučių naudojimo iššūkyje, panašu, priartėjo prie tikslo. Kai visos juokėsi, kiek dar liko (ar atsirado 😉 ), Jolanta, neatsižegnodama nuo galimai kitokios situacijos ateityje, išdidžiai parodė nedidelę saują! Tokią, kurią visai nesunku kur būtų prikombinuoti (ir net nedidelis daiktelis išeitų), bet kai turi tikslą – ne šiaip sunaudoti įvairius galiukus, o numegzti iš jų fantastinio gražumo megztinius, tai tos saujos galima nė neskaičiuoti 😉 .
Ta pati (ir vis kitaip atrodanti) kombinacija – moheris su plona lace kategorijos vilnele. Pastebėjusi, kad po bangelių lygiai mezgami gabalai stipriai išplatėja, Jolanta paprastą kojininį mezgimą pakeitė sutraukiančiais tekstūriniais langeliais, kurie kiekvienoje spalvinėje juostoje vis kitokie.
Megztinis (iš anūkėlių kartos 😉 ) ir šį kartą gavosi toks gražus, ryškus ir įspūdingas, kad, rodos, ir norėdamas tokių likučių nesusirinksi 😉 . Ta proga prisiminiau vieną Arne&Carlos laidą apie spalvų derinimą, kurioje jie ima nežiūrėdami iš atsargų krepšio vis kitą kamuolį naujai spalvinei juostai argumentuodami tokį „pasirinkimą“ tuo, kad visos spalvos, kurios atsiranda mūsų atsargose, yra mums gražios ir nėra jokios priežastiems šioms nesudaryti tinkamų derinių. Akivaizdu, kad Jolantos atsargos sugyveno super draugiškai, nors kiekvienas naujas megztinis mane pribloškia savo unikaliu spalvynu, nepanašiu į praeitos kartos.
Jolanta dar savo atsargas apdairiai pasipildė pora kamuoliukų raudonų atspalvių moherio ir viską sujungė į kibirkščiuojančią ir akį traukiančią visumą.
P.S. Sagas rinko visas klubas 😉 ir vieningai pritarė pasirinkimui.
Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš įvairių moherių (Isager Silk Mohair 44, Rowan Kid Silk Haze 580, 583), Rowan Fine Lace 933, Schoppel-wolle Lace Ball 2166 (Įkaitusi geležis) ir įvairūs priderinti viengijės estiškos Aade Long 8/1 atspalviai (man ypač gražūs tie gabaliukai, kur tamsiai žalias moheris susieina su vyšnine vilna), gali būti riešutų pėdsakų dar šio bei to prie kompanijos; sagos – Union Knopf.
