Žinios dažniausiai palengvina žmogui gyvenimą, bet tikrai ne visada – „šventas naivumas” ir kalnus nuverčia (nes nežino, kad sunku 😉 ), ir leidžia pasitenkinti mažu (nes nežinai, kad yra kitaip 😉 ). Neabejotinai Liepai žinios apie natūralius pluoštus pasitarnavo kuriant gražius ir ilgalaikius daiktus, bet… gerokai pagadino santykius su senu mylimu šaliku. Čia taip švelniai tariant, viskas buvo daug dramatiškiau, nes supratus, kad šalikas yra grynos sintetikos, skyrybos tapo neišvengiamos.
Ir čia ne tas atvejis, kai po skyrybų nereikia stačia galva pulti į naujus santykius – be šaliko šalto sezono neišgyvensi, teko skubiai megztis naują. Ir ne šiaip naują – o dailų, švelnų, gražų ir labai funkcionalų :).




Maža Sophie skarelė taip užtikrintai įsitaisė visuose mezgimo krepšiuose ir spintose, kad net nesu tikra, ar visi žino, jog ji turi ir didesnį bei platesnį variantą – jį ir matote nuotraukose. Iš tiesų, tai, ką matote nuotraukose yra stipriai daugiau nei originalaus modelio versija – Liepa nusirišus ir iškėlus rankas bando parodyti, koks jis yra ilgas (o aš tuo pačiu bandau tą labai ilgą sutalpinti į kadrą 🙂 ).
Daugelis vien iš siūlų pavadinimų supras, kokio švelnumo ir jaukumo reikalas šildo Liepą šią žiemą – pats geriausias moheris su minkštute merino vilna. Pereinamų spalvų kamuoliuką labai dailiai pridengia pilkšvai violetinis moherio pūkelis, ir apjungdamas, ir prislopindamas ryškias rudeniškas spalvas.
Naujasis šalikas nėra tik šalikas – Liepa demonstruoja, kaip ji susisuka, kad jis dengtų ir galvą, ir kaklą. Ir negali atsidžiaugti miela šiluma, nes su kepurėmis iki šiol nesusidraugavo, o su šalčiu gi nedraugauja niekas! Naujas mezginys pora apsisukimų nubraukė ir šitą problemą 🙂 .




Liepos Žukauskaitės megztas šalikas iš Schoppel-wolle Zauberball100 2479 (Šunvyšnė) kartu su Isager Silk Mohair 60, modelis – „Sophie Shawl„.